- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- N-575-1279-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. lapkričio 2 d. D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2007 m. lapkričio 2 d., 22.30 val., Marijampolės sav., Mokolų km., klubo „Lūna“ automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama atbula atsitrenkė į paskui stovintį automobilį, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo bei nepateikė automobilio draudimo dokumento. Šiais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158, 53, 70, 61.3 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje.
Be to, Marijampolės rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. lapkričio 3 d. D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2007 m. lapkričio 3 d., apie 00.40 val., vairuodama transporto priemonę, vengė girtumo patikrinimo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 70, 61.1 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje.
Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2008 m. vasario 8 d. nutarimu D. V. pripažinta kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus ir vadovaujantis ATPK 33 straipsniu už šių pažeidimų padarymą jai paskirta 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 (trisdešimčiai) mėnesių.
Šalies argumentai
D. V. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2008 m. vasario 8 d. nutarimą ir bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių. Skunde nurodė, kad į paskui stovintį automobilį neatsitrenkė, nes ant jos automobilio nėra išlikusių jokių susidūrimo žymių. Pažymėjo, kad draudimo dokumentas visą laiką buvo automobilyje, tačiau pareigūnai neprašė jo pateikti. Paaiškino, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, tačiau pageidavo važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, todėl už neblaivumo patikrinimo vengimą buvo nubausta nepagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu panaikinimo Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 8 d. nutarimą, kuriuo D. V. buvo pripažinta kalta pažeidimų numatytų ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje padarymu ir už tai jai paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, ir priėmė naują nutarimą, kuriuo pripažino D. V. kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jai už pažeidimo numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje padarymą - 30 Lt baudą; už pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje padarymą - 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą – 150 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas skirtas administracines nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir D. V. paskyrė galutinę nuobaudą - 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjos paaiškinimais, tiek liudytojų R. K. ir R. S. bei nukentėjusiosios A. K. parodymais buvo nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu pareiškėjai buvo sudarytos galimybės pasitikrinti neblaivumą pareigūnų turima technine priemone - alkotesteriu, bet ji atsisakė tai padaryti (b.l. 54-55), nors apie atsisakymo tikrintis girtumą teisines pasekmes jai buvo išaiškinta (b.l. 20). Įvertinęs šias aplinkybes teismas laikė, jog pareiškėja D. V. tyčia atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir tuo savo veiksmais pažeidė KET 70 punkto reikalavimus, todėl tokie jos veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu).
Be to, teismas įvertinęs nukentėjusiosios A. K., liudytojo R. S. parodymus (b.l. 54), eismo įvykio vietos schemą (b.l. 17), UAB „Margava“ pažymą apie automobilio atstatomojo remonto kaštus (b.l. 63), neginčytinai nustatė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta A. K. vairuota transporto priemonė Audi A4, todėl padarė išvadą, kad tokie D. V. veiksmai, kuriais buvo pažeistas KET 12 punktas, teisėtai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tai, jog abiejų inkriminuojamų pažeidimų atvejais policijos pareigūnams nebuvo pateikti patikrinti draudimo dokumentas ir vairuotojo pažymėjimas, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolai, liudytojų R. K. ir R. S. paaiškinimai, iš esmės šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja. Kadangi tokiais veiksmais D. V. pažeidė KET 61.1 ir 61.3. punktų reikalavimus, todėl teismas laikė, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ji buvo patraukta pagrįstai.
Tačiau teismas pažymėjo, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylas dėl vengimo tikrintis girtumą nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (ATPK 224 str.) 2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo X-1381 redakcija)), todėl konstatavo, kad nutarimą priėmusi Institucija, nagrinėdama bylą ir skirdama pareiškėjai D. V. administracinę nuobaudą, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl nutarė Institucijos nutarimą panaikinti.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino D. V. kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jai už pažeidimo numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje padarymą - 30 Lt baudą; už pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalyje padarymą - 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams; už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą – 150 Lt baudą.
III.
Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu, D. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesutinka su jai inkriminuotu kaltinimu, jog ji pirmojo įvykio metu nepateikė policijos pareigūnams nustatyto draudimo dokumento, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Pažymėjo, kad draudimo dokumentus ji visada vežiojasi automobilyje, turėjo juos ir šį kartą, tačiau policijos pareigūnai minėto dokumento neprašė pateikti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnutinai nustatė bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas ATPK 248 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatas, kadangi neišsiaiškino, ar policijos pareigūnai pareikalavo pateikti automobilio draudimo dokumentus.
Teigia, kad jos vairuotojo pažymėjimas iš jos buvo paimtas jau po pirmojo įvykio įvykusio 2007 m. lapkričio 2 d., apie 22.30 val., o laikinas leidimas vairuoti, pažeidžiant nustatytą tvarką, jai buvo išduotas tik 2007 m. lapkričio 5 d., todėl logiška, kad antrojo sustabdymo metu ji vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir negalėjo jo pateikti.
Pažymi, kad iš pateiktų draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“ nuotraukų matyt, kad jokių apgadinimų nei ant jos automobilio Mazda, nei ant nukentėjusiosios automobilio Audi A4 nebuvo. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, nebuvo galima daryti išvados apie įvykusį eismo įvykį, nebuvo galima pripažinti jos kalta dėl nebuvusio eismo įvykio. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. S. ir nukentėjusiosios A. K. parodymais, eismo įvykio vietos schema, nepagrįstai vertino UAB „Margava“ pažymą apie remonto kaštus, ir neteisėtai nustatė buvus eismo įvykį.
