Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadove ir žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taip N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad, vadovaujantis mokestinės nepriemokos integruota kliento informacija 2023 m. sausio 30 d. balansu Bendrovė turi 31 782,97 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios 361,49 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 26,25 Eur šio mokesčio delspinigių, 29 769,76 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 625,47 Eur šio mokesčio delspinigiai. Gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2022 m. gegužės 31 d. mokėjimo termino už 2022 m. gegužės mėnesį, pridėtinės vertės mokestis susidarė nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo termino už 2021 metų rugsėjo mėnesį. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2022 m. lapkričio 3 d. raštu buvo išsiųstas AB Šiaulių bankas paklausimas pateikti Bendrovės sąskaitose esančių lėšų likučius ir judėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki atsakymo pateikimo. AB Šiaulių bankas pateikė atsakymą apie Bendrovės lėšų judėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal AB Šiaulių banko pateiktą Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė VMI 2022 m. gegužės 10 d. pateikė patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. mokestinį laikotarpį. Šioje deklaracijoje pridėtinės vertės mokesčio 30 184,00 Eur prievolės sumokėjimo terminas 2021 m. rugsėjo 23 d. Iš deklaracijos duomenų nustatyta, kad Bendrovė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atliko ūkinę (komercinę) operaciją už kurią susidarė 30 184,00 Eur mokestinė prievolė valstybės biudžetui. Bendrovės vadovė žinojo arba turėjo žinoti apie susidariusią mokestinę prievolę už 2021 m. rugsėjo mėnesį valstybės biudžetui. Tačiau Bendrovės vadovė atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Bendrovė įstatyme nustatytu laiku nepateikė mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos. Bendrovė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją pateikė pavėluotai – 2022 m. gegužės 10 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija pateikta už 2021 metų rugsėjo mėnesio 1 ir 2 dienas. Pridėtinės vertės mokesčio prievolė deklaruota 30 184,00 Eur, nesumokėtas likutis 2023 m. sausio 30 d. datai 29 769,76 Eur.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad N. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Pagal bylos medžiagą, 2023 m. sausio 30 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 31 782,97 Eur.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad N. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, sąmoningai laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. teikdama pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. B., žinodama, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad N. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta ir jos veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismas, skirdamas nuobaudą N. B. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nėra N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebausta administracine tvarka, neteista. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas buvo siųstas N. B. gyvenamosios vietos adresu, tačiau jo įteikti nepavyko, kiti N. B. buvimo vietos adresai teismui nežinomi, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Teismo nutartis atvesdinti N. B. į teismo posėdį nebuvo įvykdyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė P. P., kuris teigė, kad bute gyvena (nuomojasi) vienas jau apie du metus. Paklausus, ar jis pažįsta N. B., jis atsakė, kad tokios nepažįsta, bet įtaria, jog čia yra moteris, kuri prieš tai gyveno šiame bute, kadangi jos jau yra ieškojusi policija. Naudojantis VRM CDB bazėmis buvo nustatyta, kad N. B. iš (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2021 m. sausio 28 d, nauja gyvenamoji vieta nežinoma. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta N. B. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-199-1034/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.