- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2-1110-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00179-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. L., E. K., I. B.
- Ieškovas
- BUAB „Ardiksa“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant atsakovui V. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Ardiksa“ ieškinį atsakovams E. K., I. B. (I. B.), V. L. dėl sandorių pripažinimo tariamais bei negaliojančiais ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais buvusio UAB „Ardiksa“ vienintelio akcininko atsakovo V. L. sprendimus paskirti atsakovus E. K. ir I. B. UAB „Ardiksa“ vadovais ir priteisti iš atsakovo V. L. ieškovės BUAB „Ardiksa“ naudai 855 603 Lt kaip patirtą žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-11 nutartimi UAB „Ardiksa“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Alternatyva verslui“. Ieškovė nustatė, kad atsakovas V. L. nuo 2012-07-19 iki 2013-04-11 turėjo 100 proc. UAB „Ardiksa“ akcijų ir tuo metu paskyrė atsakovą E. K. ieškovės vadovu nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14, o atsakovą I. B. – ieškovės vadovu nuo 2013-03-14 iki 2013-10-22. UAB „Ardiksa“ veiklos nevykdė nuo 2013-03-01, t. y. kai įmonės vadovais vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirti atsakovai E. K. ir I. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-11 nutartimi nustatyta, kad realiai ieškovės turtas bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 855 603 Lt. Ieškovės nuomone, vienintelio akcininko V. L. sprendimai paskirti įmonės vadovus E. K. ir I. B. pripažintini tariamais ir negaliojančiais. Tiek E. K., tiek I. B. tapus ieškovės vadovais, įmonė realiai jokios veiklos nevykdė, todėl minėti atsakovai neįgijo jokių civilinių teisių ir pareigų. V. L., paskirdamas UAB „Ardiksa“ vadovais E. K. ir I. B., nesiekė sandorių teisinio tikslo, nes sandorių sudarymo metu buvo aišku, kad įmonei bus iškelta bankroto byla ir įmonės vadovui kils atsakomybė perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą pagal balansą. Teigia, kad atsakovo V. L. tikslas buvo pasisavinti ieškovei priklausančias lėšas ir turtą prieš bankroto bylos iškėlimą, nuslėpti įmonės turto iššvaistymą bei išvengti prievolių vykdymo kreditoriams išvengti galinčios kilti atsakomybės. Atsakovas I. B. įtrauktas į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, sąrašą, o tai tik patvirtina, kad atsakovas V. L., siekdamas išvengti atsakomybės už įmonei padarytą žalą, paskyrė į vadovo pareigas atsakovą I. B.. Kadangi atsakovo V. L. sprendimai paskirti ieškovės vadovais minėtus asmenis yra tariami ir negaliojantys, reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia atsakovui V. L., kaip faktiniam vadovui. Ieškovės turtas nėra perduotas bankroto administratorei, todėl galbūt yra parastas. Ieškovės nuomone, atsakovas V. L. turėtų atlyginti ieškovei žalą, atitinkančią 2011-12-31 balanso, kuriuo vadovavosi Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, duomenimis nurodytą įmonės turto vertę, t. y. 855 603 Lt. Atsakovo V. L. neteisėti veiksmai pasireiškia netinkamu juridinio asmens veiklos organizavimu, jo turto neišsaugojimu ir neperdavimu bankroto administratorei. Teigia, kad atsakovo netinkamas fiduciarinių pareigų vykdymas lėmė ieškovės patirtą žalą, t. y. turto bei įmonės dokumentų praradimą. Vadovaudamasi CK 6.248 str. 3 d., kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, ieškovė šios sąlygos papildomai neįrodinėja.
Ieškovė pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. L. prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nebėra ieškovės akcininkas nuo 2013-03-07, kai perleido savo akcijas E. K.. Atsakovas buvo atleistas iš ieškovės direktoriaus pareigų nuo 2013-03-07 vienintelio akcininko E. K. sprendimu. Už akcininkų registro apskaitą atsakingas įmonės vadovas, t. y. E. K.. Atsakovui nėra žinoma, kaip I. B. tapo įmonės direktoriumi. E. K. iki akcijų pardavimo niekada nepažinojo. Apie akcijų pardavimą paskelbė internete, po kelių susitikimų ir derybų akcijos buvo perleistos abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. I. B. niekada nepažinojo ir nepažįsta. Tačiau ta aplinkybė, kad jis įtrauktas į apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, atsakovo nuomone, nereiškia, kad sandoris yra tariamas. Nebūdamas ieškovės akcininku ir direktoriumi, negalėjo daryti įtakos veiksmams, susijusiems su ieškovės ūkine veikla. Nurodo, kad daug sandorių buvo sudaroma grynaisiais pinigais. Nesutinka, kad sandorio sudarymo metu jam buvo aišku, jog įmonei bus iškelta bankroto byla. Įmonė siekė atsiskaityti su kreditoriais, todėl įsiskolinimų nuo 2011-12-31 iki akcijų perleidimo momento žymiai sumažėjo. Nesutinka, kad jo tikslas buvo pasisavinti ieškovei priklausančias lėšas ir turtą prieš bankroto bylos iškėlimą, nuslėpti turto iššvaistymą bei išvengti prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad turtas prarastas dėl atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonei vadovavo kiti asmenys, kurie ir buvo materialiai atsakingi. Nurodo, kad 2012-12-31 balansas V. L. būnant akcininku ir direktoriumi nebuvo sudarytas, nes terminas jį sudaryti baigėsi 2013-05-02, kai jis nebebuvo įmonės dalyvis. Pažymi, kad įmonėje buvo daug nelikvidaus turto, susikaupusių žaliavų ir atsargų, kurios buvo nurašytos, ilgalaikis turtas – dvi transporto priemonės – buvo parduotos ir gautomis lėšomis atsiskaityta su kreditoriais. Akcijų perleidimo E. K. metu buvo padarytas 2013-03-07 tarpinis balansas, kuris atspindėjo įmonės finansinę būklę perdavimo metu, kuri nebuvo gera, t. y. turtas 154 030 Lt iš esmės prilygo įsipareigojimams – 145 293 Lt.
2014-09-29 teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad po naujojo vadovo E. K. paskyrimo įmonė jokios veiklos nevykdė, bankroto byla buvo iškelta 2011m. balanso duomenimis. Atsakovas V. L. siekia išvengti atsakomybės. Kreditiniai reikalavimai yra apie 110 000 Lt, įmonė vykdė veiklą - prekybą statybinėmis prekėmis.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. L. prašė bylą nutraukti, nes byla iškelta be pagrindo ir be jokių faktinių įrodymų. Papildomai paaiškino, kad įstatymų nepažeidė, tuo metu akcijas pardavė bet kam, t. y. neapibrėždamas ir neieškodamas kažkokio tinkamo kliento. Realus įmonės turtas buvo apie 154 000 Lt vertės prekės (santechnikos, statybos prekės). Visas prekes perėmė E. K.. 2011 m. įmonei vadovavo A. D., iš kurio V. L. perėmė įmonę. Nuperkant įmonės akcijas iš A. D. buvo sudarytas inventorizacinis aktas, kuriame buvo nurodyta, kad virš 400 000 Lt vertės prekių buvo nurašyta. Inventorizacijos aktas buvo perduotas naujam savininkui E. K.. Kai pardavė įmonę E. K. kreditinių įsipareigojimų buvo apie 60 000 Lt. Toliau vykdant veiklą turto būtų pakakę atsiskaityti su esamais kreditoriais. Pardavimo metu įmonėje dirbo 5 žmonės, veikla buvo vykdoma Klaipėdoje.
Procesiniai dokumentai atsakovui E. K. įteikti asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovas I. B. apie iškeltą bylą informuotas ir procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2013-10-11 UAB ,,Ardiksa‘‘ buvo iškelta bankroto byla (b.l.13). Atsakovas V. L. įmonės vadovo pareigas vykdė nuo 2011-11-15 iki 2013-03-07, E. K. –nuo 2013-03-07 iki 2013-03-14, o I. B. - nuo 2013-03-14 iki 2013-10-22, todėl darytina išvada, jog prieš bankroto bylos iškėlimą įmonei vadovavo ir vieninteliu jos akcininku buvo I. B.. Ieškovė 2013-03-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį (b.l.50), tačiau pasirinkusi tokį savo teisių gynimo būdą ieškovė nepateikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti. Ieškovės atstovo-administratoriaus dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, nes teismas siekė išsiaiškinti realų įmonės turtą perduotą administratoriui bei ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, siūlyti ieškovei pakeisti atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė du kartus į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėtina pagal bylos įrodymus. Teismas bylose, kuriose viena šalis yra bankrutuojanti įmonė, yra aktyvus, tačiau administratorius nėra atleistas nuo pareigos teikti įrodymus savo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 str.)
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. L. 855 603 Lt žalos atlyginimo pagal
2011-12-31 įmonės balanse nurodytą turto vertę, tačiau šiam savo reikalavimui pagrįsti administratorius pateikė tik 2013-10-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį (b.l.13), kurioje konstatuota, jog pagal 2011-12-31 balansą įmonės turtas buvo 1 145 067 Lt vertės. Atsakovas V. L. pateikė 2013-03-07 balansą, sudarytą prieš akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jame nurodyta, jog įmonės turtas buvo 154 030 Lt vertės. Šios bylos esmė yra žalos, padarytos bankrutuojančiai įmonei, dydis, tačiau tikslų ir realų įmonės vadovo padarytą žalos dydį privalo įrodyti ieškovė. Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė įrodinėja, jog buvęs administracijos vadovas ir akcininkas neperdavė administratoriui 855 603 Lt vertės turto, nurodyto 2011-12-31 balanse, tačiau atsakovas V. L. įrodė, jog jis nuo 2013-04-11 nebuvo UAB ,,Ardiksa‘‘ akcininkas, o nuo 2013-03-07 įmonės vadovu ( b.l. 20), taigi tokios įstatyme numatytos pareigos neturėjo, todėl ieškinys turėtų būti pareikštas administracijos vadovui ir akcininkui, buvusiam bankroto bylos iškėlimo metu.
