Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gimęs 2002 m. spalio 7 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, o būtent:

2023 m. gegužės 6 d. Klaipėdoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 g kanapių, jas tą pačią dieną atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. gegužės 7 d. savo gyvenamojoje vietoje įsigytą medžiagą perdirbo į labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,834 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) ir ją panaudojo kepinių gamybai. Pagamintus kepinius su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 0,834 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) jis laikė savo gyvenamojoje vietoje. 2023 m. gegužės 8 d. 28 kepinius su jų sudėtyje buvusia psichotropine medžiaga – 0,834 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atgabeno adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė kuprinėje iki 17.15 val., kol asmens apžiūros metu juos paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. T. buvo kaltinamas ne tik laikęs ir gabenęs 0,834 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), bet ir neteisėtai šią medžiagą įgijęs „2023 m. gegužės mėn. 6 d., tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis“. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009, Teismų praktikos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų prekursoriais (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai), apžvalga, AB–40–1, leidinys „Teismų praktika“, Nr. 40, 1.3 punktas). Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnio dispozicijoje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų.

Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. T. kaltinime nurodytą dieną įsigijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,834 g tetrahidrokanabinolio. D. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme, nuosekliai tvirtino, kad jis iš nepažįstamo asmens įsigijo 5 g narkotinės medžiagos – kanapių, ir detaliai paaiškino jos įsigijimo laiką – 2023 m. gegužės 6 d., vietą – Klaipėda, (duomenys neskelbtini), sumokėtą pinigų sumą – 50 Eur už 1 g, būdą, kuriuo jis tarėsi su pardavėju dėl narkotinės medžiagos įsigijimo, – telefone įdiegta programėlė „Snapchat“, kurioje šis asmuo yra pasivadinęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 108–111, 119–122, 146–148, 153–154, t. 2, b. l. 33). Duomenų, patvirtinančių kitokias narkotinės medžiagos kanapių įsigijimo ir atgabenimo į D. T. namus aplinkybes, nei tvirtina pats kaltinamasis, nebuvo gauta. Nustatyta, kad įsigytas kanapes kaltinamasis apdorojo (susmulkino, sumaišė su aliejumi ir pakaitino, atvėsino), tokiu būdu išgaudamas psichotropinę medžiagą – tetrahidrokanabinolį, kurio grynasis kiekis – 0,834 g viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo nurodytą labai didelį tetrahidrokanabinolio kiekį – 0,6 g. Toks kanapių apdorojimas teismų praktikoje pripažįstamas narkotinių medžiagų perdirbimu (Teismų praktikos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų prekursoriais (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai), apžvalgos 1.3.1 punktas). Kaltinime nurodyta laiko ir vietos aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis D. T. įsigijo narkotinę medžiagą – 5 g kanapių ir jas perdirbo į labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,834 g tetrahidrokanabinolio. Toks kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimas sutampa su kaltinamojo D. T. pasirinkta gynybos pozicija, todėl nevaržo jo teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016, 2K-7-162-303/2019).

Kaltinamajame akte aprašant D. T. nusikalstamą veiką, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis „pagamino 29 vnt. kepinių, į kurių sudėtį įdėjo įtarime nurodytą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), tą pačią dieną vieną iš pagamintų kepinių su juose buvusią psichotropinę medžiaga sunaudojo pats“. Nustatyta, kad D. T. sulaikymo dieną jo šlapime rasta psichotropinių / narkotinių medžiagų – kanabinoidų / marihuanos (THC) (t. 1, b. l. 82). Dėl to, kad D. T. 2023 m. gegužės 7–8 d. vartojo narkotines, psichotropines medžiagas nepaskyrus gydytojui, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 68–ANR–P–189– 2023 D. T. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 83, 86–87). Priėmus nutarimą paskirti D. T. administracinę nuobaudą, tolesnis baudžiamasis procesas dėl tų pačių aplinkybių reikštų non bis in idem principo pažeidimą, todėl anksčiau nurodyta aplinkybė dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo iš kaltinimo pašalinama.

Nusikaltimo padarymo metu D. T. registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 91). Laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. spalio 2 d. kaltinamasis dirbo MB (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. lapkričio 14 d. dirba MB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12–13, Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Darbdavės MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 8 d. teismui pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad D. T. dirbo virėjo padėjėju ir buvo atsakingas, kruopštus, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas, motyvuotas tobulėti ir palaikantis draugiškus santykius su kolektyvu (t. 2, b. l. 11).

D. T. šeimos nėra sukūręs ir materialiai išlaikomų asmenų neturi. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad padeda ligotiems tėvams rūpintis neįgalia nepilnamete seserimi. Šiai aplinkybei pagrįsti jis pateikė dokumentus: 1) VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų 2023 m. liepos 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame užfiksuota, kad kaltinamojo tėvui P. T. persodintos kepenys, 2) VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2023 m. spalio 3 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame užfiksuota, kad kaltinamojo motinai O. T. diagnozuotas atopinis dermatitas ir kitos ūminės ir lėtinės ligos, 3) Palangos švietimo pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymas dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo A. S. T., kurioje užfiksuota, kad kaltinamojo sesuo dėl kompleksinės negalios turi didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, 4) Palangos švietimo pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. vaikų psichiatro išvadą, kurioje užfiksuota, jog A. S. T. diagnozuotas vaikystės autizmas, jai reikalinga nuolatinė priežiūra (t. 2, b. l. 20–30).

