- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-125-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- I. S., T. S., D. B.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro
- Advokatai
- Svetlana Pronina
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-70-577/2007 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams I. S. , T. S. , D. B. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro notarei Lilijai Šilierienei, Trakų rajono 2-jo notarų biuro notarei Dainai Aliukonienei, VĮ Registrų centrui dėl dovanojimo sutarčių ir įrašų nekilnojamojo turto registre pripažinimo negaliojančiais, daikto ir pinigų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. pateikė ieškinį ir patikslintus ieškinius, prašydama:
1) pripažinti negaliojančia 2004-05-12 sutartį, sudarytą pas Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarę L. Šilerienę tarp ieškovės ir atsakovo I. S. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., dovanojimo;
2) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.3, kuriame nurodoma, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise pagal 2005-05-12 sutartį priklausė atsakovui I. S. ;
3) pripažinti negaliojančia 2005-08-30 sutartį, sudarytą pas Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarę D. Aliukonienę tarp atsakovo I. S. ir atsakovų T. S. ir D. B. dėl minėto žemės sklypo dovanojimo;
4) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.2, kuriame nurodoma, kad ½ dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui T. S. ; pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.1, kuriame nurodoma, kad ½ dalis minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovei D. B. ;
5) sugrąžinti ieškovei iš svetimo neteisėto atsakovų T. S. ir D. B. valdymo minėtą žemės sklypą;
6) priteisti ieškovei iš atsakovo I. S. 4000 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu I. S. pas notarą buvo du kartus. Pirmą kartą - 2004-03-08, kuomet ji pasirašė įgaliojimą, po to 2004-05-12, kai atsakovas I. S. nusivežė ieškovę pas notarą neva ištaisyti klaidą dokumente. Pas notarę L. Šilerienę Rinktinės g. 50, Vilniuje, kabinete ieškovė nebuvo. Sūnus prie automobilio, kuriame sėdėjo ieškovė, privedė kažkokią moteriškę ir pristatė ją kaip notarų kontoros darbuotoją. Ieškovė manė, kad jos parašai reikalingi ištaisyti klaidą, pati notarės nieko neklausė. Ieškovės gimtoji kalba yra lenkų. Vertėjo sutarties pasirašymo metu nebuvo. Tekstas buvo surašytas lietuvių kalba ir jo jai niekas neišvertė. Neįtardama apgaulės, ji ir pasirašė nurodytoje vietoje. Būdama tik pradinio išsilavinimo, antros grupės invalidė, ji nesuprato sudariusi dovanojimo sutartį. Ši sutartis negaliojanti, kadangi buvo sudaryta su valios trūkumais. Ieškovė niekada neketino sudarinėti tos žemės dovanojimo sutarties. T. J. , pas kurią ieškovė gyveno beveik pusę metų, kai ieškovė nebegalėjo gyventi pas dukrą J. M. Vilniaus mieste, kartu su ieškovės marčia R. S. ieškovei padėjo tvarkyti mirusio vyro vardu atkuriamas nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą. Dokumentai jau buvo beveik sutvarkyti, kai atvyko sūnus atsakovas I. S. , pasiėmė ieškovę ir išsivežė į Vilnių, neva kažkokiai klaidai žemės dokumentuose ištaisyti. Po žemės sklypo dovanojimo sutarties pasirašymo sūnus ėmė ieškovės nebeišleisti iš namų, atėmė jos asmens dokumentus. Vėliau sūnus ir marti ėmė ieškoti vietų ir būdų, kaip ieškove atsikratyti, t.y. ėmė tartis su senelių namais Antaviliuose, sudarė ieškovei neįmanomas sąlygas gyventi pas juos, kad ieškovė pati ieškotų, kur kitur gyventi. Ieškovė buvo nuvežta pas dukros H. S. draugę į veterinarijos kliniką, iš kur ją pasiėmė H. S. . Kadangi sūnus buvo atėmęs iš ieškovės jos asmens dokumentus bei kitus vertingus daiktus ir su ja šiurkščiai elgėsi, ieškovė kreipėsi į Vilniaus m. 6 policijos komisariatą. Asmens dokumentus atsakovas per policiją grąžino, tačiau likusieji asmens daiktai, drabužiai iki šiol yra pas atsakovą. Ieškovei 2005 m. rugpjūčio mėnesį išėjus iš atsakovo namų, atsakovas pas Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarę D.Aliukonienę perdovanojo ginčo žemės sklypą savo sūnui T. S. ir dukrai D. B. . Dovanojimo sutartis, kuria ieškovė padovanojo žemę sūnui buvo sudaryta apgaule, nesant ieškovės valios atlikti dovanojimą, todėl ji buvo negaliojanti, o atsakovas I. S. turėjo pareigą grąžinti ieškovei neteisėtai įgytą žemės sklypą. Nurodyta sutartis buvo negaliojanti ir dėl padaryto Notariato įstatymo pažeidimo, nes notarė tinkamai neatliko savo pareigos išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos sudaryti. Restitucija įmanoma, kadangi ginčo sklypas neatlygintinai dovanojimo sutartimi yra perleistas artimiems giminaičiams - atsakovo I. S. sūnui T. S. ir dukrai D. B. . Ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl apgaulės būdu patirto pažeminimo, sukelto pergyvenimo ir streso. Ieškovė patyrė ir turtinę žalą, nes atsakovas I. S. nuo 2004-03-31 iki 2005-08-31 be ieškovės sutikimo ėmė jos pensiją ir ieškovei nedavė pinigų nei pragyvenimui, nei vaistams. Ieškovė prašė iš jo priteisti visą paimtą per minėtą laikotarpį ieškovės pensijos sumą. Visa neteisėtai paimta suma buvo 7457 Lt, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad buvo maitinama ir buvo suteiktas gyvenamasis plotas, dalies, t.y. 3557 Lt sumos priteisimo atsisakė. Kita dalis, t.y. 4000 Lt, buvo atsakovo I. S. padaryta turtinė žala dėl reikalų tvarkymo be pavedimo, kurią ieškovė ir prašė priteisti (LR CK 1.91 str. 1 – 3 d., 4.96 str. 3 d., 6.263 str. 2 d., Notariato įstatymo 30 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas I. S. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-03-08 pati ieškovė suteikė atsakovui įgalinimus vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinio S. S. mirties, atstovauti jos interesams valstybės įmonėje Registrų centre, kitose įstaigose, daryti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti, gauti priteistą turtą ar pinigus. Vėliau motinos prašymu 2004-05-12 atsakovas su motina kartu nuvyko pas notarę L.Šilerienę ir buvo sudaryta ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartis, nes ieškovė norėjo, jog konkrečiai šis nekilnojamasis turtas atitektų atsakovui, kad jos mirties ar ligos atveju ji būtų tikra, jog kiti artimieji giminaičiai nepradėtų ginčyti jos sudaryto sandorio. Dovanojimo sutarties pasirašymo metu ieškovei sutarties turinys buvo išverstas į jai žinomą kalbą, paaiškintos dovanojimo sutarties pasekmės, prasmė, esmė. Pats dovanojimo faktas nebuvo slepiamas, visi artimieji apie tai žinojo. 2004-05-12 dovanodama konkretų nekilnojamąjį turtą, ieškovė suvokė dovanojimo sutarties pasekmes, t.y., kad neteko nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. Jokių ieškovės valios trūkumų, o tuo labiau apgaulės, sudarant dovanojimo sutartį nebuvo. Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė nebesirūpino žemės sklypu, faktiškai juo daugiau nei metus (nuo 2004-05-12 iki 2005-08-30) naudojosi ir disponavo atsakovas. Ieškovės teiginys, neva atsakovas perleido žemės sklypą savo vaikams T. S. ir D. B. , siekdamas apsunkinti restituciją, neatitiko tikrovės. Pastaroji dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2005-08-30, o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2006-07-24, t.y. praėjus beveik metams nuo dovanojimo sutarties sudarymo. Apie dovanotą sklypą anūkams T. S. ir D. B. ieškovė žinojo ir su tokiu atsakovo sprendimu sutiko, kad ateityje jos anūkai būtų aprūpinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kad ji būtų klaidinama dėl esminių sudaromo dovanojimo sandorio aplinkybių. Atsakovas faktiškai disponavo žemės sklypu. Ieškovė teisingai suvokė sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, nes pati buvo jo iniciatorė, niekas sudaryti dovanojimo sutarties jos nevertė. Ieškovė, dovanodama žemės sklypą, veikė atsakovo - savo sūnaus I. S. , interesais. Pateiktas ieškinys liudijo, kad ieškovė buvo veikiama dukters H. S. , pas kurią šiuo metu gyvena, bei marčios R. S. , siekiant palenkti motiną į savo pusę, kad pastaroji ieškinio patenkinimo atveju bei pritaikius restituciją, iš naujo padovanotų ginčo žemės sklypą joms. Laikotarpiu nuo 2004-03-31 iki 2005-08-31 pensiją iš VSDFV filialo ėmė pati ieškovė, atsakovui dalyvaujant, pinigus kiekvieną mėnesį mokėjo pašto darbuotojos ieškovei į rankas, o atsakovas tik pasirašinėdavo žiniaraščiuose.
