Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Procesinio sprendimo kategorija

2010 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., S. G., nukentėjusiųjų J. J., R. K. ir D. R. atstovo advokato Nerijaus Ulčino, nukentėjusiojo J. J. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžio, kuriuo:

E. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl A. D. sužalojimo) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 284 str. 1 d. (dėl J. J. sužalojimo) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl D. R. sumušimo) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (dėl J. J. sužalojimo) laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 140 str. 1 d. (dėl R. K. sužalojimo) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vienerių (1) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

S. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl R. K. sužalojimo ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš E. G. priteista J. J. 5000 litų, D. R. – 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. B. priteista J. J. 1000 litų, R. K. – 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. G. priteista R. K. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. G., R. B. ir S. G. solidariai priteista R. K. 5000 litų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Skuodo rajono apylinkės teismas nustatė, jog „kaltinamajam E. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie parduotuvės langelio, kur pirko prekes A. D., atsistojo į eilės priekį. A. D. pasakius: „nelįsk už eilės“, E. G. viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kumščiu vieną kartą sudavė A. D. į veidą, padarydamas jam veido sumušimą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimu, muštine žaizda, pereinančia į gleivinės sritį, kraujosruvą lūpos gleivinėje. Dėl šio sužalojimo A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, kaltinamajam E. G. pareikštas kaltinimas, kad jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, J. J. priėjus prie jų automobilio, iš jo išlipo lauk ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė stovinčiam J. J. į galvą. J. J. nugriuvus ir vėl atsistojus, E. G. vėl ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė jam į galvą. J. J. dar kartą nugriuvo ir E. G. gulinčiam ant žemės J. J. ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė į galvą, padarydamas J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimą.

Be to, kaltinamajam E. G. pareikštas kaltinimas, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu 2007 m. vasario 17 d., apie 00.35 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, D. R., kuris norėjo apginti R. K., kumščiu suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių į dešinę ausį, sprandą, nugaros viršutinę dalį, D. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamajam R. B. pareikštas kaltinimas, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką be priežasties vieną kartą tyčia kumščiu trenkė J. J. į veidą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimą.

Be to, kaltinamajam R. B. pareikštas kaltinimas, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, E. G. už rūbų nutempus prie jų automobilio priėjusį J. J., ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus stovinčiam J. J. į galvą, J. J. dar kartą nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrus į galvą, R. B. už rūbų suėmęs laikė norintį padėti J. J. R. K., o S. G. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą. Po to R. B. už rūbų patempęs apvertė R. K. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą, o S. G. ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. K. į galvą, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą: muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale.

Kaltinamajam S. G. pareikštas kaltinimas, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, E. G. už rūbų nutempus prie jų automobilio priėjusį J. J., ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus stovinčiam J. J. į galvą, jam nugriuvus ir vėl atsistojus, tada vėl ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavus J. J. į galvą, J. J. dar kartą nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrus į galvą, o R. B. už rūbų suėmus ir laikant norintį J. J. padėti R. K., S. G. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą. Po to R. B. už rūbų patempęs apvertė R. K. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą, o S. G. ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. K. į galvą, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą; muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale.“

Nukentėjusiųjų atstovas aiškina, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai apima bendrąją prevenciją, t. y. nustatydama už kokį nors elgesį kriminalinę bausmę valstybė, o per tai ir visuomenė, siekia perspėti ir įbauginti visus asmenis, kurių nepavyksta paveikti įtikinėjimu, nedaryti nusikalstamų veikų, individualią prevenciją, t. y. siekiama sukelti nusikaltėliui neigiamas pasekmes, kad jis asmeniškai jas patirtų ir vengtų nusikalstamų kėsinimųsi į įstatymo saugomus gėrius, nusikaltėlio izoliacijos nuo visuomenės funkcija, kuri užtikrina, kad asmuo, kurio nepajėgė išauklėti šeima ir mokykla, būtų bent minimaliai socializuotas kalėjime, suteikti nukentėjusiajam satisfakciją, t. y. malonumą, pasitenkinimą, kad asmuo, kuris nusikalto nukentėjusiojo atžvilgiu, patiria tam tikrus suvaržymus.

