- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-2292-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 9 d. priimtą nutarimą Nr. 93-886 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas 2008-02-06 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-22 nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-06 nuosprendis ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta 13 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2006-11-08, bausmės pabaiga – 2019-11-08.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 93-886 nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 54 iki 51 balo. Taigi yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, bus neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
A. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad sutinka su Komisijos nutarimu, pasižada laikytis visų jam nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir nebenusikalsti. Teismas komisijos nutarimą išnagrinėjo paviršutiniškai, neišsamiai, neatsižvelgė į jo asmenybę, teigiamus gyvenimo pokyčius. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, nusikaltimą padarė būdamas labai jaunas. Iki teismo nuosprendžio dirbo krovėju ir mokėsi jūreivio – virėjo specialybės. Atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti, atsisakė neformalių kalinių elgesio taisyklių, jų nesilaiko. Įkalinimo įstaigoje aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, socialinio ugdymo programose, lanko anglų, vokiečių kalbų užsiėmimus, „Kinomanijos“ būrelį, įgijo staliaus – baldžiaus specialybę, sportuoja, skaito knygas, kitą spaudą. Paleistas lygtinai gyventų kartu su žmona, kuri šiuo metu yra nėščia, taip pat jis turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku. Nuteistasis teigia palaikantis labai gerus santykius su artimaisiais, yra laukiamas sugrįžtant į namus. Be to, jo tėvas serga sunkia liga, yra patyręs du insultus, todėl šiam reikalinga jo pagalba. Priteisto civilinio ieškinio didžiąją dalį jis yra atlyginęs, taip pat šiuo metu yra įstojęs mokytis kompiuterio operatoriaus specialybės Elektrėnų profesinio rengimo centre. Save nuteistasis apibūdina kaip mandagų bei korektišką asmenį tiek kitų kalinių, tiek pataisos įstaigos administracijos darbuotojų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
A. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. S. 2014-12-10 buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 54 balai pagal OASys metodiką, šiuo metu vertinimo rezultatas yra neženkliai sumažėjęs iki 51 balo, tačiau šis balas taipogi patenka į vidutinės rizikos balų amplitudę, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne tik tam tikra nuteistojo elgesio korekcija, bet ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, galinčių lemti nusikalstamo elgesio prevenciją, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.
Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. S. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, penkiolika kartų buvo skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Tačiau šių aplinkybių, neabejotinai rodančių tam tikrą A. S. elgesio korekciją tinkama, pozityvia linkme, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik nepakanka konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Šiuo metu nuteistajam nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nors A. S. prisiima atsakomybę už nusikaltimu sukeltus negrįžtamus padarinius, gailisi dėl priešingo teisei poelgio, tačiau nuteistasis neigia priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, alkoholio vartojimo problemą, nors bylos medžiaga liudija, kad psichiką veikiančiomis medžiagomis pataisos įstaigoje buvo piktnaudžiauta ne kartą. Dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo A. S. buvo baustas drausmine tvarka 2010 m., o dėl psichotropinių medžiagų vartojimo buvo uždarytas į baudos izoliatorių du kartus - 2009 m. ir 2013 m. Taigi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktai nėra pavieniai, akivaizdu, jog nuteistasis sąmoningai nori svaigintis ir nesuvokia šių medžiagų žalos tiek savo organizmui, tiek aplinkiniams. Jokių programų, skirtų minėtų medžiagų vartojimo prevencijai, A. S. bausmės atlikimo metu nelankė, jo pasirinkti būreliai, pvz. „Kinomanija“ yra orientuoti tik į įdomų laisvalaikio praleidimą, bet ne į integraciją į visuomenę.
Be to, nors nuteistasis save apibūdina kaip mandagų ir korektišką asmenį, tačiau dauguma drausminių nuobaudų yra skirtos būtent už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą bei įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Taigi A. S. nereaguoja į jam reiškiamas pastabas, priešinasi nustatyto režimo reikalavimams, savo poreikius iškelia aukščiau pataisos įstaigoje galiojančiai tvarkai. Iš viso nuteistasis drausmintas dvidešimt penkis kartus (dar tris kartus svarstytas drausminėje komisijoje), paskutinė drausminė nuobauda nebegalioja nuo 2015-07-11. Taigi pavyzdingas nuteistojo elgesys rodomas tik pastarąjį pusmetį. Socialinio tyrimo išvada liudija ir tai, kad nuteistojo planams trūksta konkretumo, pagrįstumo, jis atpažįsta tik kai kurias problemines savo gyvenimo būdo sritis, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas sprendžiant problemas, apmąsto ne visas galimas elgesio pasekmes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. S., atvykęs į pataisos namus, nors ir sutiko dirbti, tačiau dėl subjektyvių priežasčių nedirbo. Dėl galimybės įsidarbinti į valstybės įmonę „Mūsų amatai“ nuteistasis kreipėsi tik 2015-06-15, tačiau įdarbintas nebuvo. Todėl nuteistojo darbinės motyvacijos negalima apibūdinti kaip stiprios ir pozityvios. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiagoje yra duomenų, jog praeityje A. S. buvo veikiamas asocialios grupės, tačiau jokių duomenų, ar nuteistasis yra pasiryžęs keisti savo draugų ratą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. S. padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.