Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. P., ieškovo A. P. atstovui advokatui S. J., atsakovei D. P., atsakovės D. P. atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Veržukauskienei, trečiajam asmeniui Z. J. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, nes yra praleistas senaties terminas. Atsakovės teigimu ieškovas apie gimusį vaiką žinojo daug anksčiau, nei gavo procesinius dokumentus santuokos byloje dėl santuokos nutraukimo. Skyriaus darbuotojams K. P. paaiškino, kad žino, jog jo gimimo liudijime tėvu įrašytas A. P., tačiau vaikas jo nepažįsta ir nėra matęs. Mama jam sakiusi, kad jo tėvas Saulius, pavardės nežino. Karolis savo tėvu laiko R. K., mamos sugyventinį, nes ilgą laiką gyveno kartu ir prie jo yra prisirišęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

LR CK 3.152 straipsnyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šio termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad duomenys apie tėvystę neatitinka tikrovės (LR CK 3.150 str.). Šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti ieškovo sužinojimo apie ginčijamų duomenų neteisingumą patvirtinančius faktus.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo (t. 1, b.l. 89) matyti, kad nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvais nurodyti A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas A. P. ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo grindžia aplinkybe, kad 2010-02-23 atsakovei pasikreipus į teismą su ieškiniu dėl jų santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, jis gavęs procesinius dokumentus sužinojo, kad K. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime įrašytas tėvu. Sužinojęs šią aplinkybę, nepraleisdamas vienerių metų senaties termino, pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas neneigia aplinkybės, kad 2003 m. D. P. buvo atvykusi pas jį į Plungę, nes tvarkėsi dokumentus socialinei pašalpai gauti, tačiau apie 2002 gimusį K. P. nepasakojo.

Atsakovė D. P. aplinkybės, jog ieškovas nėra K. P. biologinis tėvas, neneigė, tačiau nesutikimą su šiuo ieškinio reikalavimu atsakovė grindžia aplinkybe, jog ieškovas apie gimusį vaiką žinojo nuo (duomenys neskelbtini) m., kai ji atvyko pas jį į Plungę ir apie tai pati nurodė ieškovui, nes tvarkėsi dokumentus dėl socialinių pašalpų gavimo. Todėl atsakovė ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas yra praleidęs 1 metų terminą nuo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad K. P. gimimo akto įraše įrašyti duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės, sužinojimo dienos.

Nors atsakovė paaiškinimo metu nurodė, kad apie tai, jog ieškovas nėra K. P. tėvas, ieškovas sužinojo (duomenys neskelbtini) m. kai atvyko pas jį į Plungę ir apie tai pati nurodė ieškovui, šios atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Ieškovas šią aplinkybę neigia, kartu su atsakovę į Plungę vykę atsakovės brolis A. B. ir mama Z. B. teigia, pokalbio, kuriame būtų kalbama apie gimusį K. P., tarp ieškovo ir atsakovės negirdėję. K. P. gimimo liudijime įrašyto tėvo A. P. nepažįsta ir nėra matęs. Be to atsakovė atsiliepime, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo ir su ieškiniu sutiko, ir tik teismo posėdyje nurodė, kad nuo vaiko gimimo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo su ieškovu bendravo tik vieną kartą (duomenys neskelbtini) metais ir tada papasakojo apie gimusį vaiką.

Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovui apie vaiko gimimą buvo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) m. Tuo pačiu teismas laiko nustatytu, kad ieškovas apie vaiką sužinojo ne anksčiau kaip 2010-02-23, gavęs atsakovės D. P. 2010-02-23 ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas teismui pateikė 2011-01-31. Konstatuotina, kad įstatyme reikalaujamas ir nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas yra nepraleistas. Šios aplinkybės yra svarbios šiuo konkrečiu atveju, todėl jas vertinti kitaip ar ignoruoti jas yra negalima.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti pagrįstas tik biologinės tikrovės nustatymu. Tokio pobūdžio bylose būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Visų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos, nuo 199_ metų su sutuoktiniu ieškovu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė ir intymiai nebendravo. Kaip nurodo atsakovė, (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko K. P. tėvas yra S. P.. (duomenys neskelbtini) S. P. mirė ( b.l. 35). Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir nepilnamečio K. P. interesus mano, kad nėra tikslinga šioje byloje skirti DNR ekspertizę, ir nustato, kad ieškovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus. Teismas laiko, jog nepilnamečio K. P. interesai nuginčijus ieškovo tėvystę nebus pažeisti, nes tarp ieškovo ir vaiko nėra užsimezgęs socialinis ryšys.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, vaiko mama, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir kiti CK 3.147 str.2d. numatyti asmenys, siekiant vaiko K. P. tėvu pripažinti mirusį S. P., turi teisę kreiptis į teismas ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 442 str. 1 p.).

Kiti šalių argumentai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo ieškinys tenkintinas.

Šalys nuo bylinėjimo išlaidų atleistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.149 – 3.153 str., CPK 259, 260, 263-270, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. P. ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę.