- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- 1-268-766/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2023 m. birželio 16 d., apie 23.10 val., A. B. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip 8 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą ir dėl dešinės plaštakos IV piršto tolimojo pirštakaulio lūžio padarė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2023 m. birželio 16 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Nusipirko 2 butelius degtinės, nuvažiavo pas B. į namus ir nuo 17 val. ten buvo, vartojo alkoholį. Vakare atėjo A. B.. Pats užmigo pas B., buvo gal apie 2.30 val. Kada išėjo B. – nematė. Visą tą laiką vartojo alkoholį. Rytą atsikėlęs apie 8-9 val. pasigedo piniginės ir telefono. Klausė, kur galėjo dingti, B. sakė, kad A. B. paėmė. Grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena su A. B.. Su ja pasiaiškino kodėl ji paėmė pinigus, ji iškvietė policiją. Kai grįžo pas B., ji pradėjo rėkti, kad ją muša. Su G. yra seni priešai. Jis įlėkė į namą, stūmė į staktos duris, jis trenkė galvą. Gynėsi, pervirto, sudavė jam į veidą kelis smūgius. Viskas taip ir pasibaigė. Pripažįsta, kad galėjo savo smūgiais sukelti fizinį skausmą G., sumušti jam pirštą, nes jį vertė ant žemės. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad padarė neturtinę žalą, bet ne tokio dydžio. Mano, kad žala gali būti 100,00 Eur. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad sudavė R. G. į veido sritį 4-5 smūgius, kitur nesudavė. Patikslina, kad jį užpuolė R. G., nes A. B. buvo lauke ir G. atlėkė jos gelbėti. Namų durys nebuvo užrakintos. Įlėkęs G. pagriebė jį ir iškart trenkė į durų staktą. Tada vertė jį nuo savęs, guldė ant žemės. Jį atstūmė nuo savęs ir puolė ant jo, prispaudė ant žemės. Jis spardėsi, buvo imtynės. Tuo metu jokių kitų asmenų nebuvo. Su nukentėjusiuoju kalbėjo policijoje, siūlė jam pasikalbėti, bet jis nesutiko. Kaltę pripažįsta, smūgiavo nukentėjusiajam, bet padarė tai gindamasis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. Š. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis R. G. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, santykių nėra jokių. 2023 m. birželio 16 d. vakare, apie 23 val., girta A. B. beldė į duris, daužė kol atidarė. Sakė, kas pametė raktus, prašė padėti atrakinti duris. Pažadino D. M., pasiėmė įrankius ir nuėjo į B. namus. Atidarė duris, visi trys įėjo į vidų. B. pasidėjo daiktus, paprašė pasėdėti kambaryje, o ji pati per kitas duris išėjo į kiemą. Sėdėjo apie minutę, per pagrindines duris įėjo Š. Jis įlėkė, nieko nesakė, užšoko ant jo ir pradėjo smūgiuoti į veidą. Užsidengė rankomis, buvo apie 7-8 smūgiai. Jį nuspyrė ant grindų, atsistojo. Jis vėl susikibo, kojomis bandė atsispirti, gal jam pataikė koja, nes jis nukrito tarp stalo ir sofos. Su D. išėjo namo. A. nebuvo. Su Š. grūmėsi ant grindų. Pirštas galėjo lūžti tada, kai buvo užsidengęs veidą. Kai susikibo, pajuto, kad skaudėjo tą pirštą, negalėjo juo suimti. Mano, kad kaltinamasis nuo girtumo neatsimena ir sako, kad viskas buvo rytą. Rytą jam policiją iškvietė A., kai ją iš ryto sumušė. Š. ir B. buvo išgėrę, jis ir jo sugyventinė buvo blaivūs. Prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Buvo bloga savijauta, skaudėjo galvą, ranką, akis buvo sužalota. Tuo metu dirbo, po įvykio negalėjo dirbti virš mėnesio laiko dėl sulaužyto piršto ir blogos savijautos. Blogai jautėsi emociškai, dvi savaites blogai miegojo, gėrė raminamuosius. Visa tai vertina 2000 Eur.