Atstovo N. Ulčino nuomone, bent jau tais atvejais, kai nukentėjusieji reikalauja griežtos bausmės, nes bausmę atidėjus nebus įgyvendintas teisingumo principas, teismas neturėtų nuosprendyje apsiriboti formaliu pareiškimu: „bausmės tikslai bus pasiekti...“

Nukentėjusiųjų atstovo nuomone, nors nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji prisipažino iš dalies, iš tiesų jie dėl nieko neprisipažino, teigė, kad visi jų atlikti veiksmai teisėti, kad jie tik gynėsi, kad muštis yra normalu ir vyriška, kad visi taip daro, sakė, kad ir toliau mušis. Todėl atstovui akivaizdu, kad etinės normos, kuriomis vadovaujasi nuteistieji, negali būti bent minimaliai priartintos prie visuomenės standartų, jeigu nebus auklėjamosios laisvės atėmimo vietos įtakos.

Apelianto nuomone, nuosprendžio dalis, kurioje nuteistiesiems pritaikytas BK 75 straipsnis, turi būti pakeista.

Nukentėjusiųjų atstovas N. Ulčinas nurodo, kad teismas iš esmės teisingai individualizavo žalą, kurią atskiras nuteistasis padarė atskiram nukentėjusiajam. Tačiau, atstovo nuomone, teismas neteisingai išdalijo ir individualizavo kiekvienam nuteistajam jo žalos atlyginimą. Tokio individualizavimo nenumato joks teisės aktas. Atstovo teigimu, CK 6.279 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, padarę žalą bendrais veiksmais, ją atlygina solidariai, o šio straipsnio antra dalis nustato, kad jų kaltės dydis svarbus tik tuo atveju, kai jie reiškia reikalavimus vienas kitam. Todėl, apelianto nuomone, teismas pagal CK 6.279 straipsnį privalėjo visą žalą priteisti nukentėjusiems asmenims iš nuteistųjų solidariai, tai palengvintų ir padarytos žalos išieškojimą.

Nukentėjusiųjų atstovas N. Ulčinas atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinė žala pagal savo apibrėžimą negali būti visiškai tiksliai išreikšta, tačiau tos žalos dydžio nustatytojas visų pirma yra asmuo, kuriam žala padaryta. Neturtine žala visų pirma priklauso nuo nukentėjusio asmens statuso ir padėties visuomenėje. Įžeisti prezidentą ir teisėją yra viena, įžeisti statybininką yra visai kas kita. Todėl, apelianto nuomone, padarytos žalos dydis – nuostoliai – visada individualizuojami ganėtinai subjektyviai, atsižvelgiant į žalą padariusių asmenų turtines galimybes, žalą patyrusių asmenų socialinę padėtį visuomenėje bei pačios žalos dydį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš filmuotos medžiagos byloje matyti, jog nukentėjusiųjų patirti sumušimai turėjo jiems sukelti labai didelį, nežmonišką fizinį skausmą. Nuteistųjų įžūlumas, jokios priežasties nebuvimas tokio pobūdžio muštynėms turėjo sukelti nukentėjusiesiems didelį pažeminimo ir pykčio jausmą. Abu šie jausmai labai destruktyvūs, neigiamai veikia asmenybę.

Nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad nukentėjusieji užima garbingą padėtį visuomenėje. D. R., kaip motociklų konstruktorius ir senovinių automobilių restauruotojas, yra plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, J. J. yra Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos atašė prie Europos Sąjungos, R. K. yra rimtas agronomas. Apelianto teigimu, šie žmonės savo konfliktų jėga nesprendžia, todėl gyvuliškas, atavistinis, mužikiškas, žemas išpuolis prieš juos, susijęs su rimtais sužalojimais ir stipriu fiziniu skausmu, nukentėjusiuosius labai sukrėtė ir pažemino.

Atstovo N. Ulčino nuomone, nuteistieji yra gana turtingi žmonės, sugebėsiantys atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą. Teismas yra areštavęs nuteistųjų turto, kurio visiškai pakaks padengti nukentėjusiųjų ieškinius, jei jie būtų visiškai patenkinti. Apelianto tvirtinimu, ieškiniai negali būti mažinami, nes nukentėjusieji tinkamai nurodė jų dydžius, o nuteistieji turi daug turto, todėl visiškai padengti pareikštus ieškinius jiems didelių problemų nesudarys.

Nukentėjusiųjų atstovas N. Ulčinas prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistiesiems panaikinti, visiškai patenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, juos priteisiant iš visų nuteistųjų solidariai.

Apelianto tvirtinimu, teismas be jokio pagrindo atidėjo bausmės vykdymą ir sumažino civilinių ieškinių dydžius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepateikė argumentų, dėl kurių būtų galima atidėti bausmės vykdymą.

Nukentėjusysis J. J. nurodo, kad skiriant bausmę E. G. nuosprendyje minima, kad dėl susitaikymo su trečiąja šalimi (nukentėjusiuoju A. D.) kaltinamajam taikoma lengvinanti aplinkybė, tačiau J. J. tvirtina, kad jam tai nėra lengvinanti aplinkybė, kadangi nei su juo, nei su R. K. ar D. R. jokio kompromiso ieškoma nebuvo. Apelianto nuomone, susidarė situacija, kad nukentėjusieji privalo prašyti kaltinamųjų bent atsiprašymo. Anot teismo, ši tariamai lengvinanti aplinkybė taikoma ir kitiems kaltinamiesiems (S. G. ir R. B.). Taip pat, skirtingai nei kitiems kaltinamiesiems, pabrėžiama, kad S. G. yra neteistas. Nukentėjusiojo J. J. įsitikinimu, šie faktai neturėtų daryti įtakos nagrinėjant baudžiamąją bylą. Taip pat visiškai nesusiję su jo, R. K. ir D. R. civiliniais ieškiniais.

Nukentėjusiojo nuomone, jeigu ir egzistuoja lengvinanti aplinkybė, tai ji yra taikoma bausmės dydžiui, o ne bausmės atidėjimui ar konstatavimui, kad bausmės visai nereikia. Bausmės turi būti skiriamos atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą pagal BK 75 str. l d.

Nukentėjusiojo teigimu, dėl veiksmų prieš jį S. G. kaltinimai nesuformuluoti, nors S. G. taip pat lygiavertiškai prisidėjo prie kitų kaltinamųjų sužalojant jį, R. K. ir D. R..

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas neįvertino, jog ir vienas smūgis gali būti mirtinas. Bet koks pasikėsinimas į žmogaus sveikatą ar gyvybę yra pavojingas ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir kitiems žmonėms. Kaltinime ir bausmių skyrime yra sumenkinama kaltinamųjų nusikalstama veika. Nukentėjusysis J. J. nurodo, kad nuosprendyje rašoma, jog realiai R. B. smūgiu didesnės žalos padaryta nebuvo, kalbama tik apie garbę ir orumą, tačiau neminimas tyčinis sveikatos sutrikdymas, pasikėsinimas į gyvybę ir išgyventas skausmas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog neatsižvelgta ir į tai, kad visa nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais, kaltinamieji tyčiniais veiksmais veikė neteisėtai ir siekė padaryti žalos nukentėjusiesiems, todėl visa žala turi būti atlyginta. Apelianto nuomone, nuosprendyje neakcentuojama ir tai, kad kaltinamieji veikė be jokios priežasties. Nepaminėta, kad vienas iš liudytojų panaudojo kovinį ginklą, nes šaudydamas į orą norėjo sustabdyti kaltinamųjų veiksmus, bet tai nepadėjo. Apelianto įsitikinimu, tai rodo, kad buvo gyvybiškai pavojinga situacija. Be to, kaltinamieji tik iš dalies pripažino savo kaltę ir iki šiol mano elgęsi teisingai ir taip elgsis toliau.

Nukentėjusysis nurodo, kad teismo nuosprendyje minima, jog apie kaltinamųjų anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nėra žinoma, nors, nukentėjusiojo teigimu, ikiteisminio tyrimo byloje surinkta policijos įrašų apie įvairiausius kaltinamųjų pažeidimus, nusižengimus ir teisėsaugos taikytas administracines baudas bei sulaikomąsias priemones. Apelianto nuomone, tai rodo kaltinamųjų nuolatinius veiksmus ir interesus visuomenėje. Nukentėjusysis J. J. nurodo, kad tame pačiame nuosprendžio lape nukentėjusysis R. K. paminėtas kaip kaltinamasis.