Atsakovai T. S. ir D. B. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino atsakovo I. S. nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad 2004-05-12 sudarant dovanojimo sutartį tarp atsakovo I. S. ir ieškovės, jie nedalyvavo, bet močiutė nuolat kalbėjo visiems girdint, kad žemės sklypą padovanos atsakovui I. S. . Apie tai žinojo visi giminaičiai ir ši aplinkybė nebuvo slepiama. Atsakovai žinojo, kad I. S. ieškovės prašymu 2004-05-12 nuvežė ją į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą, kur ir buvo sudaryta minėta žemės sklypo dovanojimo sutartis. 2005-08-30 tėvas padovanojo atsakovams lygiomis dalimis ginčo žemės sklypą, siekdamas ateityje išvengti konfliktų dėl turto dalybų po savo mirties tarp savo vaikų, t.y. atsakovo T. S. ir D. B. . Ši dovanojimo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai ieškovė padovanojo žemės sklypą. Ieškovė žinojo ir tam neprieštaravo.
Tretysis asmuo notarė L. Šilerienė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004-05-12 tvirtindama Vilniaus rajono 1-ojo notarų biure žemės sklypo dovanojimo sutartį, registro Nr. 1-3888, atliko visus tokio sandorio tvirtinimui būtinus veiksmus: atsižvelgdama į ieškovės amžių, atidžiai išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir teisines pasekmes, t.y. priėjusi prie automobilio, kuriame sėdėjo ieškovė, ir pati suprasdama bei kalbėdama lenkiškai, perskaitė esmines minėtos sutarties sąlygas ir išvertė jas į ieškovei suprantamą lenkų kalbą, paaiškino, kad nuosavybės teisės į dovanojamą žemės sklypą pereina atsakovui I. S. ir kiti asmenys bei pati ieškovė į atsakovui padovanotą žemės sklypą pretenduoti nebegalės. Notarė atidžiai išaiškino šalims atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir teisines pasekmes. Be to, notarė pasiūlė ieškovei surašyti testamentą ir paaiškino esminius jo skirtumus nuo dovanojimo sutarties. Notarė patikrino visus būtinus originalius, abejonių nekeliančius oficialius dokumentus ir sutartį pasirašiusių asmenų parašų tikrumą. Ieškovės teiginiai, esą minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta apgaule, t.y. atsakovui suklaidinus ieškovę dėl esminių sudarytos sutarties aplinkybių ir ieškovei nesupratus, ant kokio dokumento ji pasirašė, nepagrįsti, kadangi visos sutarties sudarymo aplinkybės ir faktai ieškovei buvo atskleisti, ieškovė apie tai buvo informuota ir žinojo tikrąją savo padėtį, suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė. Dovanojimo sutarčiai reikėjo iš VĮ Registrų centro pateikti pažymą dovanojimui, o tokiai pažymai gauti reikėjo pačios ieškovės parašo. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas reikalavimus dėl įrašų Nekilnojamojo turto registre apie žemės sklypo savininkus pripažinimo negaliojančiais spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimus, kurių išsprendimas priklausytų nuo reikalavimų dėl nuosavybės teisių įregistravimo juridinių pagrindų (sandorių) pripažinimo negaliojančiais išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-11-09 sprendimu nusprendė:
I. Atmesti ieškinį dalyje dėl reikalavimų:
1) pripažinti negaliojančia 2004-05-12 sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės L.Šilerienės tarp ieškovės ir atsakovo I. S. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., dovanojimo;
2) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.3, kuriame nurodoma, kad minėtas žemės sklypas nuosavybės teise pagal 2005-05-12 sutartį priklausė atsakovui I. S. ;