Liudytoja D. M. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip kaimyną, nukentėjusysis – sugyventinis. 2023 m. birželio 16 d., apie 23 val., su R. G. jau miegojo, kai į duris pasibeldė A. B.. Ji pasakė, kad pametė nuo namų raktą ir paprašė, kad G. padėtų atsuktuvu jai atidaryti duris. Visi trys nuėjo prie A. namų. Atidarė duris, įėjo į vidų. A. paprašė lukterti. Su R. atsisėdo ant sofos. A. išėjo į kiemą per kitas duris. Išgirdo, kaip ji suriko. Po minutės įbėgo į namą V., nieko nesakęs puolė ant R. Puolė stipriai ir smūgiavo į veido sritį. R. užsidengė veidą. Buvo gal apie 10 stiprių smūgių. R. koja atstūmė V. nuo savęs. Šis nukrito ant staliuko. Tad jie vėl susikibo. R. buvo apačioje ant žemės, V. buvo ant R. Ėjo jų skirti, bet V. ją atstūmė. Jie grūmėsi. R. trinktelėjo V. per sprandą ir jis parkrito ant žemės. Grumtynės vyko apie 15 min. Vyrai grūmėsi, ji šaukė, kad jie baigtų muštis. R. pirmas mušti V. nepuolė. Patikslina, kad ji su R. G. sėdėjo ant sofos, Š. staigiai įėjo, pamatė G. ir puolė mušti. Š. ir B. buvo neblaivūs. Ji su R. G. buvo blaivūs. Po įvykio R. G. labai prastai jautėsi, buvo sugipsuota ranka, turėjo nedarbingumą, skundėsi galvos skausmais.
Liudytoja A. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, nukentėjusįjį pažįsta, kaimynas ir tolima giminė, su juo seniai yra piktuoju. Įvykio nematė, nes tuo metu buvo kieme. 2023 m. birželio 16 d. vakare V. buvo pas draugą B. Ji taip pat nuėjo ten. Jie „baliavojo“. Paėmė V. piniginę ir išėjo namo. Jis namo nėjo, sakė miegos pas B. Ji išėjo apie 23.30 val. Parėjo į namus ir buvo juose. Rytą parėjo V. ieškoti piniginės. Kaip įvyko įvykis nieko negali pasakyti, nes nematė. Viskas buvo seniai, tikrai visų įvykių neatsimena. Daug visokių konfliktų yra su V., tai įvykiai maišosi. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja paaiškino, kad neatsimena ką pasakojo tyrėjai.
Iš liudytojos A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsintų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad liudytoja paaiškino, jog 2023-06-16 vakare, tiksliai valandų nepasakys, galėjo būti apie 23 val., ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kartu buvo jos kaimynai R. G. ir jo sugyventinė D. M.. Jie vartojo alkoholį. Ji kažkurį vakarą buvo su sugyventiniu V. Š. pas jo draugą B., kur vartojo alkoholį, ji jį ten paliko, viena grįžo į namus, bet tai buvo kažkokią kitą dieną, o ne 2023-06-16. 2023-06-16 jiems būnant jos namuose, V. Š. namuose nebuvo, kur jis buvo nežino. Jiems su kaimynais besėdint namuose, grįžo V. Š.. Ji žinojo, kad jos sugyventinis yra susipykęs su R. G.. Tarp jos ir R. G. anksčiau taip pat yra buvę nesutarimų. Parėjus į namus V. Š., ji suprato, kad bus konfliktas ir iš karto pabėgo iš namų į kiemą. Būdama kieme ji negirdėjo namuose triukšmo, buvo kitoje namo pusėje. Buvo neblaivi. Visą dieną vartojo alkoholį su G. ir D. Jie taip pat buvo neblaivūs. Po kažkiek laiko, negali pasakyti po kiek, ji grįžo į namus, namuose nieko nebebuvo. Namuose buvo išmėtyti ir sulaužyti daiktai. Suprato, kad vyko muštynės. Sudaužyti daiktai buvo gyvenamajame kambaryje, kuriame jie prieš tai vartojo alkoholį su R. G. ir D. M.. Ji užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Kas vyko namuose, kol jos nebuvo, ji nežino. Kitą dieną pamatė, kad R. G. yra sužalotas. Anksti ryte apie 06:00val., ji išėjo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), pas D. M., kuri gyvena šalia jos (adreso neprisimena). Jai nuėjus pas D. M., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jai grįžus į savo namus (tikslaus laiko kada grįžo neprisimena), namuose rado savo sugyventinį V. Š., kuris miegojo lovoje. Jam atsikėlus tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis ją smaugė, dėl to buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22131-23. Po konflikto ji iškvietė policiją. Apie tai, kaip buvo sužalotas R. G. ar jos sugyventinis, nieko negali papasakoti (t. 1, b. l. 165-170).
Iš 2023-06-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. G. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad 2023-06-16 apie 23:10 val., jam būnant pas kaimynę A. B., adresu (duomenys neskelbtini), jos namuose jį sumušė jos sugyventinis V. Š.. Prašo policijos pareigūnų dėl jam sukelto fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 9-18).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinis namas. Apžiūrint įvykio vietą fotografuota, nieko nepaimta (t. 1, b. l. 25-32).
Iš 2023-10-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint R. G. pateiktą asmeninį mobilųjį telefoną matyti, kad telefonas yra Samsung SM-A725F modelio, juodame, atverčiamame dėkle. Pateiktas telefonas PIN kodu neužrakintas. Atvertus dėklą, šviečia telefono ekranas. Ekrane matyti programėlių piktogramos. Palietus "Nuotraukų Galerija" piktogramą, įsijungus programėlei matome telefone esančias nuotraukas, kurios sugrupuotos pagal mėnesius. Tarp nuotraukų, kurios sugrupuotos prie 06 mėnesio (t. y. birželio) matyti nuotrauka, kurioje užfiksuotas R. G. veidas ir jame esantys sužalojimai. Iš minėtos nuotraukos parametrų matyti, kad nuotrauka yra daryta 2023 06 17 7:46 val., nuotraukos pavadinimas (duomenys neskelbtini). Matyti, kad nuotrauka daryta Samsung SM-A725F telefonu, 1,58 MB dydžio. Daugiau telefone jokios tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 37-39).
Iš 2023-06-23 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo R. G. rūbais neuždengtas kūno vietas, matomi sužalojimai: ant veido, kairės pusės žando apačios ir kaklo yra mėlynė 12 x 5 cm dydžio, ant dešinės rankos, priekinės peties matoma mėlynė 5 x 5 cm dydžio, ant dešinės rankos priekinės žasto dalies yra 13 x 9 cm dydžio mėlynė, ant kairės rankos priekinės žasto dalies yra 6 x 6 cm dydžio mėlynė, ant kairės rankos priekinės peties dalies yra 3 x 2 cm dydžio mėlynė, ant kairės pusės krūtinės yra 7 x 7 cm dydžio mėlynė, ant kairės pusės raktikaulio srities yra 4 x 2 cm dydžio mėlynė, ant dešinės pusės raktikaulio srities yra 2 x 2 cm dydžio mėlynė, ant kairės pusės nugaros mentikaulio yra 16 x 7 cm dydžio mėlynė, ant nugaros apačios, viduryje yra dvi mėlynės, viena 5 x 3 cm, kita 7 x 5 cm dydžio, ant dešinės kojos priekinės šlaunies yra 4 x 4 cm dydžio mėlynė, ant kairės kojos šlaunies vidinės dalies yra 8 x 8 cm dydžio mėlynė, ant kairės kojos šlaunies išorinės dalies yra 2 x 6 cm dydžio mėlynė, ant galinės kairės kojos šlaunies srities yra 5 x 5 cm mėlynė (t. 1, b. l. 48-71).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. nustatytas sužalojimas: dešinės plaštakos IV piršto tolimojo pirštakaulio lūžis. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ Radviliškio rajono PSPC 2023-06-27. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 84-85).
Iš parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad pasiūlius įtariamajam V. Š. atlikti parodymų patikrinimą vietoje, įtariamasis sutiko. Įtariamasis parodo, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pasiūlius įtariamajam parodyti, kuriame name įvyko įvykis, jis sutiko ir parodė į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiūlius įtariamajam parodyti duris, pro kurias patenkama į namo (duomenys neskelbtini) vidų, V. Š. sutiko ir parodė į namo laukines duris. Pasiūlius įtariamajam parodyti kuriame kambaryje įvyko įvykis, įtariamasis V. Š. sutiko ir parodė į gyvenamąjį kambarį. Pasiūlius įtariamajam parodyti, kurioje vietoje kambaryje jis buvo, kai į kambarį įėjo R. G., įtariamasis sutiko ir parodė vietą kambario viduryje, kur stovėjo, kai į kambarį įėjo R. G., po to parodė, pro kurias duris į kambarį įėjo R. G., po to manekeno pagalba parodė, kad R. G. jį įsibėgėjęs stūmė prie sienos, po to parodė, kurioje vietoje jis atsitrenkė į sieną, po to parodė, kaip jis atsitrenkė į sieną, po to manekeno pagalba parodė, kurioje vietoje pargriovė V. G. ant žemės, parodė, kad R. G. spardėsi ir keitė poziciją gulėdamas, po to manekeno pagalba parodė, kaip sudavė smūgius V. G., parodė, kad R. G. gindamasis jį spardė kojomis, po to parodė, kad neatsimena kaip atsistojo, parodė, kaip R. G. jam spyrė į šoną ir nuo to smūgio jis nugriuvo ant žemės kambario viduryje, parodė, kad ant sofos nugriuvęs nebuvo, kad kai jis nugriuvo R. G. pasišalino pro duris (t. 2, b. l. 93-106)
Iš parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad pasiūlius nukentėjusiam R. G. atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, nukentėjusysis sutiko. Parodo, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pasiūlius nukentėjusiam R. G. parodyti, kuriame name įvyko įvykis, jis sutiko ir parodė į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiūlius nukentėjusiam parodyti duris, pro kurias pateko į namo (duomenys neskelbtini) vidų, nukentėjusysis R. G. sutiko ir parodė į namo laukines duris. Pasiūlius nukentėjusiam R. G. parodyti, kuriame kambaryje įvyko įvykis, nukentėjusysis sutiko ir parodė į gyvenamąjį kambarį. Pasiūlius nukentėjusiam R. G. parodyti, kurioje vietoje kambaryje jis buvo, kai į kambarį įėjo V. Š., nukentėjusysis sutiko ir parodė vietą, kur sėdėjo, kai į kambarį įėjo V. Š., po to manekeno pagalba parodė vietą, kur sėdėjo jo žmona, po to parodė, pro kurias duris į kambarį įėjo V. Š., po to parodė, kad V. Š. užšoko ant jo sėdinčio ir jam sudavė smūgius ranka, manekeno pagalba parodė kaip V. Š. jam sudavė smūgius, manekeno pagalba parodė, kaip pastūmė V. Š. nuo savęs, parodė, kad atsistojo nuo sofos ir susikibo su V. Š. kambario viduryje, parodė, kurioje vietoje pargriuvo ant žemės, parodė, kad nežino tiksliai ar nugriuvo nuo smūgio ar jį parvertė V. Š., po to manekeno pagalba parodė, kad gynėsi nuo V. Š. spirdamas jam kojomis ir taip judėjo ant žemės vis keisdamas padėtį, t.y. sukdamas gulomis ant žemės, po to manekeno pagalba parodė, kokioje padėtyje būnant V. Š. pasilenkęs jam sudavė smūgius ir stovėdamas jį spardė, parodė, kad neprisimena kaip gindamasis sudavė smūgius V. Š., parodė, kad neprisimena nuo kokio veiksmo ir kurioje vietoje V. Š. nugriuvo - ar nugriuvo prie sekcijos , ar ant sofos, po to parodė, pro kurias duris, nugriuvus V. Š., jis išėjo iš kambario (t. 1, b. l. 129-142).
Iš akistatos protokolo matyti, kad tiek įtariamasis V. Š., tiek nukentėjusysis R. G.pasiliko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 143-151).
Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė dėl R. G. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nors kaltinamasis V. Š. kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos D. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusysis R. G. davė nuoseklius parodymus, nurodė, jog kaltinamasis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, o jis gynėsi. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja D. M., jog kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Be to, pats kaltinamasis pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą R. G., sumušti jam pirštą.
Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalotas, ilgai gydėsi, negalėjo dirbti, patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo atmintis, sutriko miegas, turėjo vartoti raminančius vaistus (t. 2, b. l. 1).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo veiksmų, sužalojimo pobūdžio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus: padarytas dešinės plaštakos IV piršto tolimojo pirštakaulio lūžis, nukentėjusysis jautė skausmą, negalėjo dirbti, sutriko miegas, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad turtinė žala nepadaryta. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys mažintinas, nustatant nusikaltimo pasekmes ir padarytą neturtinę žalą atitinkantį žalos dydį - 700 eurų.
Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, kuriam už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusysis sumokėjo 500 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, todėl jis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovui patvirtina byloje pateiktas2024-02-27 kasos pajamų orderis, patvirtinantis, kad nukentėjusysis už atstovavimą teisme, konsultaciją sumokėjo 500 eurų. Byla teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko apie dvi valandas. Baudžiamoji byla nelaikytina sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatų darbo apmokėjimo yra nustatyti tik maksimalūs įkainiai ir nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų pagrįstumo turi būti įvertinama konkreti bylos medžiaga ir atstovo darbo apimtis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nukentėjusiojo atstovo teisinės paslaugos yra realiai pagrįstos, išlaidos joms apmokėti atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl gali būti atlygintos visa apimtimi ir priteistinos iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 46,04 Eur ieškinį už nukentėjusiojo R. G. gydymą. Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, jo dydis atitinka protingumo kriterijus, byloje nėra duomenų, kad žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai būtų atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteistina iš kaltinamojo V. Š., kadangi jo veiksmais nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 137-139), nedirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. Š. prokuroro siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių užtikrinimui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-11-14 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. Š. turtą: pinigines lėšas, AB „Swedbank“ eurai, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2046,00 Eur, paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo civiliniams ieškovams, o juos atlyginus – panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-11-14 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. Š. turtą: pinigines lėšas, AB „Swedbank“ eurai, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2046,00 Eur, palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo civiliniams ieškovams, o juos atlyginus – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. Š. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 500 (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. Š. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui 46,04 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 4 ct) turtinę žalą, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.