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tačiau byloje nustačius, jog V. L. nebuvo įmonės vadovas nuo 2013-03-07 (b.l.47-48), tokia pareiga jam neatsirado. Ieškovė, prašydama pripažinti 2013-03-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ( b.l.47), privalėjo pateikti įrodymus tokį sandorį pripažinti tariamu. CK 1.86 str. prasme tariami sandoriai yra fiktyvūs, nes jų šalys susitaria, jog sandoriai joms nesukurs jokių teisinių padarinių ir jie sudaromi tik dėl akių, šalys jų nevykdo ir todėl jie nesukuria teisinių padarinių. Tačiau, kad ginčo sandoris buvo tariamas nuo jo sudarymo momento, byloje įrodymų nėra, nes dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, balanso prieš sutartį sudarymas, viešo registro duomenys (t.1, b.l . 20, 38-44) įrodo, jog atsakovai savo prievolę vykdė, t. y. atsakovas V. L. pardavė akcijas E. K. ir viešai apie tai deklaravo. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu, tačiau šioje byloje nenustatyta, jog atsakovas V. L. sudarė tariamą sandorį vien dėl tos aplinkybės, jog atsakovas E. K. nevykdė įmonės veiklos, o iš karto pardavė įmonę I. B.. Civilinės teisės prasme nenustatytas imperatyvių teisės normų pažeidimas ir byloje nesant įrodymų iš ikiteisminio tyrimo institucijų dėl šių asmenų sukčiavimo tokios išvados padaryti negalima. Ieškovas nenurodė, kokią pareigą pažeidė atsakovas V. L., parduodamas įmonės akcijas, neįrodinėjo akcijų pirkimo - pardavimo sandorio realios rinkos kainos, todėl byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti ginčo sandorį tariamu.
Kitas šios bylos aspektas - bankrutuojančiai įmonei ieškovės įrodinėjamos padarytos žalos atlygimas, t.y., ar ginčo sandoriu įmonei buvo padaryta žala ir žala dėl turto neperdavimo administratoriui. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-604/2006). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės taikymui būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str.– 6.249 str.), o tokius neteisėtus buvusio vadovo veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, nustačius, jo kaltė preziumuojama ir ieškovas jos neprivalo įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Dėl vadovo atsakomybės teisinių prielaidų už realiai neperduotą jam turtą bei dokumentus pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2013-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-64/2013). Taigi sprendžiant klausimą tiek dėl V. L. pareigos išsaugoti įmonės turtą ir neparduoti jo kitiems asmenims, tiek vėlesnių vadovų pareigos perduoti minėtą turtą bankroto administratoriui, taip pat dėl kiekvieno jų turto patikrinimo, priėmimo ir jo išsaugojimo pareigos vykdymo vadovavimo įmonei laikotarpiu, būtina nustatyti, kaip ir koks turtas kiekvienam jų perduotas ankstesnio vadovo. Ar šis konkretus turtas bei kitas įmonės turtas (lėšos) ir dokumentai, kurių neperdavimu yra grindžiamas bankroto administratoriaus reikalavimas atlyginti žalą, buvo kiekvienam jų perduotas; ir kuris iš atsakovų buvo atsakingas už tinkamą turto perdavimą paskesniam paskirtam vadovui, atsižvelgiant į konkretaus turto įgijimo laikotarpį, į įmonėje parengtus ir vadovų pasirašytus balansus. Byloje atsakovas V. L. įrodė, jog akcijų perleidimo dieną įmonės turtas buvo 154 030 Lt vertės ir tokios vertės turtas buvo perduotas E. K. (b.l. 49-50). Šių įrodymų įmonės administratorius nenuginčijo, neįrodė kokiu pagrindu prašo priteisti iš atsakovo V. L. 855 603 Lt žalos atlyginimo, t. y. ar jam buvo perduotas tokios vertės turtas, kas jį sudarė, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo.
Bylos nagrinėjimo ribas nustato šalys, įgyvendindamos Civilinio proceso kodekso nustatytas teises ir vykdydamos pareigas. Įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką darytina išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo V. L., kaip buvusio iki 2013-03-07 įmonės vadovo ir akcininko, veikloje paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų bei jo veiksmais padarytos realios žalos įmonei dydžio.
Sprendimui įsiteisėjus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2014-03-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b.l. 35, CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-03-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – V. L. turto areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.