Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, be išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kuris įtariamas būdamas nepakaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. įtariamas pasikėsinimu išžaginti, jam pareikštame įtarime nurodoma, kad jis 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 07.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), per neužrakintas namo duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, kur atsistojęs prie miegančios A. A. lovos, lietė jos plaukus, pečius, panaudodamas fizinį smurtą spaudė dešinės pusės krūtinę, reikalavo su juo lytiškai santykiauti. Tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, žinodamas, kad ji viena namuose, kėsinosi ją išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, dėl ko A. M. iš nusikaltimo vietos pabėgo.

Byloje esančiu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad A. M. dėl vidutinio protinio atsilikimo negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, todėl byla nagrinėjama A. M. nedalyvaujant.

Ekspertas D. T. paaiškino, kad dėl šio asmens ne kartą teikta išvada. A. M. sunku kontroliuoti instinktus, medikamentinio gydimo nuo tokio jo elgesio nėra, reikalingas auklėjimas, edukacija, socialinių darbuotojų pagalba. Turėtų dalyvauti artimi giminaičiai, medicinos darbuotojai, slaugytojai prižiūrint tokį asmenį. Bendradarbiauti turi psichiatras, slaugytojai, socialiniai darbuotojai. Socialiniai darbuotojai turėtų reguliariai lankyti asmenį, esant poreikiui informuoti psichikos centrą.

Nukentėjusioji A. A. parodė, kad mama buvo išėjusi į darbą, buvo rytas, iš nakties nebuvo nubudusi, miegojo, pajuto, kad suspaudė krūtinę, prabudo ir pamatė A. M.. Stumtelėjo jį tolyn nuo savęs, A. M. bandė jai sugriebti už rankos. Ji liepė eiti lauk, jis ėjo link jos. Sakė šauksianti mamą, skambinsiant policijai, jis atsakė, kad mamos nėra, policijos nebijo, ėjo artyn jos. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tada jis išėjo lauk. Antanas siekė lytinių santykių.

Liudytoja I. A. parodė, kad yra nukentėjusiosios motina. Jai grįžus iš darbo A. pasakojo, jog buvo atėjęs A. M.. A. buvo nusiverkusi, pasimetusi, sakė, kad jis lindo jai prie krūtinės, grabaliojosi, jiedu pradėjo stumdytis. Iš A. pasakojimo suprato, kad jis siekė dukrą išprievartauti.

Liudytoja R. V. parodė, kad ryte matė išeinant A. M. iš A. namų kiemo apie aštuntą ryto. Paskambino A. mama, jai nuėjus, papasakojo kas nutiko A., paskambino į policiją. A. buvo išbalusi, nusiminusi, išsigandusi. Įvykio aplinkybes pasakojo ir A., ir jos mama. Minėjo, jog A. lietė A. plaukus, pečius, krūtinę.

Liudytojas R. V. parodė, kad buvo rytas, grįžo namo nuo karvių, matė A. stovinį A. kieme, kilo įtarimas. Kaip ir kiekvieną rytą išvažiavo prie veršių, grįžęs eidamas link namų susitiko A. Klausė, iš kur pareina, atsakė, kad iš darbo, minėjo, jog nieko nereikėjo dirbti. Apie 9.30 val. sužinojo apie įvykį.

Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, motina R. M. paaiškino, kad į šeimą atvažiuoja socialiniai darbuotoja, atvyksta policijos pareigūnai, ji pati veža sūnų pas psichiatrą, vieno niekur neišleidžia. Su sūnumi gerai sutaria, jis jos klauso.

Byloje esančiu ekspertizės aktu Nr. 85TPK-325/2018 nustatyta, kad šiuo metu A. M. nustatytas (duomenys neskelbtini). A. M. nusikalstamos veikos galimo padarymo metu dėl vidutinio protinio atsilikimo negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. A. M. šiuo metu dėl vidutinio protinio atsilikimo negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Dėl sutrikusios impulsų kontrolės A. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamą vietą (b.l. 148-150).

Esant aptartam įrodymų visetui darytina išvada, kad A. M., panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino išžaginti A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, dėl ko A. M. iš nusikaltimo vietos pabėgo. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, A. M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl vidutinio protinio atsilikimo negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte nurodoma, kad dėl sutrikusios impulsų kontrolės A. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, tad ši priverčiamoji medicinos priemonė A. M. ir skirtina (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.