D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, davė nuoseklius parodymus, iš esmės atitinkančius faktines nusikaltimo aplinkybes. Jis nuo sulaikymo dienos visiškai prisipažino dėl esminių nusikalstamų veikų aplinkybių, patvirtino, kad narkotinę medžiagą jis įsigijo iš nepažįstamo asmens ir ją perdirbo. Kaltinamasis savo iniciatyva pripažino ir davė parodymus apie daugiau šios nusikalstamos veikos epizodų, nei yra kaltinamas. Teismo posėdyje jis išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio padarinių – įsitraukimo į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, atsakomybės sumažėjimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, kaltinamojo jauną amžių ir jo elgesį po nusikaltimo padarymo, konstatuoja, kad yra D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, D. T. paskirti švelnesnę, įstatymo sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K -315/2013, 2K-179-693/2019).

D. T. teisiamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kurios sankcijose nustatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atskirai vertinamos, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas ir išvada, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies ir 261 straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas D. T. neatitinka teisingumo principo. Pirmiau minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-348/2013, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-24-1073/2018, 2K-179-693/2019).

Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Byloje nustatyta, kad D. T. neturėdamas tikslo platinti disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 0,8 g tetrahidrokanabinolio. Kaltinamasis D. T. tokį savo elgesį paaiškino tuo, kad tuo metu rūkė kanapes (antžemines dalis), tačiau, norėdamas išbandyti jų poveikį kepiniuose, apdorojo 5 g kanapių ir netikėtai sau pačiam gavo labai didelį kiekį grynosios psichotropinės medžiagos. Kaltinamasis savo kuprinėje laikomus pyragėlius ir sausainius pats atidavė apžiūrą atliekantiems pareigūnams, patvirtindamas, kad juose yra psichiką veikiančios medžiagos. Sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas ir kaltinamojo asmenybės vertinimas. D. T. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. Jis 2021 m. rugsėjo 20 d. baigė (duomenys neskelbtini) kursus (t. 2, b. l. 6), 2023 m. spalio 25 d. sudarė profesinio mokymo sutartį su Klaipėdos turizmo mokykla ir pradėjo mokytis konditerio specialybės valstybės finansuojamoje vietoje (t. 2, b. l. 7–9). Kaltinamasis paaiškino, jog po sulaikymo kardinaliai pakeitė požiūrį į daugelį dalykų: atsigręžė į kitas gyvenimo vertybes, susikoncentravo į mokymąsi, darbą ir šeimą, narkotinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų nebevartoja. D. T. savanoriauja Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ organizuojamose veiklose. „Carito“ koordinatorė A. L. 2023 m. lapkričio 9 d. pažymoje patvirtino, kad D. T. aktyviai dalyvauja jaunųjų karitiečių veikloje, lanko senelius globos namuose ir senelius, gyvenančius savarankiškai Klaipėdos m., kiekvieną sekmadienį dalyvauja anglų klubo veikloje. Koordinatorė apibūdina kaltinamąjį kaip nuoširdų, draugišką ir atsakingą jaunuolį (t. 2, b. l. 15). Įvertinus veikos padarymo aplinkybes kartu su kaltinamojo D. T. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad net ir minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta ir D. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir neteisinga.

Nurodytos aplinkybės nors ir nepašalina kaltinamosios atsakomybės, bet suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant D. T. švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Kita vertus, paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti svarbiausi jo socialiniai ir ekonominiai santykiai: D. T. prarastų galimybę mokytis ir dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimą, rūpintis neįgalia seserimi.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, D. T. skiriama švelnesnė, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, laisvės apribojimo bausmė. Bausmės trukmė nustatoma artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu D. T. intensyvi priežiūra neskiriama, o vietoje jos skiriami to paties straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikaltimų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu D. T. skiriamas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, kaltinamajam kartu su bausme skiriama ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šie įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į tai, kad D. T. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis ir pats jas vartojo, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Laisvės apribojimo bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. gegužės 9 d. nutarimu kaltinamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 1, b. l. 123–126).

Tyrimui reikšmingi daiktai, nusikalstamos veikos priemonės ir objektai, ant kurių išlikę šios nusikalstamos veikos pėdsakų:

1) daiktai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių: policijos paketas Nr. 508441, baltos spalvos plastikinis maišas, 15 vnt. folijos lapelių, policijos paketas Nr. 508439, baltos spalvos plastikinis maišas, 6 vnt. folijos lapelių, policijos paketas Nr. 508440, baltos spalvos plastikinis maišas, 7 vnt. folijos lapelių, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (daiktų saugojimo aktas Nr. PD–00000011829), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (t. 1, b. l. 50);

2) medžiagos, kurių apyvarta uždrausta, – 442,380 g, 219,300 g ir 207,050 g susmulkintų kepinių, kurių sudėtyje yra tetrahidrokanabinolio, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos (t. 1 b. l. 40);

3) skaitmeninė laikmena (CD) su informacija, gauta atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus ir perduota į teismą kartu su byla, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotina kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla (t. 1, b. l. 171).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Laisvės apribojimo laikotarpiu D. T. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus – devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, kartu su bausme D. T. paskirti šio kodekso 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad kaltinamasis D. T. šią įmoką turi sumokėti per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Tyrimui reikšmingus daiktus, nusikalstamos veikos priemones ir objektus, ant kurių išlikę šios nusikalstamos veikos pėdsakų:

1) policijos paketą Nr. 508441, baltos spalvos plastikinį maišą, 15 vnt. folijos lapelių, policijos paketą Nr. 508439, baltos spalvos plastikinį maišą, 6 vnt. folijos lapelių, policijos paketą Nr. 508440, baltos spalvos plastikinis maišas, 7 vnt. folijos lapelių, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (daiktų saugojimo aktas Nr. PD–00000011829), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) medžiagas, kurių apyvarta uždrausta, – 442,380 g, 219,300 g ir 207,050 g susmulkintų kepinių, kurių sudėtyje yra tetrahidrokanabinolio, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3) skaitmeninę laikmeną (CD) su informacija, gauta atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus ir perduota į teismą kartu su byla, saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.