Nukentėjusysis teigia, kad „teismas neatsižvelgė į jo ir kitų kaltinamųjų“ prašymą, kad padaryta žala būtų atlyginta solidariai, o ne diferencijuojant individualiai. Vienas smūgis prilyginamas keliems, o tai tik rodo kaltinamojo ketinimus, o ne pačią žalą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neįvertinta S. G. J. J. padaryta žala. Atitinkamai neįvertinta ir E. G. R. K. bei S. G. ir R. B. D. R. padaryta žala. Nukentėjusiojo J. J. nuomone, yra sužaista pavardėmis, pagal faktinius veiksmus kaltinimai nesuformuluoti. Visos priteistos sumos yra neturtinės, išskyrus advokato išlaidas. Nukentėjusiojo J. J. supratimu, į turtinę žalą (sugadinti drabužiai, medicininės procedūros, vaistai, priverstinio nedarbingumo nuostoliai, važinėjimas į teismą) neatsižvelgta visai. Apelianto teigimu, tai parodo ir įkalčių sunaikinimas, kurie paprastai yra grąžinami arba kaltinamųjų kompensuojami, nebent tai būtų nelegalūs daiktai (BPK 93–94 str.). Nukentėjusiojo nuomone, teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Nukentėjusysis aiškina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Nukentėjusysis J. J. tvirtina, kad sugadintas paltas ir megztinis jam yra brangūs daiktai, ir ne tik finansiškai. Kai kurių daiktų (pirštinių ir šaliko) po šio incidento nerado iš viso. Įkalčiai sunaikinti be jokio argumento.

Nukentėjusysis J. J. tvirtina, kad šis nemalonus incidentas jam sukėlė ne tik sveikatos sutrikdymą (skilo žandikaulis, dantys, sutrankytas veidas, nusėtas mėlynėmis, kraujosruvomis ir sutinimais, kairioji ausis mėlyna ir visa galva nusėta muštinių žaizdų), po muštynių ilgai negalėjo atsigauti ne tik fiziškai (svaigo galva, pykino, kentė didelius skausmus), finansiškai, bet ir morališkai. Apeliantas nurodo, kad keletą savaičių buvo priverstas neiti į darbą, įsivėlimas į tokius vandališkus veiksmus pakenkė jo reputacijai ir pakeitė kitų asmenų požiūrį į jį. Buvo sumuštas kitų žmonių akivaizdoje, iškentė moralinį šoką ir pažeminimą. Nukentėjusiojo J. J. kolegos ir aplinkiniai buvo pasibaisėję tokiu užpuolimu. J. J. iki šiol ne su visais žmonėmis apie tai drįsta kalbėti, kadangi nemalonu grįžti į patirtus išgyvenimus, skausmus ir nervinę įtampą. Nukentėjusysis tvirtina, kad po incidento panašiose teritorijose jaučiasi nepilnavertiškai. Apelianto nuomone, veiksmai, kurie buvo pavartoti prieš jį, jam yra visiškai nesuprantami, nepriimtini bei smerktini ir tai suprantama bet kuriam moralės normas žinančiam asmeniui.

Nukentėjusysis J. J. tikisi, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai atsižvelgs į skunde išdėstytus pastebėjimus ir reikalavimus bei imsis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią kaltinamiesiems toliau vykdyti panašią nusikalstamą veiką prieš kitus nekaltus žmones.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. tvirtina, kad dėl D. R. sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo yra nuteistas nepagrįstai, nes teismas iš esmės netgi nenustatė faktinių bylos aplinkybių ir jas netinkamai įvertino, neatskleidė E. G. veiksmų esmės. Teismas rėmėsi tik D. R. parodymais, nors jis pats kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad apeliantas jam sudavė smūgius. Nuteistasis E. G. teigia, kad savo kaltės niekada nepripažino, nes smurto prieš D. R. nevartojo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. neneigia, kad smurtą prieš A. D. pavartojo tada, kai šis, siekdamas nutempti nuteistąjį nuo kasos langelio, pradėjo tampyti jį už striukės. Apeliantas nurodo, kad su A. D. susitaikė, žalą jam atlygino, todėl teismas galėjo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Nuteistasis teigia, jog pats A. D. jam prisipažino, kad ir jis buvo neteisus.

Nuteistasis E. G. neginčija, kad vartojo smurtą ir prieš J. J., kuris pats išprovokavo konfliktą, nes lindo prie išvažiuojančio automobilio, jį stabdė, o E. G. išlipus, su savo draugais E. G. užpuolė. Apeliantas nurodo, kad J. J. muštynių metu suplėšė jam striukę, sudavė smūgius. Nuteistasis teigia, kad juto skausmą, tačiau sužalojimų nebuvo, todėl į ekspertą nesikreipė. Nuteistojo E. G. teigimu, konfliktas buvo išprovokuotas paties J. J. ir turėjo būti kvalifikuotas pagal BK 140 str. 1 d. Apelianto nuomone, sužalojimai J. J. padaryti ne tik jo, bet ir kito nuteistojo veiksmais. Nuteistojo teigimu, jis gindamasis nuo užpuolimo, sudavė J. J. keletą smūgių, nes J. J., būdamas neblaivus, iš esmės iš naujo pradėjo konfliktą, kuris buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo veiksmus, į tai, kad po konflikto praėjo beveik 3 metai, nuteistojo E. G. nuomone, skirti laisvės atėmimo bausmę netikslinga ir bausmė turi būti sušvelninta. Nuteistasis E. G. teigia, kad teismas iš jo priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti asmeniui, kuris pats inspiravo konfliktą, pats užpuolė nuteistąjį, o vėliau tapo nukentėjusiuoju. Apelianto nuomone, priteistos žalos dydis visiškai nerealus ir neadekvatus jo padarytai veikai.

Nuteistasis E. G. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-12-17 nuosprendžio dalį dėl A. D. sužalojimo panaikinti ir jį BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nuosprendžio dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo D. R. panaikinti ir dėl šios dalies jį išteisinti, jo veiksmus dėl J. J. sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo perkvalifikuoti iš BK 284 str. l d. į BK 140 str. 1 d. ir paskirtą bausmę sušvelninti bei sumažinti J. J. priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. tvirtina, kad yra nuteistas nepagrįstai, nes teismas iš esmės nenustatė netgi faktinių bylos aplinkybių ir jas netinkamai įvertino, neatskleidė jo veiksmų esmės.

Nuteistasis S. G. teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog smūgius nukentėjusiam R. K. sudavė todėl, kad šis jį užpuolė, pagriebė už pečių, siekdamas parversti ant žemės, tampė jį už rūbų. Apelianto aiškinimu, iš pradžių jis tik bandė nukentėjusįjį nustumti ir nieko jam nedarė, tačiau kai R. K. jam keletą kartų sudavė į galvą ir kitas kūno vietas, apeliantas buvo priverstas gintis. Nuteistasis neneigia, kad gindamasis nuo užpuolimo, sudavė R. K. keletą smūgių, galėjo ir įspirti. Daugiau prieš nieką jokio smurto nevartojo ir konflikte nedalyvavo. Nuteistojo S. G. teigimu, tokius veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis. Nuteistasis matė, kaip nukentėjusysis nusiėmė akinius, demonstratyviai perdavė juos kitam asmeniui ir, norėdamas pavartoti smurtą, nuteistąjį puolė.

Apelianto nuomone, remiantis BK 28 straipsniu, jo veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tai, kad jo veiksmai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., patvirtina, jog konfliktas buvo asmeninio pobūdžio.

Nuteistojo S. G. aiškinimu, BPK 407 straipsnyje numatyta, kad nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas ir procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Nuteistojo S. G. aiškinimu, BPK 409 str. 1 d. numatyta, jog ikiteisminį tyrimą turi teisę pradėti prokuroras, jeigu veika turi visuomeninę reikšmę arba jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Apeliantas teigia, kad dėl šių aplinkybių aiškinimo ir taikymo tvarkos išsamiai ir plačiai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime. Sekant šio nutarimo dvasia, nuteistojo nuomone, byloje pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo jokio pagrindo. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam R. K. atstovavo advokatas, todėl, jo nuomone, akivaizdu, jog prokuroras gynė iš esmės privatų interesą. Ši byla jokios ypatingos visuomeninės reikšmės neturi.

Nuteistojo S. G. nuomone, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamoji byla dėl BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymo turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismui turint kitą nuomonę, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes S. G. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo neįrodyta, jo veiksmai atlikti dėl būtinosios ginties.

