Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-11 · Administracinė byla Nr. I-639-402/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-11
Bylos Nr.
I-639-402/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01047-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Pareiškėjas
D. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-639-402/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01047-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Ramunei Meleško,

nedalyvaujant pareiškėjai D. L. ir jos atstovei Lionelai Gelmanienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu (b.l. 120-129) prašo: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2013-08-13 sprendimą Nr. (10.1)S-56352 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013-08-26 sprendimą Nr. (6.5)I-5707, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 išmokėjimo; priteisti D. L. iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 7115,38 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31; atnaujinti terminą reikalavimui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad pareiškėjai nuo 2008-12-16 yra mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau - ir senatvės pensija), kurią apskaičiuoja ir išmoka VSDFV Kauno teritorinis skyrius. Atsakovas VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., nuo 2010-01-01 pareiškėjai paskirtos pensijos dydį perskaičiavo todėl, kad jos pensijos dydis 2009 m. gruodžio mėn. viršijo ribinį pensijos dydį 650 Lt. Be to, pareiškėjos pensija buvo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. mokama sumažinta, kadangi pareiškėja laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiantį kiekvieną praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Senatvės pensijos nepriemoka pareiškėjai už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31 sudaro 5067,18 Lt. 2012-09-21 įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 priimtas nutarimas, kuriame konstatuota, jog laikinas pensijų sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Pareiškėja 2013-08-06 kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo. VSDFV Kauno skyrius 2013-08-13 sprendimu Nr. (10.1)S-56352, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja 2013-08-19 apskundė VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-13 sprendimą Nr. (10.1)S-56352 VSDF valdybai. Fondo valdyba 2013-08-26 sprendime Nr. (6.5)1-5707 nurodė, „kad pareiškėjos 2013-08-19 skundą nagrinėti atsisakoma, kadangi VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimo mokėti Jums pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą praleidote". 2013-08-26 sprendime Nr. (6.5)1-5707 Fondo valdyba taip pat nurodė, kad skundžiamame VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-08-13 rašte Nr. (10.1)S-56352 yra „<...> pateikta teisinga informacija apie perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir išmokėtos senatvės pensijos sumas, todėl naikinti šį raštą nėra teisinio pagrindo. Kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-ajį pensijų skyrių išmokėti Jums dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį neturime teisinio pagrindo". Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjos 2013-08-19 skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-13 sprendimo Nr. (10.1)S-56352, nes pasisakė, kad jį naikinti nėra teisinio pagrindo ir nėra pagrindo įpareigoti Kauno teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai pensijos nepriemoką, kol nepriimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai. Fondo valdyba, gavusi pareiškėjos 2013-08-19 skundą, 2013-08-26 sprendimu nors ir konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, ir nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą bei pasiūlė pareiškėjai iki 2013-09-12 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija tame pačiame sprendime pasisakė ir dėl skundžiamo Fondo; valdybos teritorinio skyriaus 2013-08-13 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės. Kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, mano, kad kliūčių ginčą nagrinėti teisme nėra. Skundą teismui dėl Fondo valdybos sprendimo pareiškėja padavė nepraleidusį ABTĮ 32 str. 1 d. nustatyto termino. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl to, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, todėl Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies nedaro įtakos bylos baigčiai. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2014-03-07 sprendime, pasisakydamas dėl minėto nutarimo nuostatų, susijusių su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi. Paaiškino, kad pareiškėja dėl pablogėjusios sveikatos nuo 2012-09-01 nebedirba. Pareiškėjai reikalingas nuolatinio pobūdžio gydymas ir jis reikalauja papildomų išlaidų, todėl prašo neatidėti negautos pensijos išmokėjimą. Terminas nėra praleistas, tačiau jeigu teismas manys, kad praleistas, prašė jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 100-103) ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), o 2010 ir 2011 metais – Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas), nustatančiu socialinių išmokų, tarp jų valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką. Pareiškėja 2013-08-06 kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašydama grąžinti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį. VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013-08-13 raštu Nr. (10.1)S-56352 informavo pareiškėją apie jai apskaičiuotos ir 2010-2011 metais mokėtos pensijos dydžius bei paaiškino, kad nesant galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėja 2013-08-19 kreipėsi į VSDF valdybą ir prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos nepriemoką, t.y. pareiškėja nesutiko su VSDF Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2010 m. sausio mėn. priimto sprendimo mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažintą pensiją teisinėmis pasekmėmis. Pareiškėjai senatvės pensija pirmą kartą buvo paskirta VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2009-02-18 sprendimu Nr. 10.33.S-3400. Ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pareiškėjai buvo mokama VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2009-12-30 sprendimu Nr. 10.33.S-25194, 2011-01-18 sprendimu Nr. 10.33.S-745, 2012-01-17 sprendimu Nr. 10.19-2957 perskaičiuota senatvės pensija. Pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. Atitinkamai nuo šios datos ir yra skaičiuojamas 3 metų senaties terminas skundui paduoti. LVAT aiškiai suformulavo taisyklę, kad senaties termino pradžia yra pirmos dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintos pensijos išmokėjimo diena. Pirmoji sumažinto dydžio senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pensijos dalies pareiškėja kreipėsi tik 2013-08-06, todėl VSDF valdyba 2013-08-26 sprendimu Nr. (6.5)1-5707 pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 31 p., atsisakė pareiškėjos skundą nagrinėti, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėja VSDF valdybai nepateikė atskiro prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų, todėl VSDF valdybos sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėja savo 2014-06-10 patikslintame skunde taip pat prašo priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 5067,18 Lt neišmokėtos pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-12-31. LVAT 2013-10-09 nutartyje, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. AS502-849/2013, pažymėjo, kad kol nėra priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimas, t. y. VSDF valdybos sprendimas išmokėti ar atsisakyti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi pareiškėjos skundas, paduotas praleidus įstatymų nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėja nelaikoma tinkamai pasinaudojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šia tvarka pasinaudoti nebegalima, todėl pareiškėjos skundas dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo negali būti nagrinėjamas, ir byla dėl šio reikalavimo turi būti nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos 7115,38 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 priteisimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. L. 814,96 lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija VSDFV Kauno skyriaus paskirta nuo 2008-12-16. 2009-12-16, 2010-12-16, 2013-01-01 VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius perskaičiavo D. L. senatvės pensiją pareiškėjos prašymu pagal Pensijų įstatymo 42 str. 1 d. (b. l. 31).

