Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. B., R. B., antstolė Audronė Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolė Audronė Adomaitienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0036/19/02309 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-13552-454/2019, išduotą 2019 m. liepos 5 d. dėl 705,87 Eur skolos, 16,00 Eur žyminio mokesčio ir 81,63 Eur palūkanų išieškojimo AB „Lietuvos draudimas“ iš skolininko.

Vykdant išieškojimą pagal 2019 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-13552-454/2019 areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose.

Antstolė nurodė, kad paskutinį kartą lėšos nuo skolininko sąskaitos nurašytos 2021 m. rugpjūčio 23 d. Šiai dienai piniginių lėšų skolininkui priklausančiose sąskaitose nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkas nuosavybės teise priklausančio turto neturi. VĮ Regitros duomenimis skolininko vardu yra registruota transporto priemonė, tačiau galioja ankstesni kitų antstolių areštai. Duomenų apie kitą skolininkui priklausantį turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra. Atsižvelgiant į skolos dydį ir į tai, kad skolininko sutuoktinė gauna nuolatines darbo užmokesčio pajamas, išieškojimas iš turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, šiai dienai yra viena iš kreditoriaus interesų užtikrinimo priemonių. 2021 m. spalio 14 d. buvo gautas R. B. prašymas leisti skolą mokėti dalimis, kuris buvo patenkintas. Savo įsipareigojimo R. B. nesilaikė.

2021 m. spalio 13 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto, kuriuo areštuota skolininko sutuoktinei priklausanti darbo užmokesčio dalis bei pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas patvarkymas skolininkui ir jo sutuoktinei įteiktas elektroniniu paštu 2021 m. spalio 14 d. Skolininkas sutikimo per nustatytą terminą nepateikė.

2021 m. lapkričio 29 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nustatymo, kuriuo išieškotoja įpareigota kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Antstolė nurodė, kad santuoka tarp R. B. ir R. B. sudaryta (duomenys neskelbtini) ir šiai dienai nenutraukta. Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininko ir jo sutuoktinės vardu sudarytų sutarčių nėra. Skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditore, gera valia skolos niekada nemokėjo. 2022 m. vasario 2 d. skolininkas įsidarbino, todėl išieškojimas nukreiptas į gaunamą darbo užmokestį. Išskaitos negaunamos. CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Kadangi skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti su išieškotoja, yra didelė tikimybė, jog įsidarbino tik siekdamas nutraukti pradėtą turto dalies nustatymo procesą, todėl tikslinga taip pat nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, įsipareigojimų nevykdo, manytina, kad yra tikslinga skolininko atžvilgiu vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Nenustačius skolininko turto dalies bendrame turte, būtų pažeidžiami kreditorės interesai, nes skolininkas jokio turto savo vardu neturi, piktnaudžiauja savo teisėmis, o pakartotinai nukreipti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės pagal tą patį vykdomąjį dokumentą būtų galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po šio išieškojimo nutraukimo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti, antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį bei išsiuntė siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkas per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės darbo užmokesčio.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Kadangi skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti su išieškotoja, todėl tikslinga nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Pareiškėjos prašymas teismui paduotas R. B. ir R. B. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkui R. B. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. B. darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.