Nuteistasis S. G. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir bylą dėl jo nutraukti arba jį išteisinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiųjų J. J., R. K., D. R. atstovas N. Ulčinas prašė jo ir nukentėjusiojo J. J. apeliacinius skundus patenkinti, nuteistųjų E. G., S. G. apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji E. G., S. G. ir jų gynėjas, nuteistasis R. B. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiųjų atstovo, nukentėjusiojo J. J. apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis naikinamas dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo (BPK 369 str. 3 d.).

Priimdamas nuosprendį teismas nesivadovavo nei BPK 302–307 straipsniais, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatomis.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsnius ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Visos jo dalys turi būti suderintos. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, turi sudaryti logišką visumą.

Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes surašant jo aprašomąją dalį nesilaikyta BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu, o nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 str. 1 d. 1 p.). Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 str.), bet tai nėra tik kaltinamojo akto perrašymas.

Nors teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, jo aprašomoji dalis surašyta vadovaujantis BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimais, kurie taikomi išteisinamojo nuosprendžio surašymui, nes skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyta ne tai, ką teismas nagrinėdamas bylą nustatė, bet kaltinimo, dėl ko byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė (BPK 305 str. 3 d. 1 p.), nusikalstamos veikos aprašymas pagal kaltinamąjį aktą – kaltinamojo akto turinio dalis (BPK 219 str. 3 p.).

Kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Kai yra idealioji sutaptis, nusikalstama veika aprašoma vieną kartą. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neaprašytos, šioje nuosprendžio dalyje nurodyti kiekvienam kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu pareikšti kaltinimai, kurie perrašyti iš kaltinamojo akto. Tai yra kaltinamojo akto dalies (t. 2, b. l. 30–32) pakartojimas, skundžiamame nuosprendyje prasidedantis žodžiais „pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis“.

Nuteistųjų E. G., S. G. apeliaciniuose skunduose rašoma apie teismo šališkumą, nes tvirtinama, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje surinkti įrodymai įvertinti vienpusiškai. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės į tinkamą jo padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d., tyrimo procesą, dėl to neteko galimybės pasinaudoti BPK 413 straipsnyje numatyta susitaikymo procedūra.

Kolegijos nuomone, teismas E. G., S. G., R. B. nuteisė remdamasis ne teisiamajame posėdyje ištirtomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, bet kaltinamajame akte suformuluotais kaltinimais, ir tuo teismas pasirodė esąs šališkas. Nuomonę dėl teisėjo šališkumo tiriant įrodymus, dėl rungimosi principo (BPK 7 str.) pažeidimo teisiamajame posėdyje pareiškė nuteistųjų gynėjas A. Staškūnas (t. 2, b. l. 215). Teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad nuosprendyje neįvertinti kaltinantys ir teisinantys įrodymai, apsiribota nukentėjusiųjų, liudytojų pavardžių paminėjimu, bet neišdėstyta ta jų parodymų dalis, kuri patvirtina ar paneigia vieną ar kelias kaltinimams reikšmingas aplinkybes, nepasisakyta, kodėl ir kokiais parodymais teismas tiki, o kuriuos atmeta, t. y. neįvykdyti BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimai.

Nuteistųjų, iš dalies ir nukentėjusiųjų atstovo, apeliacinių skundų argumentai, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kad šališkas teismas iš esmės nenustatė netgi faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė nuteistųjų veiksmų esmės, pagal faktinius veiksmus nesuformulavo kaltinimų, yra pagrįsti. Teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, kurio negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 329 straipsnio 4 punktas), dėl kurio neįmanoma išsamiai išnagrinėti ne tik nuteistųjų, bet ir nukentėjusiųjų atstovo N. Ulčino, nukentėjusiojo J. J. apeliacinių skundų argumentų.

Nuosprendžio priėmimo reikalavimų pažeidimas yra esminis BPK pažeidimas, o bylą išnagrinėjęs ir tuos pažeidimus padaręs teismas laikytinas šališku. Esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.) dėl visų nuteistųjų, ne tik nuosprendį skundžiusių, todėl nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d., kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu buvo sužaloti A. D., J. J., pagal BK 140 str. 1 d. dėl D. R. sužalojimo, R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu buvo sužalotas J. J., pagal BK 140 str. 1 d. dėl R. K. sužalojimo, S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. dėl R. K. sužalojimo, panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui kitam teisėjui.