- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-378-185/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atstovo advokato J. U. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-11-03 Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas A. B. skundas, kuriuo jis prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir V. K., A. J., A. K. bei T. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d.
Skundžiama 2016-11-08 nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo A. B. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turi visas galimybes apginti savo pažeistas teises civilinio proceso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo A. B. atstovas advokatas J. U. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutartį ir įpareigoti Kupiškio rajono apylinkės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pagal A. B. skundą pradėjimo. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Mano, kad teismas privalėjo tinkamai ir išsamiai ištirti visas pareiškėjo turto sunaikinimo aplinkybes ir tik tada spręsti, ar baudžiamojon atsakomybėn prašomų patraukti asmenų veiksmuose yra/nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. To nepadarius, nėra jokio pagrindo teigti, jog nusikaltimas nebuvo padarytas, o pareiškėjas savo teises turi ginti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad V. K., A. J., A. K. ir T. V. veiksmuose yra visi objektyvieji BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, nes šie asmenys savo veiksmais sunaikino A. B. priklausantį turtą – 6500 vnt. juodalksnio sodinukų. Pažymi, kad turto sunaikinimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad V. K. savo aktyviais veiksmais sunaikino A. B. priklausantį turtą, t. y. jis nusikalstamą veiką padarė veikimu. A. J., A. K. ir T. V. nesilaikė elementarių atsargumo taisyklių, nenustatė ir neaprodė šienaujamo sklypo ribų, dėl to V. K. išvažiavo už šienaujamo sklypo ribų ir sunaikino kaimyniniame sklype pasodintus medelius, t. y. jie nusikalstamą veiką padarė neveikimu. Turto sunaikinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būdingi įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Šiuo atveju buvo sunaikinti 6500 vnt. juodalksnio sodinukų ir dėl to A. B. patyrė turtinę žalą, kurią gali pagrįsti įrodymais. A. B. buvo priverstas pirkti naujus medelius, juos transportuoti ir atsodinti. Ateityje jam reikės pašalinti iš žemės sklypo sunaikintų sodinukų liekanas, todėl jis turės papildomų išlaidų. Tarp V. K., A. J., A. K. ir T. V. padarytos veikos – sodinukų sunaikinimo ir A. B. patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodo, kad V. K., A. J., A. K. ir T. V. veiksmuose yra ir subjektyvieji BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai – nusikalstama veika yra padaryta tyčia. Išvadą, kad minimų asmenų veiksmuose nėra tyčios, teismas padarė net netyręs visų nusikalstamos veikos aplinkybių, neapklausęs galimai nusikaltimą padariusių asmenų, neišklausęs jų paaiškinimų dėl turto sunaikinimo ir nusikaltimo padarymo motyvų. Mano, kad kaltės forma turėtų būti nustatyta taikinamajame posėdyje ir teisiamajame posėdyje. Kaltės forma negalėjo būti nustatyta atliekant tik dalinę faktų analizę. Nurodo, kad kvalifikuoti nusikalstamą veiką yra valstybinio, o ne privataus kaltinimo reikalas. Pareiškėjo skunde pateikta veikos kvalifikacija neįpareigoja teisėjo savo nutartyje perduoti skundą į teisiamąjį posėdį, nurodant būtent tą BK straipsnį ar jo dalį. Teisėjas, įvertinęs skunde aprašytas veikos aplinkybes, pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir inkriminuoja kaltinamajam reikiamą baudžiamąjį įstatymą. Jeigu šiuo atveju teismas manė, kad skunde nurodytų asmenų veiksmuose nėra tyčios požymių, teismas turėjo kvalifikuoti nusikaltimą pagal kitą BK straipsnį, juolab kad skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėjui priklausantys sodinukai buvo nupjauti traktoriumi su mulčiavimo įrenginiu, t. y. specialiai žemės ūkio veiklai pritaikyta priemone. Taigi teismas nustatė, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta galimai pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tačiau to nevertino ir skundą atsisakė priimti formaliais pagrindais, nusprendęs, kad asmenų veiksmai nėra tyčiniai. Teismui nustačius, jog asmenų veiksmuose egzistuoja turto sunaikinimo nusikaltimo objektyvieji požymiai, mano, kad jau yra pakankamas pagrindas pradėti privataus kaltinimo procesą. Kaltės ir jos formos nustatymas nėra dalinės pareiškime nurodytų faktų analizės, kuri atliekama jau pareiškimo priėmimo stadijoje, dalykas. Todėl teismo išvada, kad baudžiamasis procesas šiuo atveju nėra galimas, yra nepagrįsta. Teismas nutartyje nurodė, kad veika, dėl kurios padarymo pareiškėjas jo nurodytus asmenis nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra civilinis deliktas, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis deliktinėmis atsakomybės normomis, kadangi žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, juolab kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtinta speciali norma, numatanti civilinę atsakomybę asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.). Nurodo, kad tokia teismo išvada galėtų būti bent iš dalies pagrįsta tik A. K. ir T. V. atžvilgiu. Tikėtina, kad šie asmenys turto sunaikinimo metu nebuvo atvykę prie A. B. priklausančio žemės sklypo ir patys betarpiškai nedalyvavo sunaikinant A. B. priklausančius juodalksnių sodinukus, todėl turėtų atsakyti už žalą, padarytą dėl jų pasamdytų darbuotojų kaltės. Tačiau A. J. ir V. K., kurie atvyko prie žemės sklypo ir savo aktyviais veiksmais sunaikino A. B. turtą, neabejotinai padarė nusikaltimą. Tačiau nepaisydamas to, visų asmenų veiksmus teismas, atlikęs tik dalinę faktų analizę, nepagrįstai kvalifikavo kaip civilinį deliktą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. V. ir A. J. prašo pareiškėjo atstovo skundą atmesti. Teigia, kad jie neturėjo jokios tyčios sunaikinti pareiškėjui priklausančius sodinukus, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Vien tik žalos pareiškėjui padarymas nėra pagrindas pradėti baudžiamąjį procesą. Mano, kad šiuo atveju tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas, kuris gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Susipažinęs su pareiškėjo atstovo skundu, skundžiama nutartimi ir pateikta medžiaga aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo A. B. skunde nurodytas aplinkybes yra teisėta ir pagrįsta. Proceso pažeidimų, priimant skundžiamą nutartį, nenustatyta.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš jų – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti dalinę faktų analizę ir spręsti, ar konkrečiu atveju neegzistuoja aplinkybės, numatytos BPK 3 str. 1 d., dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, jog bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Iš pareiškėjo A. B. skundo apylinkės teismui matyti, jog jis prašė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d. dėl jam priklausančio turto – 6500 vnt. juodalksnių sodinukų sunaikinimo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. B. skundą, konstatavęs BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis.
BK 187 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviai: svetimo turto sunaikinimu arba sužalojamu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik tada, kai jo veikoje yra visi (tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji) jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymiai. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties.
Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad A. B. priklausančiame žemės sklype buvo nupjauti 6500 vnt. jo pasodintų juodalksnio sodinukų ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Tačiau teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo A. B. skunde nurodomų asmenų – V. K., A. J., A. K. ir T. V. veiksmai, sunaikinant pareiškėjo turtą, buvo tyčiniai.
Kaip matyti iš bylos duomenų, T. V. yra žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo, kuris iš valstybės nuomojasi 30,76 ha žemės sklypą, kuris yra šalia pareiškėjo A. B. žemės sklypo. 2015-10-13 Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, apsilankę T. V. išsinuomotame žemės sklype, nurodė jam jį nušienauti. T. V. įpareigojo A. J. surasti traktorininką, kuris nušienautų žolę. A. J. rado ūkininką A. K., kurio traktorininkas V. K., šienaudamas traktoriumi su mulčiavimo įrenginiu T. V. išsinuomotame žemės sklype žolę, nupjovė ir pareiškėjo sklype esančius juodalksnio sodinukus. Kur reikia šienauti žolę, V. K. parodė A. J., t. y. A. J. parodė V. K. pjauti žolę palei griovį, kur, kaip vėliau paaiškėjo, ten augo pareiškėjui priklausantys juodalksnio sodinukai, nes, anot A. J., jam duotame plane buvo nurodyta, kad tai T. V. iš valstybės nuomojamas žemės sklypas. A. J. paaiškino, kad prieš tai su T. V. ir žemėtvarkos darbuotojomis jis buvo žiūrėti sklypo, bet jokių sodinukų ten nematė, visur augo didelė žolė. A. J. paaiškino, kad jeigu jie būtų matę sodinukus, tikrai nebūtų jų pjovę, neturėjo jokio tikslo tyčia sunaikinti svetimą turtą.
Taigi atsižvelgus į šiuos bylos duomenis darytina išvada, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo A. B. skundą visiškai teisingai konstatuota, jog pareiškėjo skunde nurodomų asmenų veiksmuose nėra būtino BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymio – tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė pareiškėjo A. B. skunde nurodomų asmenų veiksmuose ir jokių kitų nusikalstamų veikų požymių. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas turi visas galimybes apginti savo pažeistas teises civilinio proceso nustatyta tvarka.
Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo A. B. atstovas advokatas J. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-08 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.