- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2-1999-930/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31269-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Advokatai
- Romas Jonuška, Dalius Vaitekūnas
dalyvaujant ieškovės G. M. atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, atsakovui A. M., atsakovo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo T. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo 2019-08-15 iki ji studijuos aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodo, jog įstojo į universitetą (duomenys neskelbtini), mokosi pirmo kurso dieniniame skyriuje pagal nuolatinės studijų formos programą, paskaitos vyksta kiekvieną dieną, rytais ir vakarais, suteikiant pertraukas poilsiui. Ieškovė mokymosi įstaigoje praleidžia daugiau nei pusę dienos, taip pat rengiasi paskaitoms bibliotekose, atlikinėja paskirtas užduotis. Norint pasiekti gerų mokymosi rezultatų, reikia skirti tam pakankamai laiko, todėl ieškovė neturi galimybės užsitikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Studijos truks tris metus, kasmet pratęsiant kai ieškovė išlaikys visus privalomus egzaminus. Į (duomenys neskelbtini) ieškovė atvyko 2019-08-15, reikėjo užsiregistruoti, atsidaryti banko sąskaitą, susitvarkyti kitus reikiamus dokumentus. Kadangi studentų bendrabučio pastatas buvo renovuojamas, ieškovė iki 2019-09-13 apgyvendinta viešbutyje. Viešbučio išlaidos sudarė 1032,69 Eur. Nuo 2019-09-13 ieškovė apsigyveno studentų bendrabučio patalpose, už kurias pirmo mėnesio įmoka sudarė 853 Eur. Nuo 2019-08-15 iki 2019-10-01 ieškovės apgyvendinimo išlaidos sudarė 1885,69 Eur (po 53 Eur per 36 mėn. studijų laikotarpį). Būsto nuomos kaina mėnesiui nuo 2019-10-01 yra 255 Eur per mėnesį. Studijų įmokos kaina mėnesiui sudaro 130 Eur. Į pirmąją įmoką įskaičiuotas 24,09 Eur administracinis mokestis. Maisto, aprangos, higienos poreikiams reikalinga apie 300 Eur per mėnesį. Mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos – apie 20 Eur per mėnesį. Iš viso ieškovės išlaidos sudaro 705 Eur per mėnesį, o įskaičiuojant apgyvendinimo išlaidas nuo 2019-08-15 iki 2019-10-01 – 758 Eur per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes ji negauna jokių pajamų. Atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovės materialiai neremia, ją išlaiko tik motina – trečiasis asmuo T. M., todėl pastarosios turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Iki tol atsakovas ieškovės išlaikymui mokėdavo po 157 Eur per mėnesį, todėl turi galimybę remti ieškovę.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog ieškovė pageidaujamą specialybę valstybės lėšomis galėjo studijuoti Lietuvoje. Tokiu atveju jai nebūtų kainavęs nei mokslas, nei būstas. Pirmi bakalauro studijų metai visiems Europos Sąjungos piliečiams kainuoja 1072 Eur. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) universiteto pasiūlyme nurodoma, kad 2083 Eur suma už mokslą yra tik orientacinė. Europos Sąjungos piliečiai, priklausomai nuo tėvų pajamų taip pat gali gauti iki 882,47 Eur per mėnesį finansinę paramą, kurią valstybė suteikia studentams, oficialiai dirbantiems ne mažiau nei 14 val. per savaitę. Studentams, studijuojantiems (duomenys neskelbtini) aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, sudaromos puikios sąlygos papildomai dirbti. Studentai iš Europos Sąjungos taip pat turi galimybę gauti paskolą mokslų kainai padengti ir pašalpą būstui. Paskolos suma – iki 486,08 Eur per mėn., maksimali paramos suma – 396,39 Eur per mėnesį. Suteikiama ir galimybė nemokamai ar sumažinta kaina keliauti viešuoju transportu. Akivaizdu, kad ieškovė turi visas galimybes gauti lėšų studijoms ir pragyvenimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šias galimybes išnaudojo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad jai nebuvo suteiktas bendrabutis, dėl ko ji apgyvendinta viešbutyje. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad ieškovė jį ignoruoja, visiškai su juo nebendrauja, todėl paramos reikalavimas nesiderina su dorovės normomis.
Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį palaikė, nurodė, kad klausimas dėl studijų pasirinkimo teritoriniu aspektu neturėtų būti keliamas, nes ieškovė pasirinko optimalų ir jai priimtiniausią studijų variantą. Ieškovė teikė paraiškas į Lietuvos universitetus, tačiau buvo priimta tik į (duomenys neskelbtini) universitetą, esantį (duomenys neskelbtini), į valstybės nefinansuojamą vietą. Taigi išlaidų mokslui ir apgyvendinimui, studijuojant Lietuvoje nebūtų išvengta. Ieškovės studijų grafikas intensyvus, krūvis didelis, ji siekia sėkmingai baigti studijas. Įskaitant pasirengimą paskaitoms, paskaitų laiką, papildomą mokymąsi, užduočių atlikimą, studijos užima visą dieną. Ieškovė neturi galimybių mokytis ir dirbti tuo pačiu metu. Ieškovė domėjosi paramos studentams suteikimo sąlygomis. Pagal jas studentas turėtų ne tik dirbti, bet ir atitikti kitus reikalavimus. Ši parama neturi būti suprantama kaip visiškas valstybės išlaikymas, be to, ją reikia grąžinti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad turtinė padėtis yra tokia pati kaip atsakovo, jų pajamos yra panašios.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti paramą ieškovei nuo 2019-10-18 (ieškinio pateikimo teismui dienos), o nuo 2019-08-15 iki ieškinio pateikimo dienos (už du mėnesius) priteisti 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neturi pajamų, turto, nedirba ir neturi galimybės dirbti, nes intensyviai mokosi, todėl jai būtina parama. Paskaitos vyksta nuo 12 val. iki 16.30 val. Jos būna nevienodu laiku. Sunku gauti darbą tokiu grafiku. Daug laiko turi būti skiriama savarankiškam mokymuisi, numatyta kiek laiko turi būti skiriama kiekvienam kreditui. Kad būtų surinkta 180 reikalingų kreditų, mokslui turi būti skirta 1680 val. Mokslai sunkūs, dėstytojai nerekomenduoja dirbti. Ieškovė pasirinko kokybišką mokslą. Vasarą galimybė įsidarbinti buvo ribota dėl karantino. Už pirmus mokslo metus sumokėta 1032 Eur. Pasirengimas mokslams buvo būtinas. Ieškovė perėjo į antrą kursą. Tai patvirtina, kad ji yra sumokėjusi už pirmus mokslo metus. Mokslai 2020-2021 mokslo metais kainuos 2143 Eur. Už juos dar nėra sumokėta, bus mokama lygiomis dalimis, per 8 mėnesius. Šiuo metu ieškovė yra Lietuvoje, laukia paskaitų. Ieškovė neatitinka kriterijų paramai gauti, kadangi ją galima gauti tik 5 metus pragyvenus (duomenys neskelbtini). Lengvatų transportui taip pat negauna. Už apgyvendinimą ieškovė moka tiek pat, kiek pradžioje mokėjo už viešbutį, nes visiems bendrabučio nepakanka. Vasarą taip pat turi mokėti už nuomą. Išlaidos pragyvenimui nesiskiria nuo išlaidų Lietuvoje. Atsakovo ir trečiojo asmens turtas ir pajamos yra lygūs. Trečiojo asmens pajamos sudaro apie 1000 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos sudaro 1050-1257 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Jų santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo smurtas prieš šeimą, todėl negalima kaltinti vaiko dėl nebendravimo su tėvu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis prieš šeimą nesmurtavo, santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Ieškovė galėjo kreiptis į jį dėl paramos, jie galėjo susitarti, tačiau ieškovė nutraukė santykius su juo, dėl studijų nesitarė, prašo priteisti žymiai didesnę sumą nei buvo teikiama iki šiol. Ieškovė gali gauti paskolą, atitinka kriterijus. Leidžia sau atostogauti (duomenys neskelbtini). Atsakovui diagnozuota osteochondrozė, dirbti daugiau jis negali ir dėl dirbant naktinį darbą reikalingo poilsio. Atsakovas gauna apie 1100 Eur per mėnesį pajamų, kas mėnesį moka 260 Eur paskolos butui įmokas, turi garažą, žemės sklypą, kuris faktiškai yra jo motinos, nes tėvai jo vardu pirko žemę šalia savo sklypo.