3) pripažinti negaliojančia 2005-08-30 sutartį, sudarytą pas Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarę D.Aliukonienę tarp atsakovo I. S. ir atsakovų T. S. ir D. B. dėl ginčo žemės sklypo dovanojimo;
4) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.2, kuriame nurodoma, kad ½ dalis ginčo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui T. S. ;
5) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.1, kuriame nurodoma, kad ½ dalis ginčo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovei D. B. ;
6) sugrąžinti ieškovei iš svetimo neteisėto atsakovų T. S. ir D. B. valdymo ginčo žemės sklypą;
7) 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
II. Patenkinti ieškovės ieškinį dalyje dėl 4000 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo I. S. ir priteisti iš atsakovo I. S. ieškovei 4000 Lt turtinei žalai atlyginti.
III. Priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 3457 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo I. S. ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-70-577/2007 dalyje dėl 3457 Lt turtinės žalos priteisimo.
IV. Priteisti iš atsakovo I. S. valstybei 37,78 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovės valstybei – 67,47 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia įstatymo saugomų interesų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės paaiškinimus apie tai, kad ji nieko nežinojo, jog 2004-05-12 pasirašė žemės sklypo dovanojimo sandorį, apie tai sužinojo tik kreipiantis į advokatą 2005-09-08, patvirtino tik liudytoja H. S. – ieškovės dukra, pas kurią dabar gyvena ieškovė. Tuo tarpu atsakovo paaiškinimus, kad ginčo žemės sklypą ieškovė norėjo perleisti dar tada, kai nebuvo sutvarkyti visi dokumentai, ir apie tai žinojo visa giminė, kad žemės dokumentų tvarkymui jam buvo išduotas ieškovės įgaliojimas, kad ieškovė pati norėjo padovanoti žemės sklypą ir būtent dėl to važiavo pas notarą, patvirtino liudytojai J. M. (ieškovės mirusiojo vyro sesuo), J. M. (ieškovės dukra), P. Č. (buvęs ieškovės žentas), A. M. (ieškovės anūkas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytojai paaiškino, jog jų santykiai ir su ieškove ir su atsakovu geri, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad šie liudytojai kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas liudytojos R. S. paaiškinimus vertino kritiškai, nes liudytoja pripažino, jog jos santykiai su atsakovu I. S. pašliję, o liudytoja V. S. (R. S. dukra) paaiškino, jog ieškovė buvo jai žadėjusi 1 ha ginčo žemės, o likusią dalį ieškovė norėjo perleisti I. S. .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2004-03-08 įgaliojimas patvirtino, jog ieškovė įgaliojo atsakovą I. S. vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinio S. S. mirties gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įregistruoti jį nustatyta tvarka ir tuo tikslu atstovauti jos interesams įstaigose. Teismas pažymėjo, kad įgaliojimu ieškovė nebuvo įgaliojusi atsakovą gauti pažymas apie jai priklausantį turtą iš įmonės sandoriui sudaryti, todėl ieškovė turėjo pati dalyvauti, užsakant tokio pobūdžio pažymą Registrų centre. Teismas konstatavo, kad Žemės tvarkymo byloje esantys dokumentai patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad po tėvo S. S. mirties nuosavybės teisių atkūrimu į S. S. priklausantį žemės sklypą rūpinosi atsakovas. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas ne tik rūpinosi nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimu, bet ir nuolat mokėjo žemės mokesčius už ginčo žemės sklypą. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypas buvo atsakovui ieškovės pažadėtas ir ieškovė, norėdama įvykdyti savo pažadą, atsakovui jį padovanojo. Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovų, liudytojų A. M. , J. M. paaiškinimus byloje, nustatė, kad ginčo žemės sklypu ieškovė niekada nesirūpino ir nesinaudojo.
Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo netikėti notarės L. Šilerienė paaiškinimais, kad ieškovei buvo išsamiai paaiškinta sudaromo sandorio esmė ir tai buvo padaryta ieškovei suprantama lenkų kalba. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad ieškovei buvo viskas išaiškinta, patvirtino liudytoja J. M. , kuri apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes sužinojo iš pačios ieškovės. Pati ieškovė posėdžio metu pripažino, kad notarė įteikė po vieną egzempliorių jos pasirašyto dokumento ieškovei, atsakovui, vieną pasiliko sau. Teismas padarė išvadą, jog nebuvo pažeistos Notariato įstatymo nuostatos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pakankamą apdairumą įrodė ir ta aplinkybė, jog po įgaliojimo įforminimo ieškovė, norėdama įsitikinti, koks dokumentas yra surašytas, prašė anūko A. M. , kad pastarasis nuvežtu ją pas notarą. Byloje esantys dokumentai patvirtino, kad ieškovė ne kartą anksčiau buvo sudariusi ir pirkimo-pardavimo, ir dovanojimo sandorius. Teismas, įvertinęs liudytojų J. M. , J. M. , A. M. , V. S. paaiškinimus, nustatė, kad ieškovė pakankamai raštinga, daug skaito rusų ir lenkų kalbomis, rašo laiškus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, 2005-09-06 duodama paaiškinimus Vilniaus m. VPK 6 PK VP Justiniškių PN tyrėjui D. Mackoniui nurodė: „...kad 2004 vasarą aš teisiškai perleidau savo sūnui apie 2 ha žemės....“, „... dokumentai buvo pas mane, kol aš neperleidau man priklausančią žemę...“. Ši aplinkybė įrodė, jog ieškovė žinojo, kad 2004-05-12 pasirašė žemės sklypo dovanojimo sutartį. Teismas ieškovės paaiškinimus dėl to, kad jį buvo apgauta atsakovo, vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, kadangi ieškovės pirminiame ieškinyje, patikslintuose ieškiniuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodytos lankymosi pas notarę aplinkybės yra prieštaringos. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės nurodytais motyvais 2004-05-12 dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, nes ieškovės reikalavimas dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad, atmetus ieškovės reikalavimą dėl 2004-05-12 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nėra pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių reikalavimų.
Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl 4000 Lt turtinės žalos priteisimo, nustatė, kad šalių paaiškinimai, įmokų mokėjimo žiniaraščiai bei VSDFV Vilniaus skyriaus 7 pensijų skyriaus pažyma patvirtino, jog ieškovei nuo 2004-02-01 iki 2005-09-30 valstybinio socialinio draudimo invalidumo ir valstybinio socialinio draudimo pensijos buvo mokamos per Eitmeniškių paštą. Ieškovė gyveno pas atsakovą I. S. nuo 2004 metų kovo mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio. Teismas, vertindamas ieškovės bei atsakovo I. S. paaiškinimus, liudytojų D. M. (Eitmeniškių pašto viršininkės), I. M. , J. M. , R. S. , V. S. , S. B. paaiškinimus, Viešosios įstaigos Mykolo Marcinkevičiaus ligonės pateiktus duomenis, gydymo stacionare ligos istorijos išrašus, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo PK viešosios policijos Justiniškių Policijos nuovados medžiagą, padarė išvadą, kad atsakovas I. S. pats paimdavo ieškovės pensiją. Nėra logiška esant pačiam pensijos gavėjui ir kitam asmeniui, įteikti pinigus pensijos gavėjui (šiuo atveju ieškovei), o duoti pasirašyti žiniaraščiuose kitam asmeniui, kai pati ieškovė yra raštinga ir gali pasirašyti. Teismas nustatė, kad ieškovė jokių įgalinimų atsakovui I. S. paimti jos pensiją nebuvo davusi. Ieškovė 2004-03-08 įgaliojimu įgaliojo atsakovą tik vesti paveldėjimo bylą po sutuoktinio S. S. mirties, tačiau jokių patvarkymų dėl jai priklausančios pensijos gavimo nebuvo padariusi. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas apie tai nežinojo. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo koks nors susitarimas dėl jos gyvenimo pas atsakovą išlaidų apmokėjimo. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarė išvadą, kad atsakovas, paimdamas ieškovės pensiją, padarė jai žalą, todėl privalo ją atlyginti. Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl 4000 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo I. S. yra pagrįstas (LR CK 1.74 str., 1.91 str., 6.263 str. 2 d., Notariato įstatymo 2 str., CPK 3 str. 7 d., 88 str., 93 str., 94 str., 96 str., 150 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-09 sprendimą iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą:
1) pripažinti negaliojančia 2004-05-12 sutartį, sudarytą pas Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarę L. Šilerienę tarp ieškovės ir atsakovo I. S. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., dovanojimo;
2) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.3, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nuosavybės teise pagal 2005-05-12 sutartį priklausė atsakovui I. S. ;
3) pripažinti negaliojančia 2005-08-30 sutartį, sudarytą pas Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarę D.Aliukonienę tarp atsakovo I. S. ir atsakovų T. S. ir D. B. , dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., dovanojimo;
4) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.2, kuriame nurodoma, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso atsakovui T. S. ;
5) pripažinti negaliojančiu įrašą nekilnojamojo turto registre Nr. 4.1, kuriame nurodoma, kad ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso atsakovei D. B. ;
6) sugrąžinti ieškovei iš svetimo neteisėto atsakovų T. S. ir D. B. valdymo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.;
7) priteisti iš atsakovo I. S. 5000 Lt neturtinę žalą, o iš atsakovų - patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimas ginčijamoje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja gerai moralei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai šioje bylų kategorijoje. Ieškovės nuomone, jos atvejis buvo panašus į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2002-10-23 išnagrinėtą atvejį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1241/2002. Teismas minėtoje byloje nenustatė, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, tačiau nustatė netinkamą atsakovės elgesį po apdovanojimo ir ex officio pritaikė CK 6.472 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, dovanojimas gali būti panaikinamas.