2013-07-18 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3 pensijų skyrių su prašymu pateikti detalius duomenis, apie tai kokia suma buvo sumažinta jai paskirta senatvės pensija už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b.l. 29).

2013-08-05 VSDFV Kauno skyriaus 3 pensijų skyrius raštu Nr. (10.1)S-54220 pateikė informaciją apie neišmokėtą pensijos dalį (b.l. 27).

2013-08-06 pareiškėja padavė VSDFV Kauno skyriaus 3 pensijų skyriui prašymą remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu išmokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neišmokėtą pensijos dalį (b.l. 25-26).

VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-13 raštu (sprendimu) Nr. (10.1)S-56352, kuris pareiškėjos skundžiamas šioje administracinėje byloje, pareiškėjai, be jame pateiktos informacijos, buvo pranešta, kad jos prašymas išmokėti pensijos nepriemoką negali būti patenkintas, nes tam nėra teisinio pagrindo (b.l. 23-24).

2013-08-19 skundu pareiškėja apskundė paminėtą atsakovo 2013-08-13 sprendimą Nr. (10.1)S-56352, tačiau VSDFV 2013-08-26 sprendime Nr. (6.5)I-5707 (b.l. 16-17) (kuris pareiškėjos taip pat skundžiamas šioje administracinėje byloje) jai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013-09-12 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių išmokėti D. L. dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo (b.l. 16-17).

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-08-13 sprendimo Nr. (10.1)S-56352 ir VSDFV 2013-08-26 sprendimo Nr. (6.5)I-5707 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 6 str., kadangi viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per minėtą laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jai mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Dėl to per minėtą laikotarpį susidarė 7115,38 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 27-28).

Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo būti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios neviršijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį viršijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt. Taigi Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad šio įstatymo taikymui Vyriausybė turi patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (kurį ji sumažino nuo 1 488 Lt iki 1 170 Lt), naudojamą senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, buvo nustatyta senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka, kuria sudarytos prielaidos sumažinti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas senatvės pensijas visiems jas gaunantiems asmenims, išskyrus tuos, kurių gaunamos pensijos neviršijo 650 Lt. Konstatuota, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. visiems taikant tą patį Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, išskyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos neviršijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau). Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816-2014 nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau šios teisės įgyvendinimas neatsiejamai yra susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, kurių būtina laikytis, inter alia susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 redakcija) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., skundai dėl Fondo teritorinių skyrių sprendimų turi būti paduodami Fondo valdybai, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius, neturėdamas teisės pareiškėjo skundo nagrinėti, turi pareigą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka perduoti jį nagrinėti Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816-2014).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, siekdama pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2013-08-06 su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-jį pensijų skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b.l. 25-26), kuris jos prašymo VSDFV neperdavė, o priėmė dėl jo sprendimą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjos VSDFV Kauno skyriaus 3-jam pensijų skyriui 2013-08-06 paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodama minėtą prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo VSDFV 2013-08-26 sprendimo Nr. (6.5)I-5707, jame konstatuota, kad pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą bei aiškiai nurodyta, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos grąžinimo pareiškėjai, šį atsisakymą pagrįsdama Taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, nes skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Tačiau tame pačiame sprendime VSDFV išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, nurodydama, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įpareigoti išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijos dalių, kol nepriimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai. Teismo vertinimu, tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl kliūčių nagrinėti pareiškėjo prašymą teisme neliko. Toks analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateikiamas ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-07-31 nutartis adm. byloje Nr. A-756-729/2014, 2014-01-30 nutartis adm. byloje Nr. A-756-774/2014, 2014-01-15 nutartis adm. byloje Nr. AS-525-143/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų motyvų, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatyme 45 str. nustatytą skundo padavimo terminą, bei pareiškėjos argumentų, kuriais grindžiamas prašymas šį terminą atnaujinti, vertinimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.).

Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas VSDFV sprendimas naikinamas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes VSDFV netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Pareiškėja prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-13 sprendimą Nr. (10.1)S-56352.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 punktą, vienas iš ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų yra tai, kad jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Šiuo atveju pareiškėja su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kuris išnagrinėjęs jos 2013-08-06 prašymą, 2013-08-13 sprendimu Nr. (10.1)S-56352 atsakė ne tik dėl informacijos suteikimo, bet ir dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo taikymo. VSDFV Kauno skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymo pobūdį, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, jį pagal kompetenciją turėjo persiųsti nagrinėti VSDFV. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad VSDFV Kauno skyrius, priimdamas 2013-08-13 sprendimą, kuriuo atsisakė išmokėti pareiškėjai pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, viršijo savo kompetencijos ribas, todėl sprendimas naikintinas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (LVAT 2014-05-28 nutartis adm. b. Nr. A261-532/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, VSDFV Kauno skyriaus 2013-08-13 sprendimas Nr. (10.1)S-56352 naikinamas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo ir mokėjo sumažintą remdamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. bei 8 str. 1 d. nuostatomis. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai paskirta senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 7115,38 Lt senatvės pensijos nepriemoka.

Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, priteisimo tenkinamas ir pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus priteisiama per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 7115,38 Lt senatvės pensijos dalis.

Pažymėtina, kad teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, taip pat atsižvelgdama į byloje pateiktus argumentus bei informaciją apie reikalingų lėšų poreikį, siekiant pašalinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kad dėl to gali kilti grėsmė, jog negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 punktu, 127 str., 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos D. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (10.1)S-56352.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5707.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti D. L. 7115,38 Lt (septynis tūkstančius šimtą penkiolika litų, 38 ct) (2060,75 Eur) negautą senatvės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti šio sprendimo dalies dėl neišmokėtos pensijos priteisimo įvykdymo terminą iki 2015-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Natalja ZelionkienėAsta UrbonienėGintaras Čekanauskas