- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- e2-11-783/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-000596-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo D. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, pagal atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui D. V. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, trečiasis asmuo, dalyvaujantis ieškovo pusėje, J. L., dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. V. ieškinyje prašo 2005 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-023-100/2005 priteistą išlaikymą V. V., g. (duomenys neskelbtini), ir V. V., g. (duomenys neskelbtini), po 43,44 € (150 Lt) sumažinti iki 20 € kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, jog po 2005 m. sausio 25 d. priteisto išlaikymo yra iš esmės pablogėjusi jo turtinė padėtis, nuo 201 m. rugsėjo 18 d. tapo iš dalies darbingas (darbingumo lygis – 35 procentai), jo pajamas sudaro 190,90 € netekto darbingumo pensija, iš kurio 95,45 € yra išskaitomi jo vaikams V. ir V. V.. Be to, po 2005 m. sausio 25 d. jam gimė du vaikai, kuriuos taip pat turi išlaikyti iš tos pačios netekto darbingumo pašalpos.
Atsakovė R. V. priešieškiniu prašo padidinti 2005 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-023-100/2005 patvirtintą taikos sutarties 2 p., kuriuo ieškovas įsipareigojo savo vaikams V. ir V. V. mokėti išlaikymą po 43,44 € (150 Lt), iki 100 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis kompensacijomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog po to, kai abi šalys susitarė dėl vaikų išlaikymo, yra praėję beveik 15 metų, pasikeitė finansinė padėtis ne tik šeimoje, bet ir Lietuvoje, išaugo vaikų poreikiai. Yra pabrangęs maistas, būtina pirkti knygas, kanceliarines prekes, dukroms yra reikalingas internetas, mobilieji telefonai. V. V. serga kvėpavimo takų ligomis, yra sutrikusi skydliaukės veikla, dėl ko nuolat yra reikalinga vykti į Panevėžio ligonines, konsultuotis Kupiškio PASPC, o V. V. yra diagnozuotas vidutinis neįgalumas. Jos pačios pajamas sudaro 195 € dydžio darbo užmokestis, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. – 147 € dydžio eurų darbo užmokestis. Todėl mano, jog turi būti taikomos CK 3.201 str. nuostatos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo turi būti atmetamas.
Ieškovas D. V. teismo posėdyje palaiko, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje parodė, jog traumą patyrė 2014 metų pradžioje, lūžo trys stuburo slanksteliai, ilgą laiką buvo gydomas. Bandė grįžti į darbą, tačiau 2015 m. birželio mėnesį trūko dar vienas stuburo slankstelis, po ko jam buvo suteiktas neįgalumas, nustatytas 35 procentų dydžio darbingumo lygis. Dėl savo ligos pobūdžio jis negali dirbti fizinio darbo, be to, dėl traumos pobūdžio į darbą turi būti vežamas specialiu transportu. Iki traumos dirbo medienos bendrovėje, dirbo fizinį darbą. Be ieškinyje nurodytų dviejų vaikų, kartu su J. L. augina ir 2015 m. liepos 12 d. gimusį vaiką ir pragyvena iš savo bei J. L. gaunamų pašalpų. Gyvena J. L. tėvo namuose be patogumų, dviejuose kambariuose, už malkas, elektrą, šiukšles moka jie, nes abu J. L. tėvai yra piktnaudžiaujantys alkoholiu ir neprisideda prie būsto išlaikymo. Be dukroms išskaitomos 50 % pašalpos jam yra reikalingos lėšos ir jam pačiam, vaistams, transportavimui į gydymo įstaigas, iš gaunamos pašalpos jis praktiškai neturi galimybių prisidėti prie kitų savo trijų vaikų išlaikymo, jie praktiškai yra išlaikomi socialinėmis pašalpomis. Priešieškinį prašo atmesti, nes jis negali skirti ir tokio išlaikymo, kuris buvo nustatytas 2005 metais. Pripažįsta, kad ir atskirai gyvenančių vaikų poreikiai yra pakilę ir jiems yra reikalingos lėšos, tačiau jis pats didesnio išlaikymo, nei kuris buvo priteistas, nei kurio prašo atsakovė, jis mokėti negali ir neturi galimybių mokėti, kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi.
Ieškovo atstovas advokatas K. Paspirgėlis palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Pripažįsta, jog abi ieškovo dukros, gyvenančios su atsakove, turi sveikatos problemų, jų poreikiai yra padidėję, tačiau ieškovas yra neįgalus, pragyvena tik iš gaunamos nedarbingumo pensijos, turi dar tris vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, jam pačiam yra reikalinga socialinė parama, kurią teikia valstybė mokėdama socialines pašalpas. Mano, jog net jei ir būtų priteistas toks išlaikymas, kurio prašo atsakovė priešieškinyje, ieškovas tokio dydžio išlaikymo teikti negalėtų ir tik kauptųsi skola, kurią ieškovas mokėtų iki gyvenimo galo. Teigia, jog išlaikymo sumažinimas iki 20 € kiekvienam vaikui atitiktų protingumo kriterijus ir tektų po lygiai kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens J. L. atstovas advokatas I. Tumas mano, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas, o priešieškinis atmetamas. Teigia, jog ieškovas D. V. turi pragyventi iš 195 € dydžio pašalpos, iš kurios turi išlaikyti pats save, išlaikyti ir 5 vaikus, iš kurių 2 gyvena atskirai ir 3 vaikai kartu. Šiuo metu yra vykdomas išieškojimas dėl lėšų atsakovės vaikams, išieškojimas vykdomas CPK 736 ir 737 straipsnių nuostatomis, jog dėl išlaikymo yra išskaičiuojama 50 % pašalpos, todėl atstovas mano, kad teisingiausia būtų, kad 50 % pašalpos, kuri atskaičiuojama, būtų skiriama visiems vaikams, po 20 € kiekvienam vaikui. Trečiojo asmens atstovas mano, jog atsakovė neįrodė savo priešieškinio reikalavimų, kad yra padidėję vaikų poreikiai, nepateikė įrodymų, jog prižiūri motiną, kad dėl pirmo sūnaus ligų neturėjo galimybės įgyti išsilavinimo, kad gautų geresnį darbą, be to, jos sveikatos būklė leidžia jai ieškotis geresnio darbo ir uždirbti daugiau pajamų vaikams išlaikyti.
Atsakovė R. V. priešieškinį palaiko, ieškinį prašo atmesti. Parodė, jog abi dukros turi sveikatos problemų, su jomis reikia nuolat vykti į Panevėžį, pirkti vaistus, papildus, be to, turi sergančią motiną, dėl kurios turėjo atsisakyti dalies darbo, kad galėtų ją prižiūrėti. Bute, be jos ir bendrų su ieškovu vaikų, gyvena dar vienas nepilnametis vaikas ir atsakovės motina. Visos šeimos pajamos, įskaitant visas pašalpas, yra apie 900 €, jos visos yra skirtos tik pragyventi. Didžiąją dalį pajamų sudaro motinos gaunama 490 € pašalpa, tačiau ir šios pašalpos dalį ji turi skirti savo vaikams išlaikyti, nes kitaip neišgyvena. Atsakovė nurodė, jog kiekvienam vaikui yra reikalinga apie 200 – 250 € per mėnesį, šį dydį sudaro vaikų apranga, higienos priemonės, vaistai, papildai (abejoms apie 55 -60 €), dukroms tenkanti dalis už būstą, internetą, darželį (kas mėnesį yra reikalinga apie 300-330 €, iš kurių būstui išlaikyti skiria apie 220-230 €, speciali V. ugdymo grupė kainuoja apie 40 € per mėnesį), maistui išleidžia apie 400 €. Pats ieškovas mergaitėmis nesidomi, jų nelanko. Mano, jog ieškovas gali dirbti ir kitus darbus, pavyzdžiui, prekybos centre „Maxima“ kasininku, gautų ir papildomų pajamų, be to, nemokamai maitintis, kaip yra suteikiama šio prekybos centro darbuotojams.
Atsakovės atstovas advokatas J. A. Pakarklis mano, jog ieškinys turėtų būti atmestas, o priešieškinis tenkinamas. Nurodo, jog pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymo dydis vaikui turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA, o prašomi 100 € neviršija pusę MMA, kurį privalo skirti savo vaikams išlaikyti ieškovas. Teigia, jog jeigu ieškovas neturi galimybių tokio dydžio teikti išlaikymą, šią pareigą turėtų prisiimti Vaikų išlaikymo fondas.
Institucijos atstovė Virginija Kručienė palaiko institucijos pateiktą išvadą ir mano, jog ieškinio patenkinimas neatitiktų vaikų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Remiantis CK 3.201 str. 1 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties CK 3.201 str. 2 d. numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismas, 2005 m. sausio 25 d., nutartimi nutraukdamas civilinę bylą patvirtino ieškovo ir atsakovės taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo dukroms V. ir V., tuo metu buvusioms atitinkamai 3 su puse ir beveik 2 metų amžiaus, teikti išlaikymą po 150 Lt (43,44 €), mergaičių gyvenamoji vieta nustatyta su R. V. (e. b. 1 t., 5 – 7 l.). Tuo metu R. V. pajamos buvo gaunama vidutinė 274 Lt (79 €) dydžio pašalpa, ji buvo nedirbanti, augino nepilnametį vaiką A. V., g. (duomenys neskelbtini), D. V. pajamos buvo 960 Lt (278 €), nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturėjo (c. b. 2-23-02/2005 9-10, 11, 13-15, 25, 29, 33-34 l.). Šiuo metu D. V. kartu su J. L. augina dukras G. V., g. (duomenys neskelbtini), A. V., g. (duomenys neskelbtini), A. V., g. (duomenys neskelbtini), D. V. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. dirbo UAB „Dastros medis“, D. V. nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. nustatytas 35 % darbingumo lygis, nuo 2014 m. spalio 9 d. iš UAB „Dastros medis“ atleistas dėl neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, D. V. pajamas sudaro 190,90 € netekto darbingumo pašalpa, kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, J. L. pajamas sudaro nuo 2015 m. lapkričio mėnesio gaunama 340 € dydžio socialinė pašalpa, ji kilnojamojo, nekilnojamojo turto taip pat neturi (e. b. 1 t., 8, 9, 10-12, 15-18; 109, 110, 120, 121; 141-147, 156; e. b. 2 t. 3, 106, 107, 108-109 l.). R. V. šeimos pajamas sudaro gaunamos 261,60 € dydžio socialinės pašalpos, 97,36 € išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš D. V., 147,87 € darbo užmokestis nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. dirbant sumažintu darbo krūviu nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę – 1994 m. automobilį OPEL ASTRA (e. b. 1 t. 111, 112, 130, 132, 133, 134 l.). Įvertinus šiuos pateiktus įrodymus daroma išvada, jog D. V. šeimos, auginančios tris nepilnamečius vaikus, pajamos (lėšos) yra 530,90 €, iš jų 97,36 € yra skiriami ieškovo bendrų su R. V. vaikų išlaikymui. R. V., auginančios tris nepilnamečius vaikus, pajamos yra 506,83 € (įskaičius iš D. V. gaunamą 97,36 € išlaikymą vaikams). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog ieškovo turtinė padėtis, palyginus su 2005 metais, kada buvo nustatytas išlaikymo dydis jo dukroms V. ir V., yra pablogėjusi – ieškovas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nukritęs nuo kopėčių susižalojo, jam diagnozuotas juosmens slankstelio kompresinis lūžis, išsivystė šio lūžimo padariniai, nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jis atleistas iš buvusios darbovietės (e.b. 2 t. 3-82 l.). Iš šių ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, jog iš esmės D. V. jokio fizinio darbo, kaip dirbo iki šiol, dirbti nebegali, jam būtinas