Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 24 d. apie 07.20 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, M. V., vairavo transporto priemonę Fiat 500x, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, bei buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą ir dekoratyvinį krūmą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, kelio atitvaras ir krūmas, padaryta 3928,54 eurų žala. M. V. iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai pasišalino. Savo veiksmais M. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad netoli Akropolio pasiėmė išsinuomotą City bee automobilį ir su juo pavažiavęs apie 100 m., jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio bortą. Atsitrenkęs išlipo automobilį ir jį palikęs, išėjo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs.

Teisės pažeidimų faktą ir M. V. kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2-3); eismo įvykio schema (b. l. 4-5); M. V. paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta, kad vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir sukėlė eismo įvykį (b. l. 6); D. J. paaiškinimas (b. l. 7); M. V. paaiškinimas (b. l. 8); duomenų apie transporto priemonę paieška LR Transporto priemonių draudikų biuro IS (b. l. 14); VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 22); duomenys apie registruotą transporto priemonę (b. l. 23); fotonuotraukos (b. l. 24-30); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 31); transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 32); transporto priemonės aprašas (b. l. 33-34); M. V. vairuotojo pažymėjimas (b. l. 35); CD laikmena (b. l. 36); raštai dėl eismo įvykio (b. l. 37-38); atsakymas dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu (b. l. 39); Kauno miesto savivaldybės raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 40); serviso pasiūlymai (b. l. 43-44); PVM sąskaitos- faktūros (b. l. 45-46); automobilio važiavimo maršrutas (b. l. 47-48).

Byloje taip pat surinkti M. V. charakterizuojantys duomenys : M. V. asmens duomenys (b. l. 10); informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai (b. l. 11-13); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. V. baustas administracine tvarka (b. l. 15-21).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. V. 2018 m. birželio 27 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuodamas buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą ir dekoratyvinį krūmą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, kelio atitvaras ir krūmas. Tuo pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus Tokia M. V. veika administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones. Kadangi nustatyta, kad teisės pažeidimo padarymo metu M. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl jo veika pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuota neteisingai, nes jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tuo pagrindu jo veika iš ANK 417 straipsnio 8 dalies perkvalifikuotina į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad veiką perkvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole M. V. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, padaryto asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, buvo suformuluota tinkamai ir išsamiai, nurodytas KET 14 p., numatantis draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės ir M. V. administracinio nusižengimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose. (ANK 635 straipsnio 3 dalis)

Byloje nustatyta, jog M. V. 2018 m. birželio 27 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, bei padaręs eismo įvykį, kurio metu nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą ir dekoratyvinį krūmą bei juos apgadino, ir suvokdamas, jog padarė eismo įvykį bei sugadino svetimą turtą, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis, kelio atitvaras ir krūmas, padaryta 3928,54 eurų žala, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį) buvo atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog M. V. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais M. V. pažeidė KET 219.1., 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

M. V. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka), į tai, kad nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, ir daro išvadą, jog M. V. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų dydžius artimus vidurkiui.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. neturi teisės vairuoti, kadangi tokios teisės nėra įgijęs. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti bei tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, pažeidėjai būtina kartu su paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skirti šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Be to, ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Minėto straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad už ANK <...> 426 straipsnio 1, 2 dalyse <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ir kt.).

Tai alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad transporto priemonės – automobilio Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialas, automobilio valdytojas - UAB „Citybee Solutions“. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas elgėsi nerūpestingai. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas būtų perleidęs transporto priemonę M. V. ir žinojęs, kad ji bus naudojama administracinio nusižengimo darymui, todėl teismo vertinimu, teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas neskirtinas.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. V. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės automobilio Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vin. kodas ZFA3340000P495764, konfiskavimo, su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą be transporto priemonės automobilio Fiat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vin. kodas ZFA3340000P495764, konfiskavimo, su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Specialiosios teisės -teisės vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos bei apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pranešti VĮ „Regitra“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18086849132.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.