Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant pareiškėjoms R. R. ir R. T., pareiškėjų atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui, suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – atstovui Artūrui Sliekui, nedalyvaujant pareiškėjoms A. T. ir G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R., A. T., R. T. ir G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 1998-10-02 ir 2002-03-26 buvo parengtos išvados dėl atitinkamai 5,34 ha ir 5,34 ha žemės sklypų perdavimo jos nuosavybėn, nes A. G. sūnus A. G. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės.

Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai S. P.“ buvo atkurta nuosavybės teisė į 10,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vietoj paminėto žemės sklypo neatlygintinai perduodant nuosavybėn lygiavertį 8,62 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

S. P. , mirusios (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo S. P. dukros A. T., R. R. ir A. S., kuri savo dalį padovanojo dukrai G. P. (A. S. mirė (duomenys neskelbtini)).

R. R. ir A. T. 2019-04-02 gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą „Dėl S. P. nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo“, kuriame nurodyta, kad jos, kaip S. P. turto paveldėtojos, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo -kas nacionalizacijos metu (1940-07-22) buvo 21, 3520 ha žemės, kurią iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė J. G., savininkas.

R. T. 2019-04-03 gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą „Dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises“, kuriame nurodyta, kad ji, kaip A. G. turto paveldėtoja, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo -kas nacionalizacijos metu (1940-07-22) buvo 21, 3520 ha žemės, kurią iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė J. G., savininkas.

Lietuvos valstybės centrinis archyvas 2019-05-30 pažymoje apie nuosavybę Nr. R4-1463 pateikė informaciją, kad rūšimis paskirstytame žemių sąraše, pateiktame 1930-10-31 Biržų apskrities žemės rūšiavimo komisijai, savininku įrašytas J. G., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 21,6520 ha žemės sklypą. Taip pat paminėtoje pažymoje nurodyta, kad 1942-05-27 gyventojų surašymo duomenimis, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos G. K. buto-ūkio lape įrašyti: G. K., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos galva, ūkininkė, šeimininkė su samdiniais – duktė G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ūkininkė, dirbanti šeimos narė; sūnus G. A., gim., (duomenys neskelbtini), ūkininkas, dirbantis šeimos narys.

Centrinio valstybės archyvo pridėtame 1933-07-05 seniūno liudijime nurodoma, kad po J. G. mirties liko jo įpėdinė žmona K. G. 40 m., dukra S. 8 m., ir sūnus A. G. 4 m., daugiau įpėdinių nėra. Ūkį valdo žmona G. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjai siekia tapti pretendentais nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosavybės teisių į J. G. valdytą 21,3520 ha žemės sklypą procesas prasidėjęs 1991-11-14 ir yra iš dalies įvykdytas - Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajai S. P.“ – J. G. dukrai - buvo atkurta nuosavybės teisė į 10,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, vietoj paminėto žemės sklypo neatlygintinai perduodant nuosavybėn lygiavertį 8,62 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone.

Dėl kitos dalies žemės sklypo dalies A. G. (J. G. sūnaus) dukrai R. T. 1998-10-02 ir 2002-03-26 buvo parengtos išvados dėl atitinkamai 5,34 ha ir 5,34 ha žemės sklypų perdavimo jos nuosavybėn, nes A. G. sūnus A. G. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nuosavybės teisė neatkurta.

Nuosavybės teisių atkūrimo procese suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad nėra nustatytas faktas, kas žemės nacionalizacijos metu – 1940-07-22- valdė J. G. turėtą 21,3520 ha žemės sklypą, nes J. G. miręs (duomenys neskelbtini), o pretendentai į žemę nėra pateikę duomenų apie žemės paveldėtojus po J. G. mirties. Pareiškėjai kreipėsi į archyvą dėl informacijos gavimo apie J. G. turėtos žemės savininkus po J. G. mirties, tačiau neginčijama ir aiški informacija apie paveldėtojus ar vėlesnius žemės savininkus nebuvo gauta.

Teismas pritaria pareiškėjų teiginiams, kad turto paveldėjimas po J. G. mirties vyko remiantis tuo metu galiojančiais įstatymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), mirties metu jis turėjo 21,3520 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone. J. G. buvo vedęs K. G. ir turėjo du vaikus – dukrą S. G. (P.) ir sūnų A. G.. J. G. mirties metu paveldėjimo santykius reguliavo Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsniai. Civilinių įstatymų 1128 str. nurodė, kad „vaikai tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties, ......., dalija palikimą tarp savęs po lygią dalį kiekvienai galvai....“. Paminėto įstatymų sąvado 1148 str. nurodė, kad „žmona gauna po vyro ¼ dalį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybe .........“. Seniūno 1933-07-05 liudijimas patvirtina, kad po J. G. mirties liko jo įpėdiniai žmona K., 40 m., sūnus A., 4 m., duktė S., 8 m., daugiau įpėdinių nėra.

Seniūno liudijimas išduotas praėjus daugiau kaip metams po J. G. mirties, tai iš esmės reiškia, kad žmona K. su vaikais palikimą po J. G. mirties priėmė faktiniu valdymu. Duomenų apie po J. G. mirties paveldėtos žemės perleidimą nėra gauta, todėl tikėtina, kad paveldėtą žemę K. G. su vaikais valdė iki žemės nacionalizacijos – iki 1940-07-22. Tai netiesiogiai patvirtina (duomenys neskelbtini) apylinkės Žemės apskaitos žiniaraštis, sudarytas 1948-08-18, kurio 10 -oje eilutėje žemės naudotojų skiltyje kaip buvusi savininkė nurodyta K. G..

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalis numato kokie juridinę reikšmę turintys nustatinėtini teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik esant visumai aplinkybių: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės dėl šio fakto atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Nagrinėjamos kategorijos bylose sprendžiant klausimą ar pareiškėjui, kuris kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, toks faktas sukels teisines pasekmes, būtina vadovautis taip pat ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žemė, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie pastatai, buvo nacionalizuota Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė buvo paskelbta tautos, t. y. valstybės nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo rašomi nebuvo. Dėl to atkuriant nuosavybės teisę į žemę, taip pat ir nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d.

Taigi, šioje byloje nereikšmingos aplinkybės, kokie faktai įvyko ir kokie sandoriai buvo sudaryti dėl žemės nuosavybės teisių perleidimo po visuotinio žemės nacionalizavimo, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo 1940 m. liepos 22 d. asmenys neteko nuosavybės teisės į žemę, nors po šios datos kurį laiką galėjo faktiškai ją dirbti, galimai mokėjo rinkliavas valstybei iki žemė fiziškai buvo paimta iš savininkų ir perduota kolūkiams, kitiems subjektams.

Reikšmingos aplinkybės yra šios – ar K. G. su vaikais po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą (žemę) ir ar kaip palikimą priimtą žemę valdė nuosavybės teise iki 1940-07-22, kai buvo priimtas dokumentas dėl žemės nacionalizavimo. Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai byloje pateikti, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) jam priklausęs žemės sklypas kokiu nors būdu buvo perleistas tretiesiems asmenims arba kad žemės sklypas 1940-07-22 įvykdytos žemės nacionalizacijos metu priklausė tretiesiems asmenims.

Remdamasis pareiškėjų paaiškinimais ir pateiktais dokumentais, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus, nors ir nesant tiesioginių rašytinių įrodymų, teismas laiko, kad pareiškėjai įrodė, jog po J. G. mirties mirusio žemės savininko sutuoktinė K. G. paveldėjo ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė ¼ dalį, duktė S. G. (P.) paveldėjo ir nuosavybės teise valdė 3/8 dalis bei sūnus A. G. paveldėjo ir nuosavybės teise valdė 3/8 dalis 21,3520 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad po J. G. mirties (miręs (duomenys neskelbtini)) mirusio žemės savininko sutuoktinė K. G. paveldėjo ir nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė ¼ dalį, duktė S. G. (P.) paveldėjo ir nuosavybės teise valdė 3/8 dalis bei sūnus A. G. paveldėjo ir nuosavybės teise valdė 3/8 dalis 21,3520 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos per šį teismą paduodant apeliacinį skundą gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.