Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1944-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-05
Bylos Nr.
2S-1944-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
J. R.
Suinteresuotas asmuo
J. R.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1944-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos 116.5.3; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,kolegijos teisėjos Jadvyga Mardosevič ir Loreta Lipnickienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. prašymą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, suinteresuotas asmuo – J. R..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė N. Š. pateikė teismui prašymą skirti J. R. baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr.33-116/2006. Prašyme nurodė, kad J. R. yra skolininko UAB „KORPORACIJA J.O.V. VARIANTAS“, į kurią buvo nusiųstas reikalavimas pateikti duomenis apie įmonės turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą bei lėšas kredito įstaigose, vadovas. Reikalavimas nebuvo įvykdytas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „KORPORACIJA J.O.V. VARIANTAS“ vadovui J. R. skyrė 500 Lt baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. R. 2011-04-07 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas

atnaujinti procesą byloje Nr. 2-5515-110/2006 CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu bei panaikinti šioje byloje priimtą 2006 gegužės 10 d. nutartį ir antstolės N. Š. prašymą dėl baudos skyrimo J. R. atmesti. Nurodė, kad byloje nebuvo įrodymų, jog antstolei buvo išrašytas vykdomasis dokumentas, todėl ji kreipdamasi į teismą nubausti fizinį asmenį už UAB ,,KORPORACIJA J.O.V. VARIANTAS,, skolos nesumokėjimą elgėsi nesąžiningai, nes nenustatė tikrosios įmonės ūkinės veiklos padėties. Be to jam nebuvo įteiktas teismo šaukimas, antstolio pareiškimas teismui, dėl ko jis neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise parašyti atsiliepimą bei neįteikus jam nutarties dėl baudos skyrimo, pastarasis negalėjo pasinaudoti teise prašyti ją panaikinti ar sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo J. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui apie baudos jam skyrimą tapo žinoma nuo 2006 05 12, t.y. to momento, kai laikoma, jog nutartis jam įteikta, tačiau nuo sužinojimo dienos prašymo atnaujinti procesą turėjo per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t.y. nuo 2006 05 12 d., nepareiškė. Teismas padarė išvadą, kad priimant skundžiamą nutartį byloje nebuvo padaryta procesinių pažeidimų dėl dokumentų ir šaukimų įteikimo suinteresuotam asmeniui J. R.. Įvertinęs bylos medžiagą,. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra nustatyta CPK reglamentuojančių pagrindų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-5515-110/2006, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. R. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą patenkinti ir civilinį procesą Nr. 2-5515-110/2006 atnaujinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėjui siunčiant teismo šaukimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismo šaukimas nebuvo įteiktas, nes tuo metu pareiškėjas tuo adresu negyveno, slapstėsi, nes jo atžvilgiu buvo paskelbtas persekiojimas, siekiant paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Nesant adresato jo gyvenamosios vietos adresu, yra galimybė procesinius dokumentus įteikti adresato artimiesiems giminaičiams, tačiau toks įteikimas bus tinkamas tik tuomet, kai procesinius dokumentus gavęs asmuo, turės galimybę pranešti apie šių dokumentų gavimą pačiam adresatui. Kadangi pareiškėjo žmona nežinojo, kur yra pareiškėjas, todėl ir nepaėmė jokių procesinių dokumentų, nes apie šių dokumentų gavimą negalėtų pranešti pareiškėjui. Dėl ko teismas privalėjo procesinius dokumentus įteikti pareiškėjui per kuratorių arba viešo paskelbimo spaudoje būdu. Taip pat antstolė pradėjo vykdyti teismo sprendimą be vykdomojo dokumento, todėl pažeidė CPK 586 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – kai procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, tačiau šie asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju būtina atsakyti į klausimą, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog priimant sprendimą, kuriuo buvo iš esmės išnagrinėta dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą byla. Kadangi nagrinėjamu atveju proceso neteisėtumas siejamas su galimybių pareiškėjui dalyvauti procese nesuteikimu, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžia sietina su pareiškėjo sužinojimu apie prašomoje atnaujinti byloje priimto sprendimo priėmimą. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog terminas prašymui paduoti buvo praleistas, kadangi pareiškėjas apie prašomoje atnaujinti byloje priimtą sprendimą sužinojo 2006 m. gegužės 12 d., kai pareiškėjo J. R. sutuoktinei buvo įteiktas antstolės N. Š. pareiškimas dėl pareiškėjui skirtinos baudos už antstolės patvarkymo nevykdymą ir tai patvirtinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-05-19 nutartimi laikyti, jog J. R. 2006-05-10 teismo nutartis įteikta 2006-05-12, nurodant, kad nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (b.l. 4,11). Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad gavus antstolės N. Š. prašymą skirti pareiškėjui kaip UAB ,,KORPORACIJA J.O.V. VARIANTAS,, vadovui baudą už antstolės patvarkymo nevykdymą, pareiškimo nuorašas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kur registruota UAB ,,Korporacija J.O.V. VARIANTAS“, tačiau asmeniškai nebuvo įteiktas, o pažymoje 2006-04-11 nurodyta, jog ,,nurodytu adresu adresatas negyvena, sakė žmona,, (b.l. 4). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2006-05-10 nutartimi paskyrus pareiškėjui 500 Lt baudą, šios nutarties asmeniškai įteikti pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) nepavyko, 2006-05-12 įteikimo pranešime atžymėta, kad ,,adresatas negyvena, sakė žmona“, dėl ko teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė 2006-05-19 nutartį, kuria laikė, jog pareiškėjui 2006-05-10 nutartis įteikta 2006-05-12 CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Taigi, nesant jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas apie priimtą nutartį sužinojo vėliau, būtent 2006-05-12 data laikytina termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios diena. Akcentuotina ir tai, jog apelianto teismo nustatytų įpareigojimų vengimas vykdyti nelaikytina priežastimi, dėl kurios vertintinas kaip pagrindas svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad priimant skundžiamą nutartį byloje nebuvo padaryta procesinių pažeidimų dėl dokumentų ir J. R., o prašymą pateikęs po penkių metų, motyvuodamas ta aplinkybe, kad jis apie ginčijamą nutartį, kai teisme susipažino su minėta civiline byla, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK178 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, jog nesant adresato jo gyvenamosios vietos adresu, yra galimybė procesinius dokumentus įteikti adresato artimiesiems giminaičiams, tačiau toks įteikimas bus tinkamas tik tuomet, kai procesinius dokumentus gavęs asmuo, turės galimybę pranešti apie šių dokumentų gavimą pačiam adresatui, kaip nepagrįstus. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123, 124 str. CPK 124 str. 3 d. numato, kad kai nėra galimybės teismo šaukimą įteikti asmeniškai pasirašytinai, šaukimas įteikiamas pasirašytinai CPK 123 str. 3 ir 4 d. ar 129, 130 str. nustatyta tvarka. Pagal CPK 123 str. 3 d. jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. 5 dalyje numatyta pareiga dokumentą priėmusiam asmeniui esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, tiek teismo šaukimas, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-05-10 buvo įteikta tinkamai – pareiškėjo sutuoktinei pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad ir pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas nurodė tą pačią gyvenamąją vietą, kuria buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Tai, kad apeliantas slapstėsi ir gyveno kitoje gyvenamojoje vietoje, pareiškėjas duomenų nepateikė, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 124 straipsnio 3 dalimi ir bandyti įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui viešo paskelbimo spaudoje būdu. Dėl ko teisėjų kolegija laiko, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto skunde nurodomu CPK 586 straipsnio 2 dalies teisniu interpretavimu ir skundo argumentus, jog antstolė vykdydama teismo sprendimą be vykdomojo dokumento, pažeidė CPK 586 str. 2 d., atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas 2006-05-10 nutartimi nustatė, jog antstolė N. Š. vykdo 2006-02-28 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „KORPORACIJA J.O.V. VARIANTAS“. CPK 586 straipsnio 2 dalis nustato, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomieji dokumentai išvardijami CPK 587 straipsnyje. Šio straipsnio 4 punkto nuostata, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, leidžia daryti išvadą, jog CPK 587 straipsnyje nėra nustatytas baigtinis vykdomųjų dokumentų sąrašas. Taigi vykdomieji dokumentai yra ir kiti institucijų, tarp jų ir teismų, bei pareigūnų sprendimai, kurie pagal įstatymus vykdytini CPK VI dalyje nustatyta tvarka. CPK 152 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata sudaro pagrindą teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pripažinti vykdomuoju dokumentu (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Todėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (CPK 583 straipsnio 1 dalis) 16 punktas, nustatantis, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra vykdomasis dokumentas, atitinka CPK 152 straipsnio 4 dalies bei 587 straipsnio nuostatų prasmę ir turinį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič