- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-294-487/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31379-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- C.C.
- Nukentėjusysis
- X.X.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,
neviešame teismo posėdyje, apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo C.C. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo C.C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.
Iš C.C. nukentėjusiajai X.X. priteista 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Iki X.X pilnametystės šių priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jos globėja J. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. Jis, laikotarpyje nuo 2017 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, X.X. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad sesuo X.X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas X.X. bejėgiška būkle dėl amžiaus, panaudodamas fizinį smurtą X.X. atžvilgiu, prievarta atsivesdamas X.X. į kambarį, laikydamas nukentėjusiosios rankas, neleisdamas pasišalinti, užguldamas X.X., taip atimdamas galimybę priešintis, X.X. verkiant, prigrasindamas niekam nepasakoti, įvesdamas savo lytinį organą X.X. į makštį, ne mažiau kaip 5 kartus lytiškai santykiavo su mažamete nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. X.X. išžagino.
1.2. Be to, laikotarpyje nuo 2017 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, X.X. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad sesuo X.X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas X.X. bejėgiška būkle dėl amžiaus, panaudodamas fizinį smurtą X.X. atžvilgiu, prievarta atsivesdamas X.X. į kambarį, atskirais atvejais laikydamas nukentėjusiosios rankas, neleisdamas pasišalinti, užguldamas nukentėjusiąją, prigrasindamas niekam nepasakoti, rankomis liesdamas, glostydamas X.X. krūtinę, lytinius organus, sėdmenis, kišdamas pirštus X.X. į makštį, nuogu lytiniu organu liesdamas X.X. nuogus lytinius organus, savo lytinį organą kišdamas X.X. į burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų tenkino lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. X.X. seksualiai prievartavo.
1.3. Be to, laikotarpyje nuo 2017 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia, žagindamas ir seksualiai prievartaudamas savo seserį X.X., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl amžiaus, prieš nukentėjusiosios valią, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl sukelto vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnataliniu periodu (F32.10).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo C.C. gynėjas advokatas Aidas Mažeika apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – C.C. išteisinti. Netenkinus šio prašymo, C.C. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo padarytos išvados dėl C.C. kaltės ir veikų įvykdymo aplinkybių yra nepagrįstos ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl C.C. atžvilgiu turi būti priimtas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje C.C. kaltė grindžiama iš esmės vien nukentėjusiosios parodymais, kaip nuosekliais visų su nukentėjusiąja atliktų tyrimo veiksmų metu ir neturinčiais esminių prieštaravimų. Gynėjas su šia teismo išvada nesutinka ir argumentuoja, kad X.X. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją du kartu (2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2022 m. birželio 15 d. (t. 1, b. l. 105–108, 113–115), o nuosprendyje abi apklausos „transformuotos“ į vieną rišlų pasakojimą, nutylint kaltinimui nepatogius momentus ir tokiu būdu sudarant apgaulingą įspūdį, kad šie parodymai neva yra nuoseklūs. Taip nukentėjusiosios X.X. parodymai buvo užfiksuoti kaltinamajame akte, kurį teismas iš esmės perrašė. Tačiau vertinant kiekvieną apklaustą atskirai ir gretinant jas tarpusavyje, akivaizdžiai matyti prieštaravimai dėl esminių bylos aplinkybių.
2.3. Pirmosios apklausos metu duodama parodymus apie patirtą pirmą seksualinės prievartos kartą, nukentėjusioji parodė, kad apie tai, kas įvyko, jai buvo pasakyta niekam nieko nesakyti; kitų asmenų šalia nebūdavo. Taigi, iš šios apklausos galima daryti išvadą, kad tuo metu šalia jokių asmenų nebuvo ir niekas nežinojo. Tačiau antroje apklausoje duodama parodymus dėl to paties, nukentėjusioji jau parodė, kad apie tai žinojo ir kiti broliai, jie tai matė, C.C. buvo prašęs brolio M. M. palaikyti duris, kad neužeitų močiutė, nes M. M. su R. R. sėdėjo tam pačiame kambaryje, kur ji buvo prievartaujama; taip buvo net du kartus. Gynybos įsitikinimu, neįmanoma situacija, kai broliai apie sesers patirtą seksualinę prievartą nieko nežino, kažką gal įtarinėja ir tuo pačiu tos prievartos metu laiko duris. Svarbia aplinkybe gynėjas nurodo ir tai, kad tiek R. R., tiek M. M. kategoriškai paneigė ką nors žinoję apie seksualinę prievartą, juolab laikę duris.
2.4. Apklausiama pirmą kartą nukentėjusioji apibūdino įvykį kaip nenutrūkstamą, sistemingą procesą – nuo 11 metų prasidėjo, baigėsi – kai jai buvo 14 metų; prievartaudavo vieną ar du kartus per savaitę; iki kol gyveno močiutės namuose, visa tą laiką ten gyveno ir C.C. (iki 20 ar 21 metų), po to jis atvažiuodavo apie kartą per savaitę. Tačiau byloje taip pat buvo surinkti duomenys, jog minėtu laikotarpiu C.C. savanoriškai tarnavo Lietuvos kariuomenėje, daugiau kaip pusmečiui buvo išvykęs uždarbiauti į Jungtinę Karalystę, negrįždamas į Lietuvą, buvo išsikraustęs iš namų, kurį laiką gyveno pas tėvą ir ganėtinai ilgą laiką – pas svainį V. R.. Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad nepaisant ekspertų rekomendacijų papildomai nukentėjusiosios neapklausinėti, buvo suorganizuota papildoma jos apklausa. Iš apklausos eigos, užduodamų klausimų, susidarė įspūdis, kad ši apklausa buvo atlikta, pamačius akivaizdžius parodymų prieštaravimus objektyvioms bylos aplinkybėms, siekiant juos užglaistyti. Tokį vertinimą patvirtina nukentėjusiosios parodymai antros apklausos metu, kad brolis kartu gyveno ne visą laiką, išsikraustė, kai jai suėjo 14 metų, kad buvo išsikraustęs gyventi pas sesės vyrą, išvykęs į Angliją, apsigyvenęs su savo drauge. Pasak gynėjo, taip „betaisant“ vieną parodymų dalį, atsirado akivaizdūs prieštaravimai kitoje dalyje – nukentėjusioji brolius R. R. ir M. M. įvardino kaip nuteistojo C.C. bendrininkus. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į nenuoseklią prokuratūros poziciją, kai baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti bendrininkai, nors tikima nukentėjusiosios parodymais. Pirmos instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo, šios parodymų dalies necitavo ir nekomentavo, nežiūrint to, kad gynyba baigiamojoje kalboje šį klausimą kėlė ir net jį akcentavo.
2.5. Apeliaciniame skunde pastebima ir tai, kad antros apklausos metu, atsakydama į prokurorės klausimus, net tos pačios apklausos metu nukentėjusioji davė priešingus parodymus apie tas pačias aplinkybes – tai aiškino, kad po armijos, C.C. išsikrausčius, lytinių santykių nebuvo, tai teigė, kad porą kartų buvo. Todėl, nukentėjusiosios parodymai, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apygardos teismas, laikytini nenuosekliais ir nepatikimais.
2.6. Skundžiamame nuosprendyje teismas cituoja ir remiasi asmenų, kuriems nukentėjusioji papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą parodymais, taip pat jų surašytais dokumentais. Tačiau apeliantas pastebi, kad kalbėti netiesą galima ir nuosekliai, ir keletą kartų, ir ne vienam asmeniui. Juolab, kad pasakojimai nebuvo detalūs, bendro pobūdžio, o apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu papasakotos tam tikros aplinkybės ėmė prieštarauti arba byloje nustatytoms, arba skirtingų apklausų metu nurodytoms aplinkybėms. Ne mažiau svarbia aplinkybe gynėjas nurodo ir tai, kad yra ir asmenų, kuriems X.X. apie patirtą seksualinę prievartą nepasakojo ar net tokią patirtį neigė, kai jos apie tai buvo klausiama (pvz. K. B.).
2.7. Gynėjas nesutinka su teismo argumentu, kad pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais neduoda ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada (t. 1, b. 1. 145–156). Didžiąją teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados dalį sudaro perrašyti bylos ir medicininiai duomenys, trumpai aprašytas ekspertų bendravimas su nukentėjusiąja bei daromos tam tikros išvados. Tačiau ekspertizės akte nenurodyta, remiantis kokiomis metodikomis ji buvo atlikta, kokie moksliniai metodai buvo taikyti, ar jie iš viso buvo taikyti, kuo remiamasi darant vieną ar kitą išvadą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės akte nėra ir negali būti nustatyta, ar asmuo kalba tiesą, ar duoti parodymai yra patikimi. Todėl tai, kad nukentėjusioji supranta bylai reikšmingas aplinkybes ir duoda parodymus „taip, kaip ji gali“, negali būti laikoma C.C. kaltės įrodymu. Nors ekspertai nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis aplinkybėmis, kurias nurodė nukentėjusioji, tai nereiškia, kad jų nėra.
2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog, C.C. išsikrausčius gyventi su drauge, nukentėjusioji prašėsi būti priimta gyventi kartu, nes nenorėjo gyventi pas globėją. Šią aplinkybę nurodė ne tik C.C., bet ir liudytoja apklausta nuteistojo draugė E. B., o taip pat pati nukentėjusioji. Kadangi nukentėjusiajai apsigyventi kartu nebuvo galimybių, jai buvo atsakyta neigiamai. Dar tais pačiais metais buvo pateiktas pareiškimas dėl C.C. pareikštų kaltinimų. Tokiu būdu vertinama, kad nukentėjusioji galėjo C.C. kerštauti dėl paminėtos situacijos ir jį apkalbėti. Aplinkybę, kad nukentėjusioji linkusi manipuliuoti, siekdama sau naudos (grįžti į namus iš globėjų), bei kalbėti netiesą, anot apelianto, patvirtina teismui pateiktas jos susirašinėjimas su K. B., kuriame, be kita ko ji, priklausomai nuo aplinkybių, skirtingai įvardina savęs žalojimosi priežastis – pjaustytis pradėjo, nes norėjo namo (jei grįžtų namo, nebesižalotų), nes jai sakė, kad tai faina, nes tėvas pradėjo gerti, nes močiutė rėkė ir pan.
2.9. Apeliantas nesutinka su teismo argumentavimu, kad nukentėjusioji lytinius santykius turėjo būtent su C.C. ir šie santykiai buvo prievartiniai, remiantis specialisto išvada apie nukentėjusiajai rastus du senus mergystės plėvės plyšimus bei tuo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusioji turėjo draugą ir su juo ar kitu asmeniu turėjo lytinių santykių. Apeliantas pastebi, kad teismas išvadas, susijusias su ginekologija, t. y. su sritimi, reikalaujančia specialių žinių, padarė nesant šios srities specialistų išvadų. Skunde cituodamas interviu su gydytoja ginekologe R. B. metu jos išdėstytą paaiškinimą apie mergystės plėvės plyšimo priežastis, gynėjas atkreipia dėmesį į gydytojos teiginius, kad didžiausia tikimybė, jog mergystė plėvė plyš pirmųjų lytinių santykių per makštį metu; bet gali įplyšti ir neturint jokių lytinių santykių, pavyzdžiui, labai intensyviai sportuojant, važinėjant dviračiu, šokinėjant, įvairių traumų metu, jei jos vyksta lytinių organų srityje, taip pat naudojant per didelį tamponą; ar įplyš, priklauso nuo daugelio aspektų (https://www.delfi.lt/moterys/pirmaskartas/ginekologe-atsake-i-aktualius-klausimus-apie-mergystes-pleve-kam-ji-reikalinga-ir-kodel-moterys-ryztasi-jos-atstatymo-operacijai-85305089).