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovės išvykimas į užsienį nebuvo būtinas. Jei ji mokytųsi Lietuvoje, nereikėtų mokėti už keliones, pragyvenimą, todėl šias išlaidas ieškovė turi prisiimti pati. Ieškovė turėjo kreiptis dėl lengvatinės paskolos, tačiau to nedarė. Galėjo kreiptis į banką dėl vartojimo paskolos. Ieškovė prašo priteisti 1032 Eur išlaidas už naujokų stovyklos savaitę, nors ji nebuvo privaloma. Neaišku kas apmokėjo likusią sumą už pirmus mokslo metus. Ieškovė prašo priteisti nepatirtas išlaidas. Karantino metu paskaitos nevyko, ieškovė buvo Lietuvoje. Neaišku, ar tuo laikotarpiu buvo mokėta už mokslą, tikėtina, kad nebuvo mokama už nuomą. Ieškovė išlaidų nepagrindė įrodymais, savo argumentus grindžia tik paaiškinimais, pati jų duoti į teismą neatvyko. Atsakovas neturėtų mokėti už nuomą tuo atveju, jei ieškovė nuomojamame būste negyveno. Ieškovė karantino metu galėjo dirbti, Darbo biržoje buvo keliolika tūkstančių darbo vietų. (duomenys neskelbtini) nedarbo lygis dar žemesnis, darbą gauti lengviau. Šiuo metu ieškovė taip pat yra Lietuvoje. Neaišku, ar paskaitos vyks. Ieškovė gali dirbti atostogų metu. Tačiau pastangų gauti pajamų ieškovė nedėjo, vadinasi pinigų jai pakanka, parama nereikalinga. Ieškovė nebendrauja su tėvu, jam kerštauja. Atsakovas turi skirti lėšų savo poreikiams tenkinti. Be paskolos įmokų atsakovas moka apie 100-150 Eur per mėnesį komunalinių mokesčių, patiria išlaidų sveikatos poreikiams tenkinti, turi rūpintis sūnumi, motina, kuri yra pensininkė ir gauna nedidelę pensiją. Trečiasis asmuo nutraukiant santuoką gavo 2/3 dalis turto, byloje nėra tikslių duomenų apie jos pajamas.
Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų trečiajam asmeniui faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei darbovietėje, 2020-01-17 nutartimi nutarta šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atitinkamai trečiajam asmeniui buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį. Pažymėtina, kad šaukimas buvo siųstas ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytu, t. y. paskutiniu teismui žinomu trečiojo asmens adresu, todėl laikomas įteiktu (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl paramos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2012-06-11 nutartimi iš atsakovo tuomet dar nepilnametės ieškovės naudai buvo priteistas 500 Lt išlaikymas iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Remiantis į bylą pateiktu (duomenys neskelbtini) universiteto pasiūlymu, registracijos pažymėjimu, ieškovė priimta į šio (duomenys neskelbtini) universiteto psichologijos bakalauro dienines studijas 2019-2020 akademiniams metams. Pateikto stojimo pažymėjimo duomenimis, 2020-08-17 ieškovė įtraukta studijuoti ir pagal 2020-2021 akademinių metų nuolatinių psichologijos bakalauro studijų programą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos jai būtinumo faktą; tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnė nei 24 metų (ieškovei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų). Tačiau vien šios aplinkybės nustatymas, remiantis teismų praktika, nėra pakankamas, sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo.
Ieškovė pateikė studijų pažangos apžvalgą ir duomenis apie jos pažymius, 2020-04-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog duomenys apie jos pažangumą matomi tik tų studijų dalykų, kurie jau buvo įvertinti. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė 2020-04-08 dar nebuvo surinkusi visų pirmųjų studijų metų kreditų, tačiau atsižvelgtina į tai, kad mokslo metai dar nebuvo pasibaigę. Iš informacijos apie ieškovės įvertinimus matyti, jog vieno iš jos studijų dalykų vertinimas 2020 m. balandžio mėnesio duomenimis, buvo tik 4 balai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti balai siekė nuo 6,5 iki 9, ji buvo pakviesta tęsti mokslus 2020-2021 metais, kas reiškia, jog bendras jos pažangumas akademinių metų pabaigoje įvertintas teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis.
Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam besimokančiam asmeniui būtinumo, įvertinama ar sunki jo turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Iš byloje esančių viešųjų registrų duomenų matyti, kad ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Daroma išvada, kad jos turtinė padėtis sunki.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to ar ieškovė turėjo galimybę gauti valstybės suteikiamą finansinę paramą studijuojantiems asmenims. Atsakovas pateikė viešai skelbiamus duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) tokią paramą sudaro lengvatinė paskola, galinti siekti iki 486,08 Eur per mėnesį, finansinė parama, siekianti iki 396,39 Eur per mėnesį, ir galimybė nemokamai ar sumažinta kaina keliauti viešuoju transportu. Ieškovė taip pat teikė viešai prieinamus duomenis apie studijų finansavimą, tačiau ginčijo, kad jais remiantis studijų finansavimas teikiamas tik pragyvenus (duomenys neskelbtini) bent penkis metus ir dirbant. Pažymėtina, kad, remiantis abiejų šalių pateiktais duomenimis, ieškovės nurodytos sąlygos yra alternatyvios, todėl net nepragyvenus (duomenys neskelbtini) 5 metų, tačiau dirbant 56 val. per mėnesį (14 val. per savaitę), yra galimybė gauti atitinkamą paramą. Ieškovė argumentavo, kad neturi galimybės dirbti, kadangi paskaitos vyksta kiekvieną dieną skirtingu laiku, todėl grafikas nėra palankus darbui, be to, laisvu nuo paskaitų metu ji turi mokytis ir ruošti paskirtas užduotis, kadangi ji siekia aukštų įvertinimų universitete.
Iš pateikto 2019/2020 metų 35-36 savaičių tvarkaraščio matyti, jog paskaitos universitete ieškovei būna ne visomis dienomis (35 savaitę paskaitų nebuvo antradienį), nuo 2 iki 4 dienų per savaitę būna tik po vieną paskaitą per dieną. Teismo vertinimu, toks paskaitų kiekis sudaro galimybes papildomai dirbti, tačiau sutiktina, kad paskaitoms vykstant įvairiu laiku (prasideda nuo 10.45, 12.45 arba 14.45 val. ir tęsiasi iki 14.30, 16.30 arba 18.30 val.), būtų sudėtinga derinti darbą ir paskaitas. Kita vertus, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad bandė ieškotis darbo, dirbamo laisvesniu grafiku (pvz. įvairūs darbai, dirbami kompiuteriu ar kt.). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu argumentavo, kad (duomenys neskelbtini) ypatingas dėmesys ir daug laiko skiriama savarankiškam mokymuisi. Iš byloje esančių universiteto skelbiamų duomenų matyti, jog per trejus studijų metus ieškovė turi surinkti 180 kreditų, t.y. 60 kreditų per metus. Pateiktais viešai skelbiamais duomenimis vienas kreditas Nyderlanduose prilyginamas 28 studijų valandoms, kas sudarytų 1680 valandų per mokslo metus, 140 valandų per mėnesį ar apie 35 valandas per savaitę, t.y. beveik pilną darbo savaitę. Esant tokioms aplinkybėms, logiška daryti išvadą, kad ieškovė, kuriai, be kita ko, reikalingas ir poilsis, galėtų dirbti po vieną valandą per dieną ar penkias valandas per savaitę. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovė, siekdama gerų mokslo rezultatų, neturėtų galimybės dirbti 14 valandų per savaitę ir gauti finansinę paramą studentams.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis atsakovo į bylą pateiktais viešai skelbiamais duomenimis apie mokslų (duomenys neskelbtini) finansavimą, sąlygos, kurias turi atitikti studentas (pragyventi (duomenys neskelbtini) 5 metus arba dirbti 14 val. per savaitę) taikomos siekiant gauti finansinę paramą, susidedančią, kaip minėta, iš lengvatinės paskolos, finansinės paramos ir nemokamo viešojo transporto bilieto. Tačiau tais pačiais atsakovo pateiktais duomenimis, be finansinės paramos, (duomenys neskelbtini) studentai iš Europos Sąjungos dar gali gauti studijų paskolą studijų mokesčiui padengti, siekiančią 173,58 Eur per mėnesį ir pervedamą tiesiai į aukštosios mokyklos sąskaitą, ir būsto