Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi AB „Gubernija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ pareiškimą skolininkei AB „Gubernija“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priteisti iš skolininkės AB „Gubernija“ 136 595,06 Eur skolą, 0,02 procentus delspinigių nuo skolos sumos, sudarančius 812,22 Eur, 5 procentus procesinių palūkanų, 181,50 Eur atstovavimo išlaidų ir 475 Eur žyminio mokesčio. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises pareiškimo dėl teismo įsakymo sumai, nesant kilnojamojo turto ir/ar turinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti skolininko pinigines lėšas pareiškimo dėl teismo įsakymo sumai, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo ne didesnei kaip 137 407,28 sumai skolininkei AB „Gubernija“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus.

Teismas nurodė, kad pareiškimo reikalavimo suma (137 407,28 Eur) yra pakankamai didelė. Įvertinti realią skolininko turtinę padėtį ir mokumą pagal teismui pateiktus duomenis nėra galimybės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimai palankus kreditoriui teismo sprendimas bus neįvykdytas, o kadangi nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad grėsmė yra reali ir pagrįsta, todėl tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė AB „Gubernija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, paskirti kreditorei baudą už piktnaudžiavimu procesu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kreditorei nepateikus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytų dokumentų, patvirtinančių galimą skolos atsiradimą ir jos apmokėjimo terminus, teismas turėjo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nebuvo galimybės teismui preliminariai įvertinti reikalavimų pagrįstumo.

2016-02-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 31.035,70 Eur) buvo apmokėta 2016-05-02 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (10.000,00 Eur), 2016-05-05 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (10.000,00 Eur), 2016-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (11.548,57 Eur). Terminas apmokėjimui buvo suėjęs. 2016-02-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 512,87 Eur) buvo apmokėta 2016-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). Terminas apmokėjimui buvo suėjęs. Taigi pareiškimo padavimo metu, priešingai nei nurodo kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė kreditorei pagal 2016-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 ir 2016-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo skolinga. Apie tai, kad pagal šias PVM sąskaitas-faktūras yra atsiskaityta, kreditorė buvo informuota 2016-05-06 raštu.

2016-06-01 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 15.000,00 Eur ir tokiu būdu buvo apmokėta 2016-03-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 59.419,50 Eur) dalis. Taigi, likusi neapmokėta 2016-03-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienai buvo ne 136.595,06 Eur, kaip pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė kreditorė, o tik 44.419,50 Eur. Todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik dėl šios sumos. Likusi 2016-03-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) dalis buvo dengiama 2016-06-10 mokėjimo pavedimu - 15.000,00 Eur, ir 2016-06-13 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) - 15.000,00 Eur. Taigi, likusi neapmokėta 2016-03-31 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suma atskirojo skundo surašymo dienai yra 14.419,50 Eur. Terminas šiai PVM sąskaitai faktūrai apmokėti yra suėjęs. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienai taip pat buvo likusi neapmokėta 2016-03-31 PVM sąskaita-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma - 847,01 Eur. Terminas šiai PVM sąskaitai faktūrai apmokėti yra suėjęs. Taigi bendra neapmokėta skolos suma pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu buvo tik — 45.266,51 Eur, iš kurios 30.000,00 Eur šiuo metu jau yra apmokėta. Taigi, likusi neapmokėta skolos suma atskirojo skundo padavimo metu yra tik 15.266,51 Eur.

Kreditorė nurodė, jog skolininkė neapmokėjo 2016-04-30 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 86.321,70 Eur) ir 2016-04-30 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 5.006,85 Eur). Tačiau, kaip nurodyta nesutarimų protokolo 13.2.4. p., šios PVM sąskaitos faktūros turi būti apmokėtos iki 2016-06-15. Taigi, joms apmokėti terminas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo teismui metu ir net atskirojo skundo surašymo metu net nėra suėjęs.

Skolininkė prie atskirojo skundo prideda balansą už 2015 metus, iš kurio matyti, jog 2015-12-31 ilgalaikio turto vertė - 7.708.010 Eur, trumpalaikio turto vertė - 1.728.195 Eur, per vienerius metus gautinos sumos - 746.815 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų - 94.960 Eur, iš viso turto - 9.436.205 Eur. O atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro 886.420 Eur. Teismas turėtų vertinti ne skolininkės bendrą įkeitimu užtikrintą sumą, o balanse nurodytas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (balanso 62 eilutė). Skolininkės įsipareigojimai yra ne 9,5 mln., o tik 7.510.784,00 Eur. Didžiąją šios sumos dalį sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 4.769.35,00 Eur (balanso 63 eilutė). Skolininkės turtinė padėtis yra gera, todėl vien dėl šios priežasties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos turtą nebuvo jokio pagrindo.

Kreditorė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymų pridėti nereikia (CPK 433 str. 3 d.). Atskirajame skunde pati kreditorė pripažino, kad dalį skolos jau yra apmokėjusi pagal pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo paminėtas PVM sąskaitas faktūras, taigi, apeliantei tiek sutartis, tiek ir PVM sąskaitos faktūros yra puikiai žinomos.

Atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorės išrašytos 2016-02-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra nepagrįstas. Toks argumentas yra nepagrįstas, kadangi kreditorė minėtas PVM sąskaitas faktūras nurodė dėl to, kad apeliantė šias PVM sąskaitas faktūras apmokėjo pavėlavusi, t. y. kreditorė šiomis sąskaitomis faktūromis grindė delspinigių, o ne skolos reikalavimą.

Egzistuojančią grėsmę, kad kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas patvirtinta tai, kad apeliantė ir toliau neapmoka naujų VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ išrašytų sąskaitų. Šias aplinkybės patvirtina tai, jog ieškovė privalėjo padidinti savo ieškinio reikalavimą iki 243 113,46 Eur ir pateikti ieškinį bendrąja ginčo teisena.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. priėmė teismo įsakymą ir iš skolininkės AB „Gubernija“ kreditorės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai nutarė išieškoti 136595,06 Eur skolą, 812,22 Eur delspinigius, 5,00% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 137407,28 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2016-06-08, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 656,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino kreditorės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo ne didesnei kaip 136 595,06 Eur sumai skolininkei AB „Gubernija“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant jais naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus. 2016 m. birželio 16 d. skolininkė AB „Gubernija“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio, kurie Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi priimti, pasiūlant kreditorei pateikti ieškinį. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino 2016 m. birželio 8 d. priimtą teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko AB „Gubernija“ kreditoriaus VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai, 2016 m. birželio 8 d. nutartimi skolininkui AB „Gubernija“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi priimtas ieškovės Viešosios Įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ ieškinys atsakovei AB „Gubernija“ dėl 241 653,31 Eur skolos, 1460,15 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinė byla pagal teismingumą perduota Šiaulių apygardos teismui.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo įrodymų pridėti nereikia (CPK 433 str. 3 d.). Tačiau aplinkybė, kad teismo įsakymui priimti nėra būtina pateikti įrodymus teismui, nereiškia, kad kreditorius, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi pagrįsti jų taikymo būtinybės. CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Atskirajame skunde skolininkė AB „Gubernija“ pripažino, kad dalį skolos jau yra apmokėjusi pagal pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo paminėtas PVM sąskaitas faktūras, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas) egzistuoja. Skolininkė detaliai aptaria šalių sutartiniams santykiams aktualias PVM sąskaitas faktūras, tačiau jų analizavimas sprendžiant klausimą dėl VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ reikalavimo dydžio pagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės stadija. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Siekiant nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, būtina įvertinti skolininkės AB „Gubernija“ galimybes įvykdyti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pareikštą reikalavimą. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Registrų centras“ 2014-07-29 d. išrašą, kuriame matyti, kad AB „Gubernija“ buhalterinės apskaitos duomenys yra sutvarkyti. AB „Gubernija“ nurodo, kad prie atskirojo skundo prideda balansą už 2015 metus, tačiau byloje minimo balanso nėra. Teismas, vertindamas apeliantės AB „Gubernija“ galimybes įvertinti būsimą teismo sprendimą, atsižvelgia į tai, kad apeliantė pervedė lėšas pagal sutartį VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai: 2016-05-02 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (10.000,00 Eur), 2016-05-05 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (10.000,00 Eur), 2016-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (11.548,57 Eur), 2016-05-06 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 512,87 Eur), 2016-06-01 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (15.000,00 Eur), 2016-06-10 mokėjimo pavedimu (15.000,00 Eur), 2016-06-13 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) (15.000,00 Eur). Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad nėra naujai pareikštų ir neišnagrinėtų ieškinių AB „Gubernija“ atžvilgiu. Iš viešai prieinamų duomenų REKVIZITAI.LT matyti, kad AB „Gubernija“ nuo 2016-07-28 iki 2016-08-22 socialinio draudimo įsiskolinimų Sodrai neturėjo, ankstesniu laikotarpiu įsiskolinimų buvo, 2016-08-24 dienos pradžioje dirbo 160 darbuotojų (apdraustųjų). Aplinkybė, kad AB „Gubernija“ kreditoriams yra įkeitusi beveik visą savo turtą, nereiškia, kad ji nėra pajėgi įvykdyti būsimo teismo sprendimo. Tai, kad įmonė turi kreditorių, patiria nuostolių, nereiškia, kad ji nėra pajėgi įvykdyti būsimo teismo sprendimo, kadangi AB „Gubernija“, kaip matyti iš aptartų duomenų, vykdo savo skolinius įsipareigojimus, sumokėjo turėta skolas Sodrai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad AB „Gubernija“ 2016-04-14 raštu VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ nurodė, kad apmokėjimai vėluoja dėl to, kad didžiausi AB „Gubernija“ pirkėjai atsiskaito per 60 dienų, nurodė datas, kada bus atsiskaitoma. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Apeliantė prašo paskirti kreditorei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ baudą už piktnaudžiavimą procesu. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo taikyti apeliantės prašymo dėl baudos skyrimo kreditorei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ už piktnaudžiavimą procesu, kadangi aplinkybė, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos dydžio, sąskaitų faktūrų apmokėjimo datų, nėra laikytina piktnaudžiavimu procesu. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai vertindamas pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nenustatė, kad VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nenustatyta, kad VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis panaikinama ir kreditorės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti.

Kreditorės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Netenkinti AB „Gubernija“ prašymo dėl baudos skyrimo kreditorei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ už piktnaudžiavimą procesu.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.