- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- N-575-2222-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas D. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Linkera“ direktoriumi, neužtikrino, kad būtų pašalinti Inspekcijos reikalavimo Nr. R1 0756-0082 4 ir 5 punktuose nurodyti pažeidimai: darbuotojui M. P. neišmokėjo darbo užmokesčio nuo 2009 m. vasario mėn. (DK 141 str. 1 d.), o laiku neišmokėjęs darbo užmokesčio nuo 2009 m. vasario mėnesio – nesumokėjo delspinigių (DK 207 str. 1 d.), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu už ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą D. L. skyrė 100 Lt baudą. Teismas nurodė, kad D. L. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, padaryta veika taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, reikalavimu pašalinti pažeidimus ir kita bylos medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto pažeidimo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino, kad D. L. administracine tvarka nebaustas, neteistas, pažeidimas didelių pasekmių nesukėlė.
II.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas neįvertino to fakto, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 206 straipsnio 2 dalį su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba, reikia atsiskaityti sekančią dieną po to, kai darbuotojas pareikalauja, o byloje toks reikalavimas nepateiktas.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad D. L. turėjo galimybę atsiskaityti su M. P., nes jo banko sąskaita jam buvo žinoma, tačiau to nepadarė, delspinigių taip pat neišmokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41² straipsnio 1 dalis nustato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 100 iki 1 300 litų ir pareigūnams – nuo 30 iki 900 litų.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakomybei pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nevykdytas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas yra teisėtas bei tai, kad reikalavimas buvo nevykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-1301/2008).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos įgalioto pareigūno reikalavimo Nr. R1 0756-0082 4 ir 5 punkte numatytų pažeidimų pašalinimo, t. y. dėl to, kad D. L., būdamas UAB „Linkera“ direktoriumi, darbuotojui M. P. neišmokėjo darbo užmokesčio nuo 2009 m. vasario mėn., o laiku neišmokėjęs darbo užmokesčio nuo 2009 m. vasario mėn. iki atleidimo iš darbo dienos – nemokėjo delspinigių. Apeliantas neginčija, kad šie pažeidimai buvo padaryti ir kad jie nebuvo pašalinti, tačiau, vadovaudamasis DK 206 straipsnio 2 dalimi, teigia, jog toks Inspekcijos pareigūno reikalavimas buvo nepagrįstas.
DK 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 206 straipsnio 2 dalis numato išimtį iš minėtos bendros normos, kadangi reglamentuoja darbdavio atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.). Nurodyta, kad tokiu atveju visos atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Taigi, norinti taikyti DK 206 straipsnio 2 dalį, reikia įrodyti, kad darbuotojas atleidimo iš darbo dieną nebedirbo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad ši apelianto versija yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju M. P. buvo nutraukta 2009 m. balandžio 20 d. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (b. l. 7), t. y. darbuotojui neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, kas vertinama kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Iš 2009 m. balandžio 20 d. UAB „Linkera“ įsakymo (b. l. 6) matyti, kad M. P. į darbą neatvyko 2009 m. balandžio 17 d., o 2009 m. balandžio 20 d., t. y. atleidimo iš darbo dieną, jis dirbo. Taip atžymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 8). Minėta diena įskaityta į bendrą 2009 m. balandžio mėnesį dirbtų dienų skaičių ir už ją apskaičiuotas darbo užmokestis (b. l. 13). Pažymėtina, kad nei ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo (b. l. 5), nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 19) apeliantas apie tai, kad M. P. atleidimo dieną nebedirbo, nenurodė, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Šią versiją D. L. iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme, kas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant administracinės atsakomybės išvengimo.
Kadangi M. P. atleidimo dieną dirbo, tai D. L., būdamas UAB „Linkera“ direktoriumi, nutraukdamas su juo darbo sutartį, privalėjo atsiskaityti ne vėliau, kaip jo atleidimo dieną (DK 141 str. 1 d., 206 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Inspekcijos reikalavimas Nr. R1 0756-0082 pašalinti jo 4 ir 5 punkte išdėstytus pažeidimus buvo pagrįstas ir teisėtas, o D. L. reikalavimo nevykdžius, jo veika teisingai buvo kvalifikuota pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.