Ieškovė nurodė, kad sūnus I. S. ieškovę apgavo ir dėl to ieškovė per suklydimą pasirašė dovanojimo sutartį, o po ginčo sandorio sudarymo 2004-05-12 atsakovas I. S. iš ieškovės jėga atėmė dokumentus (pasą ir kt.), prieš ieškovės valią ėmė ir savo poreikiams naudojo ieškovės pensijos pinigus, o ieškovei neduodavo pinigų net reikalingiems vaistams, ieškovės rūbus išmetė į balkoną ar rūsį ir per pusantrų gyvenimo pas juos metų iš imamų ieškovės pensijos pinigų ieškovei nenupirko nei vieno drabužio ar apavo, net akinių, kartu su žmona sudarė ieškovei nepakenčiamas gyventi pas juos sąlygas, versdami ieškotis vietos senelių namuose ar pas kitus vaikus, konkrečiai pas jauniausią dukrą, pas kurią po vyro mirties ieškovė pragyveno 7 metus. Atsakovas I. S. kartu su žmona tyčiodavosi iš ieškovės, kad už ieškovės pensijos pinigus į sanatoriją važiuos ne ieškovė, o atsakovo žmona, kad ieškovei ne vieta pas juos, kad ieškovė pati ieškotųsi, kur jai gyventi. Minėtus ieškovės teiginius patvirtino ir į bylą pateikti dokumentai bei liudytojų parodymai. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą teigti, jog po apdovanojimo atsakovas ieškovės, kaip dovanotojos ir motinos, atžvilgiu elgėsi netinkamai. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tai pripažino, nustatęs, kad atsakovas, neturėdamas ieškovės įgaliojimo, ėmė ieškovės pensiją ir tokiu būdu padarė jai 4000 Lt turtinę žalą. Teismas neįvertino atsakovo netinkamo elgesio po apdovanojimo geros moralės požiūriu, nors ieškovės atstovas, tiek pasisakydamas dėl ieškinio, tiek baigiamosiose kalbose, nurodė, jog atsakovų veiksmuose buvo akivaizdūs veiksmai prieš apdovanojusįjį, įvardindamas minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylą, bei prašydamas pirmosios instancijos teismą įvertinti atsakovų elgesį geros moralės požiūriu.
Atsiliepimas
Atsakovai I. S., T. S., D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-09 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė išėjo už apeliacinio skundo ribų, kadangi pripažinti 2004-05-12 dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.472 str. 1 d. pagrindu nebuvo prašoma. Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai (LR CPK 320 str.).
Apeliantės argumentas dėl to, kad nagrinėjamas atvejis yra panašus į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2002-10-23 išnagrinėtą atvejį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1241/2002, yra nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartyje Nr. 3K-3-1241/2002. Byloje nėra duomenų, kad ginčijami sandoriai prieštarauja gerai moralei, kad apdovanotasis atliko prieš dovanotoją prieštaraujančius gerai moralei veiksmus, kad apdovanotasis netinkamai elgėsi geros moralės požiūriu po apdovanojimo. Kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.472 str. 1 d., nes pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio pagrindą. Tai, kad po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės dokumentai buvo pas atsakovą ieškovės sūnų I. S. , neįrodo apgaulės ar suklydimo, nes pati ieškovė kritiškai nevertina savo elgesio. Pati ieškovė pripažino, kad po savo vyro mirties, pardavusi namą, apsigyveno pas jauniausią dukrą, pas kurią per 7 gyvenimo metus buvo išleisti namo pinigai, o žemę, gautą iš savo motinos, ji padovanojo jauniausiajai dukrai, kuri pardavusi tą žemę, pinigus pasidalijo su kita ieškovės dukra Jadvyga. Tai, kad ieškovė, apsigyvenusi pas jauniausiąją dukrą, persigalvojo dėl žemės dovanojimo sūnui Ivanui ir kreipėsi į policiją dėl jos asmens dokumentų pasiėmimo iš sūnaus, savaime nereiškia, kad sūnus I. veikė apgaulės būdu, sudarant žemės dovanojimo sandorį. Aplinkybės, kad sūnus gaudavo ieškovės pensijos pinigus be atskiro įgaliojimo pensiją mokančioje organizacijoje, neįrodo apgaulės sudarant ginčijamą sandorį, o yra susijusios su pensiją mokėjusios organizacijos vidaus tvarka. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad visais atvejais, kai ji gyvendavo pas skirtingus žmones, jos pensiją pasiimdavo tie asmenys, pas kuriuos ji gyvendavo. Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolu (2 t., b.l. 27-49), nes ieškovė dėl jo neteikė pastabų CPK nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, bei tinkamai vertino įrodymus (CPK 17 str., 177 str., 178 str., 185 str.). Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti su bylos nagrinėjimo dalyku susiję įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 7 str., 8 str., 171 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme: 389,40 Lt (3 t., b.l. 43) - atsakovui I. S. , 708 Lt (3 t., b.l. 47) - atsakovei D. B. (LR CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. S. bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme: 389,40 Lt - atsakovui I. S. , 708 Lt - atsakovei D. B. . Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė