- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-681-458-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00017-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Linas Pauliukėnas, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-458/2013
Teisėja Laimutė Bukauskienė Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00017-2013-8
2013 m. liepos 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, nuteistojo A. M. išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013-04-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 2 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, sudarydamas nuomos sutartį Nr. 1 su UAB „S.“, išsinuomojo 3120 Lt vertės elektrinį perforatorių „MAKITA HM1214C MAK“. 2013-01-03 už įrankio nuomą sumokėjo 80 Lt užstatą, tačiau praėjus sutartyje numatytam terminui (2013-01-03 17.00 val.) įrankio negrąžino. Tokiu būdu jis apgaule įgijo 3120 Lt vertės turtą, priklausantį UAB „S.“.
A. M. nuteistas ir už tai, kad 2013 m. sausio 3 d. iš tos pačios bendrovės, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, išsinuomojo elektrinį kirstuką „HILTI TE 706-AVR“ už 1000 Lt. Praėjus sutartyje numatytam įrankių nuomos terminui įrankio negrąžino. Tokiu būdu apgaule įgijo 1000 Lt vertės turtą, priklausantį UAB „S.“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo tarp jo ir UAB „S.“ susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip civilinius teisinius santykius arba skirti švelnesnę bausmę – areštą. Nurodo, jog nuomodamasis įrankius UAB „S.“ jis pateikė savo tapatybės kortelę, užpildė sutartį, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip civiliniai teisiniai santykiai. Prokuroras tai atmetė remdamasis tuo, kad jis yra teistas. Mano, kad prie viso to prisidėjo Skuodo rajono policijos komisariato komisaras, kuris su „UAB „S.“ direktoriumi A. S. yra artimi draugai. Nukentėjusysis teisme pareiškė, jog jam svarbiausia, kad atlygintų žalą, dėl realios laisvės atėmimo bausmės nieko nepasisakė ir tik spaudžiamas prokuroro pasakė, kad sutinka su jam paskirta bausme. Nenori su tuo sutikti, nes pagal tokius pat epizodus kituose miestuose jam buvo iškeltos civilinės bylos ir paskirta tik atlyginti žalą. Sutinka, kad padarė klaidą ir kad tai ne pirmas kartas, tačiau už padarytas klaidas jau yra sumokėjęs nelaisve, todėl šį kartą prašo jo nesmerkti, padrąsinti kabintis į gyvenimą dirbant sąžiningai. Būdamas nelaisvėje neturės galimybės atlyginti žalą, nes pataisos namuose nėra darbo. Mano, kad už tai, ką padarė, galima skirti arešto bausmę ar pateikti tik ieškinį, kad būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti ir taip atsiskaityti su ieškovais. Kadangi savo kaltę pripažino visiškai, su ieškiniu taip pat sutiko, mano, kad yra nuteistas per griežta bausme. Prašo juo patikėti, užuot nuolat kaltinus bei smerkus už praeitį ir senas klaidas. Mano, kad nepagrįstai vis atsižvelgiama į jo teistumus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu, anot jo, tarp jo ir UAB „S.“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal BK 182 str. sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atkūrimą.
Apeliantas ginčija apgaulės panaudojimą UAB „S.“ turtui užvaldyti, nurodo, kad sudarydamas nuomos sutartį pateikė savo tapatybės kortelę, užpildė sutartį, o jo veiksmuose nebuvo išankstinio ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau kolegija mano, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai A. M. pagal BK 182 str. 1 d. nuteisė už UAB „S.“ turto pasisavinimą apgaule (už dvi nusikalstamas veikas).
Nuteistasis A. M. 2013-01-02 sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. 1 (t.1, b. l. 2–3) su UAB „S.“ dėl elektrinio perforatoriaus „MAKITA HM1214C MAK“ nuomos vienai parai. Iš ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. M. duotų parodymų (t.1, b. l. 96–97), kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 58–59) bei civilinio ieškovo atstovo A. S. ir liudytojos D. E. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (t. 2, b. l. 59) matyti, kad nuteistasis A. M. 2013-01-03 atvykęs į UAB „S.“ sumokėjo 80 Lt užstatą už elektrinio perforatoriaus „MAKITA HM1214C MAK“ vienos paros nuomą. Tą pačią dieną jis dar išsinuomojo elektrinį kirstuką „HILTI TE 706-AVR“, kuris buvo įrašytas į tą pačią nuomos sutartį. Pagal įrangos nuomos sutartį įrankiai turėjo būti grąžinti 2013-01-03 17.00 val., tačiau, kaip nustatyta byloje, įrankiai nei nustatytu laiku, nei vėliau grąžinti nebuvo, tuo UAB „S.“ buvo padaryta turtinė žala.
Civilinės sutarties nevykdymas pats savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai užtraukia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, t. y. pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atkūrimo, negalimumas, dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų, o būtent, apgaulės panaudojimo. Šioje byloje apgaulės faktas konstatuotinas dėl šių priežasčių: visų pirma nuomos sutarties pagrindu įgyti įrankiai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, t. y. statybos ar remonto darbams. Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 58–59) nuteistasis A. M. nurodė, kad įrankius neva išsinuomojo seno pastato, grindų ardymui, tačiau asmens, pas kurį neva turėjo atlikti darbus, jis neįvardijo, tik nurodė, kad tas žmogus išvyko į užsienį, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96–97) davė parodymus, kuriuos patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad abu įrankius nuomojosi jau žinodamas, kad juos parduos ir taip gaus pinigų, įrankius jis jau pirmą sausio sekmadienį nuvežė į Rietavo turgų ir pardavė.
Kaip matyti iš civilinio ieškovo atstovo A. S. parodymų (t. 2, b. l. 59), suėjus įrankių grąžinimo terminui ir jų A. M. laiku negrąžinus, buvo mėginta pastarojo ieškoti, tačiau A. M. telefonu neatsiliepė, buvo bandoma jo ieškoti per skelbimus, rado, kad pastarasis turi kažkokių ryšių Salantuose, tačiau per tuos asmenis jo rasti taip pat nepavyko, todėl buvo kreiptasi į policiją. Iš įrangos nuomos sutarties Nr. 1 (t. 1, b. l. 2–3) matyti, jog nuteistasis A. M., sudarydamas sutartį, nurodė tik savo telefono numerį, kuriuo, pasak civilinio ieškovo atstovo A. S., jam prisiskambinti nepavyko, o savo gyvenamosios vietos adreso jis apskritai nenurodė. Šių aplinkybių visuma rodo, kad tokiais A. M. veiksmais buvo siekiama apsunkinti pažeistos UAB „S.“ turtinės teisės atkūrimą civiline tvarka, o be teisėsaugos institucijų įsikišimo civilinės sutarties vykdymas tapo neįmanomas, dėl to UAB „S.“ 2013-01-24 su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
Aprašyti nuteistojo A. M. veiksmai ir jo paties prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, kurį patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, rodo, kad jis nuo pat įrangos nuomos sutarties sudarymo momento siekė įgyti UAB „S.“ turtą savo naudai. Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 58–59) nuteistasis A. M. iškėlė naują versiją, kad įrankius nuomojosi, nes jų reikėjo seno pastato, grindų ardymui, o tikslo juos išsinuomoti ir parduoti nebuvo, tačiau teisėjai perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 96–97), kur jis nurodė priešingai, jis savo pirminius parodymus patvirtino, nurodė, jog įrankius pardavė, nes jam reikėjo pinigų, taip pat nurodė, kad tuo metu, kai išsinuomojo įrankius, darbų neturėjo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. M. jau prieš sudarydamas nuomos sutartį su UAB „S.“ neketino jos vykdyti. UAB „S.“ buvo suklaidinta dėl tikrųjų A. M. ketinimų sudarant įrangos nuomos sutartį. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad analogiškus veiksmus nuteistasis yra atlikęs ne tik UAB „S.“, tai rodo apelianto veiksmų kryptingumą sukčiavimo būdu savo naudai įgyjant svetimą turtą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai A. M. nuteisė pagal BK 182 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas) už UAB „S.“ turto pasisavinimą apgaule.
Apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė, prašo skirti arešto bausmę. Tačiau kolegija mano, kad apylinkės teismas nuteistajam A. M. paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę: A. M. teistas vienuolika kartų, praėjus pusmečiui po bausmės atlikimo vėl daro naujus nusikaltimus, nedaro teigiamų išvadų, yra linkęs nusikalsti, jo veika pavojinga visuomenei. Nors apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijos be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes, bet pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi A. M. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė tyčinius nusikaltimus, jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai jam paskyrė pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas apelianto nurodytą aplinkybę – kaltę – pripažino visiškai – pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (apeliacinės instancijos metu nuteistasis ėmė neigti tikrąsias nusikaltimų padarymo aplinkybes) ir, akivaizdu, kad į šią aplinkybę pakankamai atsižvelgė nustatydamas bausmės dydį, žymiai mažesnį nei BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, bausmės subendrintos taikant nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Kolegija mano, kad teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. O apelianto nurodyta aplinkybė, kad būdamas laisvėje turėtų galimybę atlyginti žalą civiliniam ieškovui, neduoda pagrindo priešingai išvadai, kadangi tai itin deklaratyvus apelianto argumentas, jis iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 58–59) pripažino, kad dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu nesitarė ir nė dalies žalos nėra atlyginęs.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad prokuroras nagrinėjamoje byloje buvo šališkas, o įtakos baudžiamajai bylai galėjo turėti Skuodo rajono policijos komisariato komisaras, kuris su „UAB „S.“ direktoriumi A. S. yra artimi draugai. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas byloje dalyvaujantis prokuroras, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad byloje dalyvavęs prokuroras buvo šališkas, kažkokiu būdu tiesiogiai ar per kitus asmenis susijęs su civiliniu ieškovu ir turintis suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kartu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo gautas civilinio ieškovo UAB „S.“ atstovo A. S. atsikirtimas į nuteistojo apeliacinį skundą, juo prašoma priteisti iš nuteistojo A. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau šioje byloje įstatymo nustatyta tvarka civilinis ieškovas nebuvo pateikęs civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir toks ieškinys pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, todėl civilinio ieškovo atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą pareikštas prašymas priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti apeliacine tvarka nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.