pašalpą, kurioms atitinkamos sąlygos (pragyventi (duomenys neskelbtini) 5 metus arba dirbti 14 val. per savaitę) netaikomos. Nors būsto pašalpai gauti nurodytos tam tikros sąlygos, susijusios su pačiu būstu, taip pat būtinybė dirbti (nenurodant valandų skaičiaus), ieškovė nepateikė duomenų nei apie tai, kad atitinkamo būsto ar kelių valandų darbo ieškojo, nei apie tai, kad siekė gauti studijų paskolą studijų mokesčiui padengti, kuriai gauti nekeliamos jokios sąlygos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė, nesikreipdama dėl galimybės gauti finansinę paramą studijuojant (duomenys neskelbtini), neišnaudojo visų galimybių pati užsitikrinti pragyvenimą, pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net gavusi studijų paskolą studijų mokesčiui padengti ar būsto pašalpą ir dirbdama laisvu nuo mokslų metu, atsižvelgiant į nustatytą laiką, kurį galėtų skirti darbui, į tai, kad neturi jokios kvalifikacijos ar darbo patirties (tokių duomenų į bylą nepateikta), ieškovė nebūtų pajėgi užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui ir pilnai save išlaikyti. Todėl ieškovės tėvai iš dalies turi ją remti, taip sudarydami galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą. Tačiau paramos dydis, atitinkamai, turi būti mažinamas, atsižvelgiant į ieškovės neišnaudotas galimybes lėšų pragyvenimui ir mokslams gauti pačiai.
CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį. Ieškinyje ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog jos išlaidos per mėnesį sudaro 705 Eur: 130 Eur studijų įmokos kaina mėnesiui, 255 Eur būsto nuomos kaina, 200 Eur maisto prekės, 30 Eur apranga ir buities priemonės, 37 Eur higienos priemonės, 20 Eur mokslo priemonės, iki 100 Eur nenumatytos išlaidos (lėktuvo bilietai, transporto išlaidos). Pažymėtina, kad į prašomą priteisti paramą ieškovė buvo įskaičiavusi išlaidas patirtas iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-10-18), tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovui patikslinus ieškinio reikalavimą ir už laikotarpį iki ieškinio pateikimo prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pagrindo spręsti dėl šių išlaidų priteisimo periodinėmis išmokomis nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė pateikė į bylą pavedimą, patvirtinantį 154,09 Eur mokesčio už mokslą pirmais studijų metais sumokėjimą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ginčijo, kad ieškovei nepateikus kitų mokėjimų už mokslą, nepagrįstai prašoma priteisti nepatirtas išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas į ateitį, todėl neturi būti pagrįstas patirtų išlaidų įrodymais. Remiantis pasiūlymo studijuoti duomenimis, mokestis už mokslą (duomenys neskelbtini) universitete 2019-2020 akademiniais metais buvo 2083 Eur ir šio įrodymo iš esmės pakanka, kad galima būtų įvertinti ieškovės poreikius, susijusius su mokesčiu už mokslą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad būtent tokiai sumai (173,58 Eur per mėnesį) gali būti suteikiama studijų paskola studijų mokesčiui padengti, dėl kurios ieškovė nesikreipė, neišnaudodama galimybių pati gauti studijoms reikalingų lėšų, pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei, dengiantį ir studijų kainą ar dalį jos, nėra. Iš į bylą pateiktos ieškovės asmeninės (duomenys neskelbtini) universiteto paskyros išrašo matyti, kad ieškovė patvirtino savo įsipareigojimą universitetui apmokėti už antruosius studijų metus 2143 Eur, kas sudaro 178,58 Eur per mėnesį ir tik 5 Eur nebūtų dengiama iš galimos gauti studijų paskolos studijų mokesčiui padengti.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie mokslą (duomenys neskelbtini), į studijų mokestį įskaičiuoti ir studijų reikmenys, todėl ieškovės nurodytos mokslo priemonės taip pat galėjo būti bent iš dalies kompensuotos valstybės.