Dėl vengimo tikrintis blaivumą D. V. paaiškino, kad atsisakė pūsti į alkotesterį, tačiau pageidavo važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, todėl už neblaivumo patikrinimo vengimą buvo nubausta nepagrįstai. Pažymėjo, kad jos veiksmuose buvo nesutikimas su neblaivumo tikrinimu, bet ne su patikrinimu.
Atsiliepimas
Marijampolės policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyrius atsiliepime prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, o D. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad D. V. kaltė dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo yra įrodyta administracinių teisės pažeidimų protokolais ir byloje esančia medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. V. iš esmės neigia pirmojo įvykio metu padariusi administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, o antrojo įvykio metu padariusi administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir siekia, kad jos atžvilgiu iškelta administracinė byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. V. 2007 m. lapkričio 2 d., 22.30 val., Marijampolės sav., Mokolų km., klubo „Lūna“ automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama atbula, atsitrenkė į paskui stovintį automobilį, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo bei nepateikė automobilio draudimo dokumento, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 158, 53, 70, 61.3 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, o 2007 m. lapkričio 3 d., apie 00.40 val., vairuodama transporto priemonę nepateikė vairuotojo pažymėjimo, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 61.1 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą už kurį atsakomybė numatyta 124¹ straipsnio 6 dalyje.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma
Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. V. kaltės įvykdžius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visus byloje esančių įrodymų visumą. Nors apeliantė savo skunde teigia, kad pirmojo įvykio metu policijos pareigūnai nereikalavo pateikti įstatymo nustatyto draudimo dokumento, tačiau policijos pareigūno R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog „Mazda vairuotoja draudimo nepateikė“ (b.l. 20), kas leidžia suponuoti išvadą, kad draudimo dokumentą buvo reikalauta pateikti, tačiau jis nebuvo pateiktas. Įvertinus tai, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas D. V. buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi policijos pareigūnai minėto dokumento neprašė pateikti, atmetamas kaip nepagrįstas.
KET 61.1 punkte yra nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo turėti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Įsakmi šios teisės normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad neturėdamas dokumento, patvirtinančio asmeniui suteiktą teisę vairuoti transporto priemones, t.y. vairuotojo pažymėjimo, ar laikinojo leidimo vairuoti transporto priemones, asmuo negali vairuoti. Iš 2008 m. lapkričio 3 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad D. V. buvo apkaltinta pažeidusi šį KET punktą, kadangi antrojo įvykio metu sustabdžius jos vairuotą transporto priemonę ji nepateikė to pareikalavusiam pareigūnui nei vairuotojo pažymėjimo, nei laikino leidimo vairuoti transporto priemonę (tarnybiniai pranešimai, b.l. 29-30). Nors apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo ją sustabdžiusiam pareigūnui ji ir negalėjo pateikti, kadangi jis buvo paimtas po pirmojo įvykio, o laikinas leidimas vairuoti jai tuo metu dar nebuvo išduotas, tačiau šios aplinkybės nepanaikina jos kaltės pažeidus minėtą KET punktą. Pažymėtina, kad neturėdama KET taisyklėse reikalaujamo dokumento, įrodančio jai suteiktą teisę vairuoti transporto priemonę, ji negalėjo vairuoti, o vairuodama transporto priemonę be privalomų dokumentų, ji pažeidė KET 61. 1 punktą, už ką teisėtai ir pagrįstai jos padaryta veika buvo kvalifikuota ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį.
Nors apeliantė savo apeliaciniame skunde teigia, kad iš pateiktų nuotraukų automobilių apgadinimų nematyti, tačiau tai, kad automobiliai buvo apgadinti yra įrodyta kita byloje surinkta medžiaga. Įvertinus tiek eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus transporto priemonių apgadinimus (b.l. 17), tiek nukentėjusiosios A. K. paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio ir jo pasakoje atsiradusio transporto priemonių apgadinimo, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas KET pažeidimas nulėmė nukentėjusiajai A. K. priklausančios transporto priemonės Mazda apgadinimą, būtent, buvo apgadintas minėtos transporto priemonės priekinis bamperis. Šia aplinkybę patvirtina ir pateikta UAB „Maragva“ sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad atlikti automobilio Mazda remonto darbai sutampa su eismo įvykio metu automobiliui padarytų apgadinimų pataisymu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. V. padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuoti ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba.
Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, pakeistoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-412, nurodoma, kad įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo: nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau - medicininė apžiūra); į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, jeigu transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Instrukcijos 101.1, 101.2 punktai). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 10 punkte nustatyta, kad sulaikius, kaip įtariama, neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas).
Nors apeliantė savo skunde teigia, kad ji pageidavo, jog jos girtumas būtų nustatytas sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei vienos iš nurodytų privalomų sąlygų, kurioms esant policijos pareigūnai būtų privalėję pristatyti apeliantę į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju vairuotoja nebuvo įtariama nusikalstamos veikos padarymu ir buvo objektyviai įmanoma atlikti įtariamos neblaivumu transporto priemonės vairuotojos tikrinimą, tačiau jis nebuvo atliktas dėl subjektyvių priežasčių, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė tai padaryti, taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo D. V. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą jos neblaivumo tikrinimui, nebuvo, o atsisakydama pasitikrinti neblaivumą specialiu techniniu prietaisu – alkotesteriu, ji pažeidė KET 70 p. reikalavimus, todėl jos padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota ir pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ( ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o D. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.