sudėtingas tiek fizinės, tiek darbinės, tiek informacinės aplinkos pritaikymas, turi sunkumų sėdėdamas, stovėdamas ilgą laiką, jis negali dirbti keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstiniais liemens pakeitimais, dirbti naktinį darbą, dirbti aukštyje, požeminius darbus. Be to, ieškovas D. V., be V. ir V., kartu su trečiuoju asmeniu augina dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą. Tačiau sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą. Bylos metu nustatyta, jog abiejų mergaičių (V. ir V.) išlaikymo poreikis, palyginus su 2005 metais, yra padidėjęs ir šiuo metu yra apie 200-250 €, jos abi turi sveikatos problemų, dėl kurių šeima patiria periodinių išlaidų, susijusių su gydymu, vykimu į kitame rajone esančias gydymo įstaigas, V. vien per 2015 m. praleido 345 pamokas dėl ligos, o V. V. yra neįgali, jai diagnozuotas protinis atsilikimas ir mišrus specifinis raidos sutrikimas (e.b. 1 t. 30-32, 61, 63-66 l., 2 t. 122-127 l.). Nustatyta, jog šeima gyvena socialiniame 3 kambarių bute, V. lanko darželį (duomenys neskelbtini), skirtą specialius poreikius turintiems vaikams, už jį yra mokamos tam tikros lėšos (e.b. 1 t., 48 l.), todėl teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė, kad išlaikymo dydis yra pasikeitęs, jis yra protingas, atitinka vaikų poreikius ir neprieštarauja teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose. Tai, kad išlaikymo dydis, palyginti su 2005 metais nustatyto išlaikymo dydžiu pasikeitęs, pripažįsta ir pats ieškovas, ieškovo atstovas. Be to, nustatant šį 200 – 250 € išlaikymo poreikį atsižvelgiama ir į tai, jog išlaikymo dydis, apibrėžtas CK 6.461 str. 2 d., reguliuojantis išlaikymo iki galvos teisinius santykius, turėtų būti ne mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 350 € (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Visgi pripažįstama, kad CK 6.461 str. 2 d. taikoma išlaikymo iki gyvos galvos teisiniams santykiams, tai yra santykiams, paprastai atsirandantiems tarp paramą teikiančių asmenų, turintiems tam tikrą materialinį suinteresuotumą, ir asmenų, kuriems yra reikalinga pagalba dėl amžiaus, ligos ar kitų objektyvių aplinkybių, kurių paramos reikalaujantis asmuo negali objektyviai įgyvendinti ir ta padėtis nesikeis ateityje, tokiems asmenims paprastai paramos dydis yra didesnis (slaugos, priežiūros, kitos išlaidos patenkinti specialius poreikius), ir nustatinėjant vaiko išlaikymo dydį remtis juo besąlygiškai nėra pagrindo. Todėl teismas įvertinęs vaikų poreikius, jų sveikatos būklę, pripažįsta, jog 2005 m. sausio 25 d. nustatytą išlaikymą mažinti, nėra pagrindo, todėl priešieškinį atmeta. Nors ieškovo atstovas teigia, kad tą 50 procentų pašalpos, kuri yra išskaičiuojama vaikams išlaikyti, reikėtų padalinti visiems vaikams (po 20 € kiekvienam), įvertinus atsakovės galimybes daugiau gauti pajamų, išlaikymo dydžio sumažinimas per pusę ženkliai pablogintų ieškovo ir atsakovės bendrų vaikų turtinę padėtį. Sutinkama su atsakovės atstovo pozicija, jog toks dydis, kurį prašo nustatyti ieškovas, neatitinka jokių vaiko poreikių (po 0,67 € per dieną vienam vaikui). Priešingai, atsižvelgęs į padidėjusius vaikų poreikius, nustatytą išlaikymo dydį, atsakovės galimybes užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą, neatsižvelgdamas į ieškovo sumažėjusias galimybes išlaikyti savo vaikus, teismas tenkina iš dalies priešieškinį ir išlaikymo dydį padidina kiekvienam vaikui iki 75 € per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo priešieškinio pareiškimo dienos. Dar daugiau didinti išlaikymo, kaip to prašo ieškovė, teismas, įvertinęs ir ieškovo sunkią padėtį, išlaikytinius, nemato galimybės. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo teiginiais, kad tiek buvęs išlaikymo dydis, tiek atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, pažeidžia kitų vaikų, gyvenančių kartu su ieškovu, interesus, nes pats ieškovas, nusprendęs kartu su kita moterimi auginti iš pradžių dar du vaikus, vėliau – ir trečią vaiką, prisiėmė sau didesnius įsipareigojimus, nei galėjo leisti. Kadangi ieškovas, skirtingai nei atsakovė, tris vaikus augina kartu su trečiuoju asmeniu J. L., trečiasis asmuo taip pat turėtų ženkliau prisidėti prie savo ir ieškovo vaikų išlaikymų, ieškotis galimybių, kad daugiau gauti pajamų, kaip tą atsakovei siūlo daryti trečiojo asmens atstovas I. Tumas. Skirtingai nuo atsakovės, kuri, kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto buities tyrimo akto (e.b. 1 t. 30-32 l.), be trijų nepilnamečių vaikų, dar prižiūri ir sergančią motiną ir dėl to turėjo atsisakyti dalies darbo (e.b. 1 t., 133 l.), trečiasis asmuo J. L. turi daugiau galimybių pasirūpinti savo šeimos materialine gerove. Taip pat nesutinkama su trečiojo asmens advokato I. Tumo teiginiais, kad atsakovė turėjo anksčiau pasirūpinti savo išsilavinimu ir būtų turėjusi didesnes galimybes gauti daugiau pajamų, nes šie teiginiai gali būti taikomi tiek ieškovui, tiek ir trečiajam asmeniui. Kiekvienas iš jų savo laiku galėjo įgyti išsilavinimą, specialybę, kuri suteiktų daugiau galimybių uždirbti pajamų, tačiau jiems to nepadarius, remtis šiais argumentais dėl priešieškinio yra nepagrįsta ir atsakovė neprivalo įrodinėti, kad neturėjo objektyvių galimybių įgyti išsilavinimą. Kita vertus, teismas pripažįsta, jog formaliai ieškovas D. V. tokio išlaikymo, esant dabartinei turtinei padėčiai, pajamoms, teikti negali ir, didelė tikimybė, ateityje to daryti negalės, tačiau teismas, atsižvelgęs ir į atsakovės sunkią turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, CPK 736 str. 1 d. 1 p. nuostatas, laiko, jog šiuo atveju toks išlaikymo dydžio nustatymas užtikrins galimybę atsakovei R. V. skirtumą tarp sprendimu nustatyto išlaikymo ir atsakovo mokamos sumos gauti iš Vaikų išlaikymo fondo remiantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje numatytu pagrindu. Tuo būdu bent su valstybės pagalba minimaliai bus užtikrinti ieškovo ir atsakovės vaikų būtiniausi poreikiai ir atsakovei nereikės lėšas, skirtas jos motinos specialiesiems poreikiams, naudoti vaikų išlaikymui (pačios atsakovės paaiškinimai). Įvertinus pateiktus įrodymus akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena žemiau skurdo ribos, Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė įrodymus, jog atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, jų sveikata, teismas pripažįsta, jog yra reikalingas didesnis valstybės įsikišimas siekiant padėti vaikams užaugti sveikoje aplinkoje, gauti reikiamą išlaikymą ir nebūti žeminamiems.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Atsižvelgus į tai, jog teismas pripažįsta, kad vaikams yra būtinas didesnis išlaikymas, sprendimas nukreipiamas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str. 268 str., 270 str., 282 str.
nusprendžia:
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2005 m. sausio 25 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-0023-100/2005 patvirtinto išlaikymo dydį bei iš ieškovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą dukroms V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 75 € (septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam vaikui nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Spendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.