Žemesnės instancijos teismas
Į bylą pateikta sutartis, patvirtinanti, kad nuo 2019-09-13 ieškovė išsinuomojo būstą ir įsipareigojo už jo nuomą mokėti po 255 Eur per mėnesį. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad 2020 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais ieškovė patyrė 1447 Eur būsto išlaidų. Vis dėl to teismas, įvertindamas tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi dėl pašalpos būstui gauti, atitinkamų išlaidų į ieškovei iš atsakovo priteistiną išlaikymą neįskaičiuoja.
Teismas kaip realias ir protingo dydžio vertina ieškovės nurodytas ir detalizuotas išlaidas maistui, išskyrus maistą kavinėse, kurio atsakovas neprivalo finansuoti. Kaip nedidelė vertintina 30 Eur suma, skirtina aprangai ir buities prekėms. Tačiau, teismo vertinimu, nėra būtina ir protingo dydžio net 37 Eur per mėnesį arba beveik 450 Eur per metus suma, skirtina higienos poreikiams tenkinti.
Ieškovė prie poreikių, kurių tenkinimui išlaikymą turėtų skirti atsakovas, priskiria išlaidas transportui, lėktuvo bilietams. Atsakovas nesutikimą su ieškovės reikalavimais grindžia ir tuo, jog ieškovė turėjo galimybę studijuoti Lietuvoje, tuomet išlaidų būsto nuomai, skrydžiams nepatirtų. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka. Atsakovas į bylą pateikė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti patvirtinimą apie ieškovės dalyvavimą priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas, iš kurio matyti, kad ieškovė buvo gavusi kvietimą studijuoti (duomenys neskelbtini) universiteto psichologijos studijų programoje ir galėjo studijuoti Lietuvoje. Tokiu atveju ieškovė nebūtų patyrusi net iki 100 Eur per mėnesį siekiančių lėktuvo bilietų ir transporto išlaidų, transporto išlaidos kelionėms iš studijų namo ar mieste būtų buvusios ženkliai mažesnės. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei studijuojant (duomenys neskelbtini), valstybės nefinansuojamoje vietoje, ji taip pat patirtų išlaidų būstui ir mokslams, tačiau teismas įvertina tai, kad ir Lietuvoje ieškovė turėtų galimybę kreiptis dėl lengvatinės paskolos studijoms ir pragyvenimui.
Bylos duomenimis, ieškovė savo pasirinkimo studijuoti užsienyje su atsakovu nederino, jo galimybėmis ją remti nesidomėjo, todėl atitinkamo ieškovės pasirinkimo finansinė našta neturi tekti atsakovui. Skirtingai nei nepilnamečių vaikų atveju, tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus nėra absoliuti. Ieškovė yra pilnametė, todėl savo poreikių patenkinimu visų pirma turi rūpintis pati. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime Dėl vaikų išlaikymo pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia, nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Taigi net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu iš atsakovo priteisė išlaikymą pilnamečiam sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), iki jis mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus. Šiuo metu atsakovo ir trečiojo asmens sūnui yra 27 metai, taigi atsakovo prievolė mokėti jam išlaikymą yra pasibaigusi. Atsakovas taip pat nurodo turintis pensininkę motiną, kurią reikia išlaikyti, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie R. M. gaunamą apie 300 Eur per mėnesį dydžio pensiją. Atsakovas taip pat pateikė į bylą odontologo įrašus jo sveikatos istorijoje apie dantų implantavimą ir su tuo susijusias 4485 Eur išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad moka po 260 Eur per mėnesį būsto paskolos įmokas, jo atstovas paaiškino, kad dar iki 150 Eur per mėnesį išleidžiama komunalinėms paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti kredito įmokas ir komunalinių paslaugų išlaidas patvirtinantys įrodymai.
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekvienas iš tėvų ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių.
Iš į bylą pateiktos pažymos apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį matyti, jog 2019 m. atsakovo atlyginimas atskaičius mokesčius sudarė apie 1100 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių 64296 Eur vertės butas, 3041 Eur vertės garažas ir 17927 Eur vertės žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas nurodė, kad žemės sklypas realiai priklauso jo motinai, tai patvirtinančių duomenų nepateikė. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 2013-04-05). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra.
Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinos paramos dydžio taip pat svarbu nustatyti trečiojo asmens T. M. turtinę padėtį ir galimybes teikti paramą dukrai. Į bylą pateiktais pažymos apie gaunamas pajamas duomenimis, trečiojo asmens gaunamas darbo užmokestis sudaro 1000 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centras duomenimis, trečiojo asmens vardu registruotas 3 kambarių 55897 Eur vertės butas, kiti inžineriniai statiniai bei dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis trečiasis asmuo yra (duomenys neskelbtini) akcininkė.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši. Atsakovas turi didesnės vertės nekilnojamojo turto, trečiasis asmuo turi įmonės akcijų. Atsakovas gauna šiek tiek didesnį atlyginimą, tačiau moka paskolos įmokas, turi su sveikata susijusių išlaidų. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo yra darbingi, duomenų apie sveikatos problemas, ribojančias jų darbingumą, byloje nėra. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Daroma išvada, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turi panašias galimybes remti ieškovę, todėl prie jos išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustatydamas priteistinos paramos dydį teismas taip pat įvertina tai, kad ieškovė būdama pilnametė privalo dėti maksimalias pastangas pati užsitikrinti lėšas, reikalingas pragyvenimui, todėl iš atsakovo negali būti priteistas išlaikymas, visiškai dengiantis pusę ieškovės poreikių.
Atsakovas savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė ir tuo, kad ieškovė su juo nebendrauja, demonstruoja jo atžvilgiu nepagarbą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė nebendrauja su atsakovu, nurodė, kad jų ryšys sutriko dėl paties atsakovo kaltės, dėl ieškovės patirtos psichologinės traumos tėvų skyrybų proceso metu. Teismas šių aplinkybių nevertina, atsakovo argumentą atmeta. Visų pirma, įstatyme numatyta pareiga esant poreikiui ir galimybei teikti išlaikymą pilnamečiam besimokančiam vaikui nėra siejama su bendravimu. Be to, už vaiko auklėjimą yra atsakingi jo tėvai, todėl atsakomybė už ieškovės elgesį iš dalies tenka pačiam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyta aplinkybė vertinama kaip neturinti esminės reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo.
Atsižvelgiant į individualias byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės poreikiais, neišnaudotomis galimybėmis gauti pašalpą būstui ir paskolą mokslams, teismas daro išvadą, kad ieškovės poreikiai, neskaitant mokesčio už mokslą ir išlaidų būstui, sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Ieškovės galimybės pačiai užsitikrinti dalį pajamų yra labai nedidelės, todėl teismas daro išvadą, kad kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie jos išlaikymo bent po 100 Eur per mėnesį suma. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo tenkintinas iš dalies, priteisiant periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2019-10-18 iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Atsižvelgiant į ieškovo turimą turtą, gaunamas pajamas, į tai, kad jis iki 2019-08-01 teikė ieškovei 157 Eur per mėnesį išlaikymą (šios ieškovės nurodytos aplinkybės neginčijo), teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę remti ieškovę priteisiama 100 Eur per mėnesį suma, tokios sumos priteisimas iš esmės nepablogins jo ar kitų šeimos narių turtinės padėties ir nepadarys esminės žalos jam ar kitiems asmenims.
