Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. P. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 ir 3 dalis, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrina su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu. Nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. birželio 8 d. Bausmės pradžia – 1998 m. rugsėjo 16 d.

3. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 25 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo (toliau – ir Institucija) teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

10. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį, mąstymą laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kt.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 26 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1998 m. rugsėjo 16 d.), tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

12. Iš 2024 m. spalio 17 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-8297 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos pataisos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, konsultacijose su psichologu, bausmės atlikimo metu skatintas 27 kartus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, Institucijoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu. A. P. bausmės atlikimo metu 2005 metais įgijo pradinį išsilavinimą, 2007 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, o 2021 metais įgijo dailidės ir elektrinių krautuvų eksploatavimo kvalifikacijas, bei 2024 metais įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas dirbti, ilgai įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų stygiaus įkalinimo įstaigoje, o nuo 2020 m. sausio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose, darbovietės charakterizuojamas teigiamai kaip kultūringas, stropus, pareigingas darbuotojas, o ir pats turi teigiamas nuostatas į darbą, už gerą ir sąžiningą darbą buvo skatintas 14 kartų. Nuteistasis pateikė pažymą, jog pakeitus jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir šią atlikus, jis būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini) elektros krautuvo operatoriaus pareigose. Taip pat A. P. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su žmona ir kitais artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Nors aptartos aplinkybės rodo nuteistojo A. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tai nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

13. Nors minėta, kad A. P. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau svarbu ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 6 kartus baustas drausmine tvarka. Nuteistasis ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus. Jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 1999 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 13 d., kai pradėtas dažniau skatinti tik nuo 2017 m. spalio 13 d. Be to, nuteistasis keletą paskatinimų yra gavęs dar iki 2017 metų, t. y. po vieną kartą jis buvo skatintas 2004, 2009, 2010–2012 metais, kas, priešingai nei teigiama skunde, rodo, jog ne bausmių vykdymo sistemos ypatumai, o paties A. P. apsisprendimas lėmė, jog jis tik nuo 2017 metų pabaigos pradėjo iš esmės koreguoti savo elgesį. Apie tai galima spręsti ir iš to, kad nuo laisvės atėmimo pradžios iki 2012 metų A. P. buvo charakterizuojamai tik patenkinamai. Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus, matyti, jog kai kurie padaryti pažeidimai yra grubūs (pvz., prižiūrėtojų įžeidinėjimas, kitų nuteistųjų kurstymas nepaklusti teisėtiems reikalavimams, sienos sugadinimas, uždraustų daiktų (draudžiamos programinės įrangos) laikymas). Nors paskutinį kartą nuteistasis baustas 2013 m. gegužės 13 d. bei šiuo metu nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti jo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad nemažą dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistojo padaryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, atitinkamai jį charakterizuoja ir rodo tam tikrą jo netinkamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Be to, A. P. pastangos koreguoti savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme trunka dar ne taip ilgai ir neleidžia spręsti, kad jo daroma pažanga yra pakankama ir sudaro pagrindą nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

14. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nuteistasis A. P. buvo įtrauktas į linkusių užpulti bei pabėgti įskaitą. Nuteistojo asmens byloje pažymėta, kad jis būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo linkęs į savižudybę, pabėgti ir užpulti, ką patvirtina ir 1998 m. lapkričio 2 d. pareigūno tarnybinis pranešimas apie A. P. planuojamą pabėgimą ir ruošimąsi sužaloti policijos pareigūną (asmens bylos 1 tomo 2 dalis, l. 2, 104).

15. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis A. P. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka, be kita ko, už labai sunkų ir žiaurų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – dviejų asmenų mirtį, t. y. jis kartu su broliu apiplėšė ir itin žiauriai nužudė nukentėjusiąją, bei, siekdami nuslėpti šiuos nusikaltimus, nužudė mažametį vaiką. Šiam nusikaltimui buvo ruoštasi iš anksto, t. y. pas nukentėjusiąją į butą ateita su tikslu pagrobti turtą ir nužudyti nukentėjusiąją, o mažametis vaikas buvo nužudytas siekiant nuslėpti pirmąjį nusikaltimą. Abu nužudymai buvo padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe, jie itin žiaurūs (A. P. nukentėjusiesiems peiliu smogė ne mažiau kaip 34 ir 23 kartus) ir nukentėjusiesiems sukėlė dideles kančias. Pažymėtina, kad A. P. anksčiau buvo teistas laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą, kurį padarė būdamas nepilnametis. Vėliau jam taikytas lygtinis paleidimas, tačiau praėjus vos kelioms savaitėms nuo taikomo lygtinio paleidimo pradžios, A. P. padarė nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, o vėliau ir dar kelis nusikaltimus. Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, matomas aiškus nuteistojo nusikaltimų modelis, t. y. finansinės naudos siekis, o nusikaltimai vis sunkėjo. Aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tiek nuteistasis, tiek su juo dirbę specialistai A. P. apibūdindavo kaip impulsyvų. Nors šiuo metu jis suvokia ir analizuoja savo elgesio priežastis ir padarinius, gailisi padaręs nusikaltimus, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog iš dalies minimalizuoja savo praeities elgesį jį siedamas su išoriniais veiksniais (pvz., brolio ir draugų įtaka). Be to, iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis yra linkęs pirma veikti, o tik po to galvoti apie pasekmes, ką rodo, ir jo paties pasisakymai apie padarytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys yra numatytas kaip vienas iš dinaminių veiksnių, kurį A. P. gali koreguoti.

16. Viena iš svarbių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2024 m. spalio 17 d. nustatyta vidutinė nuteistojo A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ankstesnių vertinimų metu – 2020 m. spalio 29 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 31 d. – atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taip pat buvo nustatyta nuteistojo vidutinė pakartotinio elgesio rizika. 2022 m. balandžio 26 d. atlikus nuteistojo A. P. smurtinio elgesio rizikos vertinimą pagal HCR-20 metodiką, nustatyta žema pasikartojančio smurtinio elgesio rizika (asmens bylos 3 tomo 2 dalis, l. 190–191). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024 m. spalio 17 d. buvo atliktas didelės žalos rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei A. P. būnant laisvėje, t. y. šiuo metu A. P. turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs to daryti, nebent pasikeistų aplinkybės (pvz., atsinaujintų artimi ryšiai su kriminaliniais kompanionais). Taigi, nors nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra pakankamai aukšta.

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajam A. P. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, problemos vaikystėje, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; dinaminiai – maža darbo patirtis, asocialios grupės įtaka, impulsyvus elgesys, taip pat agresyvus / kontroliuojantis elgesys. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš Socialinio tyrimo išvados ir nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis turi galimybę sumažinti nusikalstamo elgesio riziką iki žemos ir tai gali padaryti sumažinant daugiau nei 2 dinaminius balus, t. y. toliau iš esmės koreguojant savo mąstymą ir elgesį. Be to, nuteistasis būdamas laisvėje neįgijo išsilavinimo, neturėjo darbinės patirties, vykdė nusikalstamas veikas, iš kurių pragyveno, kas rodo, kad jis nesivadovavo visuomenei priimtinomis normomis, nesilaikė įstatymų ir būdamas laisvėje kėlė pavojų aplinkiniams. Toliau tęsdamas darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, nuteistasis taip pat gali dar labiau sumažinti jam nustatomą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, daryti išvadą, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar turi galimybę sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius.

18. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje nustatytos teigiamai nuteistąjį A. P. charakterizuojančios aplinkybės, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo A. P. pavojingumas yra sumažėjęs tiek, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.