Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtino ieškovės pateiktų įrodymų turinys ir yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys atsakovui buvo įteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra. Atsiliepimas turėjo būti pateiktas vėliausiai 2016-03-22.

Vadovaujantis CPK 286 str. 1 d. šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-04-20 išrašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį ieškovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriuo įsipareigojo be sąlygų sumokėti 10426,32 EUR. Atsakovas savo prievolės nevykdė ir liko skolingas ieškovui 10426,32 EUR pasiskolintos sumos.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas ieškovei išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10426,32 EUR sumai. Šis vekselis buvo išrašytas 2012 m. balandžio 20 d., jame nurodytas atsakovo įsipareigojimas šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį sumokėti pareikalavus. Kadangi vekselyje buvo nurodyta, kad vekselis, mokėtinas pareikalavus – akivaizdu, jog vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti vienerių metų terminą. Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.).

Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Atsakovas apie skolą ieškovei yra nurodęs ir patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu, priimto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neapskundė ir su jame nurodytais motyvais dėl skolos ir jos dydžio sutiko. Tuo atveju, jei skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą, paskolos sutarties sudarymas preziumuojamas ir pareigą įrodyti, jog pinigų negavo, turi atsakovas. Paties vekselio, kaip raštelio turinys ir jame išdėstyta formuluotė, sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas yra skolingas atsakovei iki šio vekselio išdavimo.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku pasiskolintos sumos nesumokėjo. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs nėra (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10426,32 EUR negrąžintos pasiskolintos sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.870 str. 1 d., 6.873 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

CK 6.873 str.2 d. numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį,jeigu sutartis nenustato ko kita.

Ieškovė tokio pareikalavimo iki ieškinio padavimo dienos nepareiškė, o teismo pranešimas dėl civilinės bylos iškėlimo ir ieškovės pareiktų reikalavimų atsakovui įteiktas viešojo paskelbimo būdu 2016-03-09.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kadangi atsakovas turi pareigą sumokėti skolą per 30 dienų nuo pareikalavimo, tai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10426,32 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu iš dalies, palūkanos priteistinos nuo 2016-04-10, kai paskolos sumą paskolos gavėjas privalėjo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, paskolos davėjui pareiškus reikalavimą įvykdyti sutartį ( 2016-03-09).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 313,00 EUR sumokėtą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinas 313,00 EUR dydžio žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285-287 str. teismas,

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10426,32 EUR (dešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 32 ct) negrąžintos skolos; 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 313,00 EUR (tris šimtus trylika eurų 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

A. D. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

M. K. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.