Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , teistas :

1) 2011-10-17 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal LR BK 145 str. 1 d., LR BK 286 str., paskiriant galutinę bausmę 6 MGL dydžio litų baudą.

2) 2013-11-23 Kauno apylinkės teismo, pagal LR BK 189 str. 1d., paskiriant galutinę bausmę 4 MGL dydžio litų baudą;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016-05-21 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą V. L., tai yra tyčia, du kartus koja spyrė į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. L. sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavam name. Namas padalintas per pusę. Tame pačiame name gyvena ir jo tėvas V. L.. Su tėvu santykiai įtempti, jis jo neaugino, jis augo su mama, tėvai išsituokę.

2016-05-21 pas jį buvo atėję draugai, su jais vartojo alkoholį, vėliau pas mamą atvažiavo jos sesuo, taip pat buvo atvažiavusi ir jo draugė ir jie visi kieme kepė šašlyką. Kai šašlykai iškepė, jis nutarė pakviesti tėvą V., kad jis pavalgytų, dėl to nuėjo pas jį. Maždaug prieš mėnesį laiko jis su tėvu susipyko ir nebendravo, todėl nutarė pasikviesti, kad susitaikytų su juo. Kai nuėjo pas tėvą, šis buvo nepatenkintas, kad atėjo A. L., atsisakė pasiūlymo pasivaišinti šašlykais. Ginčo metu A. L. du kartus spyrė tėvui į pilvą.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2016-05-21 apie 19 val. jis miegojo savo namuose (duomenys neskelbtini). Kai kažkas pabeldė, jis atidarė duris ir pamatė stovintį sūnų A. L.. Šis buvo neblaivus, pasiūlė eiti valgyti šašlykų. Kai V. L. atsisakė, sūnus jam du kartus spyrė į pilvą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po įvykio sūnus išėjo, o jis iškvietė policiją.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad priimtas V. L. pareiškimas, kuriame jis parodė, kad 2016-05-21 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė sūnus A. L. (b.l. 4-5).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. D. tarnybinio pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš V. L., adresu (duomenys neskelbtini), faktas. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje sūnus konflikto metu grasino fiziškai susidoroti su tėvu, grasino jį užmušti, taip pat du kartus spyrė į pilvo sritį, ko pasėkoje tėvas parvirto ant stalo, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Ant tėvo marškinių matėsi pado žymės. Patalpoje matėsi išvartyti daiktai. Smurtą galintys parodyti požymiai – ant V. L. pilvo srities matomas patinimas. Įtariamasis A. L. įvykio vietoje paaiškino, kad nieko blogo nedarė, tačiau nekenčia savo tėvo, kadangi jis per visą gyvenimą jam nėra davęs nei vieno pinigo (b.l. 8-9).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-05-23 specialisto išvados Nr. 93TPK-443 matyti, kad kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, A. L. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 36).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1035 matyti, kad 2016-05-21 20:03:368 val. A. L. nustatytas 1,92 proc. (promilių) girtumas (b.l.

BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo A. L. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, būdamas girtas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį-tėvą, spirdamas jam į krūtinę du kartus, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 21 d. apie 19 val., kaltinamajam A. L. atėjus į jo tėvo-nukentėjusiojo V. L. kambarį ir tarp jų kilus tarpusavio konfliktui, kaltinamasis A. L. tyčia du kartus spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir tai sukėlė pastarajam skausmą.

Šias nukentėjusiojo V. L. nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis A. L..

Kaltinamasis A. L. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. L. kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), anksčiau teistas (b.l. 14-22), baustas administracine tvarka (b.l. 23-32), niekur nedirba ir pastovių pajamų pragyvenimui neturi, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jam netikslinga (b.l. 36).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-05-21 19.55 val. iki 2016-05-23 13.50 val. t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 38, 42).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-5828 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Marytė Vietaitė teikė antrinę teisinę pagalbą A. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 46,32 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. L., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam A. L. parinkta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 312 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį :

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį :

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai baigti gydymo kursą;

per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 66 str., į A. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-21 19.55 val. iki 2016-05-23 13.50 val. t.y. 2 (dvi) paras.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. L. parinktą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Išaiškinti A. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.