- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-5145-752/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00556-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Advokatai
- Šarūnė Vorė
dalyvaujant pareiškėjo L. D. atstovei advokato padėjėjai Šarūnei Vorei, suinteresuotų asmenų įstatyminiam atstovui A. G.,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – nepilnamečiai Ž. G., A. G., G. G., atstovaujami įstatyminio atstovo A. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2018 m. sausio 15 d. pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 6).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo sesers dukra J. G.. Po pareiškėjo dukterėčios J. G. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini)., registruotas mirusiosios J. G. vardu; 2) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiosios J. G. vardu. J. G. pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais yra jos nepilnamečiai vaikai, tačiau jie į palikimą nepretenduoja, į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po J. G. mirties pareiškėjas rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu kaip savo, mokėjo visus priklausiusius mokėti mokesčius, bute leido gyventi savo draugams, priėmė didžiąją dalį palikėjos asmeninių daiktų, drabužių, t.y. savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam yra žinoma įstatymo nuostata, kad įpėdinis, faktiškai priėmęs palikimą, atsako už palikėjo skolas visu savo turtu.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų aplinkybių pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų įstatyminis atstovas paaiškino, kad jis yra buvęs palikėjos J. G. sutuoktinis, jų santuoka buvo nutraukta 2013 m. kovo 14 d., jie pasidalino turtą ir skolas. Po buvusios sutuoktinės mirties nepilnamečių vaikų vardu palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, nes nenorėjo ir nenori vaikams užkrauti skolas. Be to, jam yra žinomos aplinkybės, jog pareiškėjas rėmė J. G., jai padėjo, o po jos mirties rūpinasi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu. Nurodė, kad pareiškimo tenkinimui jis neprieštarauja, pats patarė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas yra palikėjos J. G. dėdė (motinos brolis), po jos mirties priėmęs palikimą faktinio valdymo pagrindu. Į palikėjos J. G., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai nepretenduoja, kitų artimesnių palikėjos giminaičių ir ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.
Pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: pareiškėjo gimimo liudijimas, pareiškėjos sesers santuokos liudijimas, pareiškėjo dukterėčios gimimo liudijimas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3724-451/2013, ištuokos liudijimas, pareiškėjo sesers mirties liudijimas, pareiškėjo sesers vyro mirties liudijimas, J. G. mirties liudijimas, VĮ Nekilnojamojo turto Registrų centas duomenys apie J. G. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, Kauno miesto 3-ojo notarų biuro pažyma, kad po J. G. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, mokesčių mokėjimo dokumentai.
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atstovo nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atstovės paaiškinimus, kad po dukterėčios mirties L. D. rūpinosi likusiu turtu – mokėjo mokesčius, priėmė didžiąją dalį asmeninių daiktų, drabužių, bute leido gyventi nuomininkams, teismas neturi pagrindo abejoti, jog L. D. po dukterėčios mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą, visu juo rūpinosi kaip savininkas, tuo išreikšdamas valią įgyti palikimą.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip įstatyminis penktos eilės įpėdinis, yra priėmęs palikėjos J. G. palikimą faktinio valdymo pagrindu (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., CK 5.51 str.).
Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjui nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).
Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjo šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.