Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2013-09-02, apie 11 val., Panevėžio mieste, Ramygalos, Katedros g., vairuodama automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijai, tokiu būdu I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 232 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

I. J. administracinės bylos nagrinėjimo metu nesutiko, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teigė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji buvo ir vairavo automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 11.00-11.30 val. Šiuo automobiliu ji važiavo Katedros gatve ir ketino sukti į Ramygalos gatvę. Iki sankryžos likus 10-15 metrų draudžiama statyti automobilius, tačiau tą dieną automobiliai būtent toje buvo sustatyti. Automobiliai stovėjo dešinėje gatvės pusėje. Tą dieną buvo pirma mokslo diena ir gatvėje buvo daug mašinų, žmonių, tą dieną lijo lietus. Automobilis iš Ramygalos gatvės suko į Katedros gatvę ir galimai ji tada per daug pasuko vairą į dešinę pusę. Automobiliu lietė stovintį kitą automobilį. Tada sustojusi ji išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, bet lyjant lietui, nepastebėjo nubraukimo, įbrėžimų, galvojo, jog kontakto metu tik veidrodėlis užlinko. Paskui grįžusi susitvarkė savo automobilio veidrodėlį ir išvažiavo. Įvykio metu buvo apgadintos šoninės jos vairuojamo automobilio durelės ir galinis sparnas. Ji negali pasakyti apie kito automobilio apgadinimus. Policijos nekvietė, nes matė tik nulenktą automobilio veidrodėlį. Be to, po to, kai buvo sustojusi, kiti automobiliai jai pradėjo signalizuoti, nes buvo sustabdžiusi eismą. Nurodė, jog teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo, be to, dabar persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl jai tenka kiekvieną dieną važinėti. Labai gailisi dėl įvykio. Gaila, kad apgadino, kitą automobilį, gėda prieš šeimą, darbuotojus, kad taip viskas išėjo. Nenori, kad dėl šio įvykio jai reiktų išeiti iš darbo, nes netekusi teisės vairuoti, neteks darbo.

Liudytojas K. Ž. teisme parodė, kad 2013-09-02 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kad apgadinęs automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nurodytus numerius buvo nustatyti automobilių savininkai. Vienas automobilis buvo rastas prie Šv. Juozapo globos namų, o kito automobilio savininkas gyveno Algirdo gatvėje. Vairuotojai buvo pakviesti atvykti pas juos, buvo apžiūrėti jų automobiliai. Automobilių apgadinimai atitiko, jie buvo sulyginti liniuote. Kaltininkės automobilio šonas buvo nubrauktas, o kito automobilio buvo apgadintas galinis bamperis. Pažeidimai akivaizdžiai matėsi, tačiau ar buvo įlenkimų ant kaltininkės automobilio, neprisimena.

Liudytoja D. Š. teisme parodė, kad 2013-09-02, apie 11.23 val. iš budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad kitą automobilį apgadinęs automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Buvo nurodytas automobilio numeris, markė. Ieškojo pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio, vyko į vairuotojo darbo vietą. Nuvykus apžiūrėjo automobilį, buvo fiksuoti apgadinimai. Nukentėjusio automobilio buvo apgadintas galas, o kaltininko automobilio buvo apgadinta dešinės pusės sparnas ir durelės. Jie (policijos pareigūnai) apgadinimus ant automobilio pastebėjo, tačiau ji negali pasakyti, ar vairuotoja juos matė. Galimai vairuotoja sugadinimo ir nepastebėjo, nes tą dieną lijo lietus, o jos vairuojamas automobilis buvo pilkos spalvos.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), tarnybiniais pranešimais (b.l. 10, 11), eismo įvykio vietos schema (b.l. 12), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 13), fotonuotraukomis (b.l. 14-17), paaiškinimais (b.l. 18-19), liudytojų K. Ž. ir D. Š. parodymais teisme, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad I. J. 2013-09-02, apie 11 val., Panevėžio mieste, Ramygalos, Katedros g., vairuodama automobilį Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei savo vairuojamą automobilį, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. J. teisme nesutiko, jog ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, tačiau iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog ji neliko eismo įvykio vietoje dėl nepateisiamų priežasčių. Kaip teisme paaiškino I. J., ji suprato, kad jos vairuojamas automobilis kontaktavo su kitu automobiliu, po automobilių kontakto buvo išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį, matė nulenktą jo veidrodėlį, tačiau teigė, jog apgadinimų (nubraukimų) ant automobilio nepastebėjusi, nes tada lijo lietus. Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykus eismo įvykiui protokole nurodytu laiku ir vietoje, buvo apgadinti abu automobiliai – Skoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas), ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis)(b.l. 13), apgadinimai nėra dideli, tačiau akivaizdūs, iš arti gerai matomi, apgadinimus taip pat matė ir policijos pareigūnai K. Ž. ir D. Š. tą pačią dieną po įvykio apžiūrėję abu automobilius, vertintina ir ta aplinkybė, kad autoįvykis įvyko šviesiu paros metu, apie 11 val., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. J. paaiškinimas, jog ji apgadinimų nepastebėjusi, neatitinka tikrovės ir byloje surinktos medžiagos. Be to, byloje nesurinkta duomenų, kad įvykus eismo įvykiui, egzistavo kokios tai objektyvios (pateisinančios) priežastys, dėl ko I. J. galėjo nepastebėti apgadinimų ant automobilių ir tokiu būdu klaidingai įvertinti buvusią situaciją. Teismui nepateikta duomenų, kad ji (I. J.) turi didelių regėjimo sutrikimų ar kad eismo įvykio metu būtų buvusi sužeista. Teismo nuomone, I. J. nurodyta aplinkybė – lijo lietus, iš esmės nepaneigia to, jog ji privalėjo pastebėti eismo įvykio metu padarytus transporto priemonių apgadinimus, nes kaip matyti, ji suprato, jog jos vairuojamas automobilis kontaktavo, nes matė nulenktą veidrodėlį, todėl atidžiai apžiūrėjusi, privalėjo pastebėti ir kitus eismo įvykio pasekoje padarytus automobiliams apgadinimus. Ta aplinkybė, jog tuo metu I. J. skubėjo palikti eismo įvykio vietą (kiti automobiliai jai signalizavo dėl sutrikusio eismo, ji pati skubėjo pasiimti labdarinių maisto produktų), nepateisina jos išvykimo iš eismo įvykio vietos, todėl teismo nuomone, įvykus eismo įvykiui, buvo reali galimybė I. J. pasielgti pagal Kelių eismo taisyklių 234, 231 punktuose išdėstytus reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių, teismas laiko, kad I. J. be pateisinamos priežasties, t.y. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Todėl ji baustina ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos matyti, kad I. J. turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d. (už transporto priemonės vairavimą be valstybinės techninės apžiūros), tačiau pažeidimas (ATPK 130 str. 1 d.), už kurį ji baustina, yra kitokio pobūdžio bei pagal sankciją yra visai kitokio (didesnio) sunkumo, padarytas po didelio laiko tarpo – 7 mėn., paskirta 50 Lt dydžio bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., iš karto buvo sumokėta, todėl teismas netaiko ATPK 32 str. 1d. 5 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteista, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau piktybinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padariusi, į pažeidimų padarymo motyvus ir aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl darbo, dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), be to, kaip ji nurodė teisme, dabar persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl jai tenka kiekvieną dieną važinėti automobiliu, todėl I. J. skirtina minimali sankcijose numatyta nuobauda – bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo I. J. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. J. sukėlusi eismo įvykį, privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, laukti nukentėjusiojo arba apie įvykį informuoti policiją, tačiau ji to nepadarė dėl (subjektyvių) nepateisinančių priežasčių. Toks jos elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad G.I. J. elgdamasi ir pažeisdama KET 231 punkto reikalavimus, šiuo atveju nesiekė visiškai išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – ji savo kaltę dėl įvykio pripažino, padėjo išaiškinti pažeidimą, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą (turtinis nuostolis nėra didelis), į I. J. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti įstatymo sankcijoje numatytos privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones. Juo labiau, kad I. J. teisė vairuoti reikalinga tiesiogiai atliekant darbines funkcijas ir susisiekimui.

Už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 33 str. jai skirtina subendrinta bauda sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose, kuri vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra išdėstytina (LR ATPK 313 str. 3 d.).

Liudytojai D. Š. už atvykimą į teismo posėdį 2013-10-09, iš valstybės biudžeto lėšų buvo išmokėta 47,58 Lt kelionės išlaidų. Šias išlaidas turi kompensuoti I. J., kuri buvo pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų ATPK 127 str. 2 d.,130 str. 1 d., šioje administracinėje byloje, todėl valstybės naudai 47,58 Lt išlaidos iš jos priteisiamos (ATPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

I. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

I. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., I. J. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3050 Lt (trijų tūkstančių penkiasdešimties litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6030).

Išieškoti iš I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47.58 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.