Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi M. S. (M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, nesimokančio, darbo biržoje neregistruoto, vedusio, administracine tvarka bausto, gyv. Vilniaus r., Zujūnų k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2016 m. liepos 24 d. 10.45 val., Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Utena 28 kilometre vairuodamas automobilį ,,Š. O.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 143 km/h greičiu ir taip viršijo leistiną greitį 53 km/h (pritaikius 3 ₀ /⁰ paklaidą), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.

M. S. kaltu padaręs pažeidimą prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad neginčija viršijęs greitį 2016 m. liepos 24 d. 10.45 val., Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Utena, tačiau mano, kad tokiu dideliu greičiu važiuoti negalėjo. Tuo metu atlikinėjo manevrą – lenkė kitą automobilį, ir galimai, važiavęs prieš manevrą 110-115 km/h greičiu, galėjo važiuoti 115-117 km/h greičiu. Nesutinka, kad jo greitis buvo 153 km/h. Vaizdo įraše neatpažįsta savo automobilio. Prašo teismo neatimti teisės vairuoti, nes vežioja vaiką į darželį (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuota pažeidimo esmė (b. l. 1); pareigūno O. J. (O. J.) tarnybiniu pranešimu ir paaiškinimu teisme, kad 2016 m. liepos 24 d. 10.45 val., Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Utena 28 kilometre, patruliuodamas su kolega M. Š. sustabdė greitį viršijusį automobilį ,,Š. O.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. S.. Jo vairuoto automobilio greitis buvo 148 km/h, o pritaikius 3 ₀ /⁰ paklaidą – 143 km/h. Jie važiavo paskui ir vaizdo įrašas viską užfiksavo. Klaidos būti negalėjo (b. l. 23-24); greičio fiksavimo duomenimis, pažyma apie asmens baustumą, vaizdo įrašu, kurie patvirtina, kad automobilį ,,Š. O.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs M. S. važiavo 143 km/h greičiu ir taip viršijo leistiną toje kelio atkarpoje, o būtent kelyje Vilnius-Utena 28 kilometre, greitį net 53 km/h. Greitis nustatytas TP greičio matavimo sistema STALKER DUAL SL, kuri pagal patikros sertifikatą Nr. 0326386 buvo tinkama naudoti, o sertifikatas galioja iki 2017-05-09.

Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnas O. J. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek tarnybiniame pranešime, nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino, kad įvykio dieną jam patruliuojant su kolega M. Š., jie pastebėjo kelyje Vilnius-Utena , 28 kilometre, automobilį ,,Š. O.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo viršydamas greitį, ir greičio matuoklis užfiksavo minėto automobilio greitį – 148 km/val. Greitis nustatytas TP greičio matavimo sistema STALKER DUAL SL, kuri pagal patikros sertifikatą Nr. 0326386 buvo tinkama naudoti, o sertifikatas galioja iki 2017-05-09. Pritaikius 3 ₀ /⁰ paklaidą užfiksuotas M. S. vairuoto automobilio greitis buvo 143 km/h. Policijos pareigūnas O. J. su kolega betarpiškai matė eismo įvykį, jis bylos tyrimo metu ir teisme nuosekliai nurodė tokį patį eismo įvykio mechanizmą. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad policijos pareigūnas O. J. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar nepagrįstai apkalbėti M. S., tokių duomenų nenurodė ir M. S., todėl šio liudytojo parodymai laikytini patikimais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys ir aukščiau aptarti objektyvūs įrodymai, nors juos ir kritikuoja M. S..

Pagrindinis M. S. argumentas, kuriuo jis neigia kaltę dėl pažeidimo padarymo, yra tas, kad vaizdo įraše nesimato, kieno automobilis ten užfiksuotas ir kad jis negalėjo taip greitai važiuoti. Teismas pažymi, kad nors iš vaizdo įrašo negalima identifikuoti automobilio, tačiau, kaip jau minėta, pažeidimo padarymą tiesiogiai stebėję ir jį užfiksavę policijos pareigūnai: teisme apklaustas O. J. nurodė, kad kartu su juo patruliavusiu M. Š. iš karto po greičio nustatymo fakto sustabdė M. S. ir pakvietė susipažinti su greičio matuoklio parodymais, kuriuos M. S. pradėjo neigti tik tada, kai sužinojo, jog jam gresia teisės vairuoti atėmimas (b. l. 11). Svarbu ir tai, kad duomenys, užfiksuoti greičio matavimo sistema, kuri buvo patikrinta, galiojo iki 2017-05-09, bei pažeidimo padarymo metu buvo tinkama naudoti. Duomenų, kad greičio matavimo sistema buvo naudojama pažeidžiant instrukciją, byloje nėra. Teismo vertinimu, visuma šių paminėtų aplinkybių paneigia M. S. teiginius, kad nustatant jo važiavimo greitį, galimai užfiksuotas neteisingas rezultatas. Šie M. S. argumentai teismo vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Todėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad M. S. padarė (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pritaikius 3 ₀ /⁰ paklaidą užfiksuotas M. S. vairuoto automobilio greitis sumažėja iki 143 km/h, todėl ši aplinkybė tikslintina.

M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už ką jam 2016-06-28 ir 2016-07-18 buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nedirba, baustas administracine tvarka 6 kartus, tame tarpe ir už KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, daro kitus grubius pažeidimus (baustas už vairavimą esant neblaiviam), kas jį neigiamai charakterizuoja, todėl esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių, jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta artima vidutinei piniginė nuobauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui.

Sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų taikymo, pažymėtina, kad M. S. prašymas neatimti teisės vairuoti motyvuojamas reikalingumu šios teisės rūpinantis šeimos nariais. Tačiau administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui. Todėl dėl paskirtos nuobaudos vykdymo pažeidėjo patiriami darbiniai, buitiniai ir finansiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas ATPK 20 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti (Vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-05 nutartis byloje Nr. P-756-91/2008).

Teismas taip pat pažymi, kad žodiniame prašyme dėl švelnesnės nuobaudos taikymo išdėstytos aplinkybės M. S. buvo žinomos ir prieš įvykdant administracinį teisės pažeidimą, todėl jis turėjo įvertinti jų svarbą ir visas neigiamas pasekmes, kokias gali sukelti jo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas taikyti (duomenys neskelbtini) str. ir neskirti M. S. specialiosios teisės atėmimo, bei daryti išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas. Teismas, skirdamas nuobaudą vertina padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytos nuostatos negali būti taikomos formaliai, todėl būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą, taip pat ir kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.

Viena iš tokių aplinkybių ir yra padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas, bei asmens požiūris į padarytą pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis vairavo transporto priemonę viršydamas leistiną greitį 53 km/h. Taigi vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, M. S. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems teismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Praeityje jis buvo baustas už tapataus pažeidimo padarymą ir skirta nuobauda nebuvo efektyvi bei nepasiekė ATPK 20 str. numatytų tikslų, nes metų eigoje jis vėl pažeidė KET reikalavimus, susijusius su greičio viršijimu, ir nagrinėjamu atveju, greitis buvo viršytas žymiai. Vadovaujantis aptartomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą;

2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK: 16059896981.