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl įsiskolinimo priteisimo.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti paramą nuo 2019-08-15, kuomet išvyko į (duomenys neskelbtini). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) išvyko 2019-08-15 ir iki 2019-09-13 buvo apsistojusi viešbutyje, ką patvirtina į bylą pateikta išankstinė 1032,69 Eur sąskaita-faktūra už viešbučio paslaugas ir jos apmokėjimo pavedimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2019-09-13 apsigyveno studentų bendrabučio patalpose. Tai patvirtina į bylą pateikti išlaidų dokumentai ir 2019-09-13 susitarimas dėl tiesioginio debeto. Pateikto susirašinėjimo su universitetu elektroniniais laiškais duomenimis, ieškovei buvo pasiūlyta tik tokia apgyvendinimo tvarka. Pirmojo mėnesio išlaidos, susijusios su bendrabučio nuoma, kartu su administravimo, apgyvendinimo, priešgaisrinės saugos mokesčiais ir 400 Eur užstatu sudarė 853 Eur. Į bylą pateiktas čekis, patvirtinantis šios sumos sumokėjimą. Nors atsakovo atstovas ginčijo, kad čekis neįrodo, jog išlaidas patyrė ieškovė, sutiktina su jos atstovo argumentu, kad tokią aplinkybę iš esmės patvirtina paties čekio turėjimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 400 Eur užstatas, negali būti skaičiuojamos kaip išlaidos, kadangi užstatas nuomos laikotarpio pabaigoje grąžinamas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti paramą nuo 2019-10-18 (ieškinio pateikimo teismui dienos), o nuo 2019-08-15 iki ieškinio pateikimo dienos (už du mėnesius) priteisti 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo sumažintas, nesant pagrindo nurodytų apgyvendinimo išlaidų priteisti periodinėmis išmokomis, priteisiamomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, ir neprašant jų priteisti kaip išlaikymo įsiskolinimo. Kita vertus, sprendžiant dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nustačius, kad ieškovei nepriteistinas išlaikymas iš atsakovo, susijęs su jos apgyvendinimo išlaidomis, kadangi ji nepateikė įrodymų, jog dėjo pastangas jų padengimu pasirūpinti pati, nustačius, kad atsakovas neturi prisidėti prie išlaidų, kurios susidarė ieškovei pasirinkus studijuoti užsienio šalyje, tarp jų – ieškovės apgyvendinimo išlaidų, aukščiau nurodytų sumų iš atsakovo priteisti nėra pagrindo. Dėl pastarosios aplinkybės ieškovei taip pat nepriteistinas išlaikymas už laikotarpį nuo 2019-08-15, kuomet ji išvyko į (duomenys neskelbtini) iki 2019-09-01. Su ankstesniu išvykimu siekiant įsikurti susijusios išlaidos nebūtų patirtos, jei ieškovė nebūtų pasirinkusi studijuoti užsienyje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis (duomenys neskelbtini) universiteto 2019 m. registracijos pažymėjimu, jos studijos universitete prasidėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. Nors kiti aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2019-08-18 iki mokslo metų pradžios ieškovė dalyvavo universiteto organizuojamoje susipažinimo stovykloje, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis (duomenys apie būtinybę dalyvauti šioje stovykloje nepateikti). Teismo vertinimu, atsakovui negali būti perkelta pareiga išlaikyti ieškovę ir tenkinti jos nebūtinuosius poreikius dar neprasidėjus studijoms universitete, laikotarpiu, kuriuo ji galėjo dirbti ir save išlaikyti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 18 d. (iki ieškinio pateikimo teismui). Duomenų, kad šiuo laikotarpiu ieškovės poreikiai, kuriems tenkinti priteisiamas išlaikymas iš esmės skyrėsi nuo teismo nustatytų, byloje nėra. Kadangi teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes nusprendė, jog atsakovo teikiamo išlaikymo ieškovei dydis yra 100 Eur per mėnesį, už minėtą įsiskolinimo laikotarpį iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 160 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas ieškinį tenkino apie 26 procentų ieškinio reikalavimų (apie 29 procentus reikalavimo dėl paramos priteisimo ir apie 23 procentus reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo priteistina 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl paramos priteisimo ir 3,60 Eur (160 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso atsakovo valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 30,60 Eur.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovė nurodė, kad patyrė 1470,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 68,97 Eur vertimo išlaidų, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas vertina, kad ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą maksimalaus dydžio. Tenkinus 26 procentus ieškinio reikalavimų, remiantis CPK 79 ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 400,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas nurodė, jog patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas vertina, kad atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 370 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 30,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje susidarė 18,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos taip pat paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 4,92 Eur (18,93 Eur x 26 proc.), o iš ieškovės – 14,01 Eur (18,93 Eur x 74 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paramą pilnametei dukrai G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki ieškovė baigs studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus nevyresnė nei 24 metų, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,17 Eur (trisdešimt eurų septyniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,60 Eur žyminio mokesčio ir 4,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 35,52 Eur (trisdešimt penkis eurus penkiasdešimt du euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,01 Eur (keturiolika eurų 1 euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.