2.10. Gynėjas skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pirmiau išdėstyti argumentai, gynėjo manymu, patvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis C.C. grindžiamas prieštaringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, duomenimis, kurie nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę bei abejotinomis teismo išvadomis. Todėl apkaltinamasis nuosprendis C.C. atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
2.11. Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su apeliacinio skundo argumentais, nuteistojo gynėjas taip pat mano, kad C.C. buvo paskirta per griežta bausmė.
2.12. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis C.C. ankščiau nebuvo teistas (t. 2, b. 1. 178), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. 1. 181–182), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. 1. 141 ), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, turi mažametį vaiką (t. 3, b. 1. 151), psichiatrinio gydymo įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. 1. 173, 177), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo aspektu pažymima, kad nagrinėjant bylą teisme C.C. gimė vaikas, todėl nuteistajam paskyrus realią, ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę, nukentės jo socialiniai ryšiai su vaiku. Pažymima ir tai, kad pats C.C. augo be tėvų, abejotinais auklėjimo metodais globojamas močiutės su dar dviem broliais ir sesute, sulaukęs pilnametystės visą pašalpą išleido namų, iš kurių vėliau buvo išprašytas, remontui ir apstatymui, kaip savanoris tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kabinosi į gyvenimą, dirbdamas įvairius darbus, gyvendamas pas kelis giminaičius, kol sukūrė šeimą, susirado nuolatinį darbą bei būstą nuomai, t. y. „atsistojo ant kojų“. Šios aplinkybės, pasak apelianto, leidžia teigti, kad C.C. šiuo metu nėra toks pavojingas, kad jį reiktų ilgam izoliuoti nuo visuomenės, jam galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo C.C. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas atmetamas.
3. Nuteistojo gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydamas, kad C.C. nepagrįstai nuteistas dėl mažametės bejėgiškos būklės sesers nukentėjusiosios X.X. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bei šiais veiksmais jai sukelto nesukaus sveikatos sutrikdymo. Gynėjo vertinimu, C.C. kaltė neginčijamais įrodymais nebuvo įrodyta, o iš esmės grindžiama tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad byloje surinktų įrodymų visuma buvo įvertinta netinkamai, prioritetas suteiktas kaltinimui naudingiems duomenims, juos aiškinant C.C. nenaudai, tuo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentais dėl netinkamo byloje ištirtų įrodymų vertinimo ir juos atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavęs ir įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo C.C. kaltės. Teismo išvados pagrįstos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pripažindamas C.C. kaltu, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Gretindamas iš skirtingų įrodymų šaltinių gautus duomenis, darydamas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės, teismas nustatė svarbias baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą, 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį taikymo C.C. faktines aplinkybes. Esminių BPK pažeidimų, vertinant įrodymus, nenustatyta. Visos aplinkybės, reikšmingos padarytų veikų įrodytumui, buvo nustatytos ir įvertintos teisingai. Vien tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidauja nuteistasis, savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nesutinkant su teismo atliktu įrodymų vertinimu, remiamasi būtent nuteistojo C.C. pozicija, akcentuojant atskiras nuteistajam palankias aplinkybes, selektyviai ir savaip interpretuojant nukentėjusiosios parodymus, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, o tuo pačiu deklaratyviai tvirtinant, kad buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir abejonių vertinimo kaltinamojo naudai principai. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį.
5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad išvadas dėl C.C. kaltės, jo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, nustatant veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, teismas grindė visuma bylos duomenų, gautų išanalizavus ir įvertinus ne tik paties nuteistojo C.C., bet ir nukentėjusiosios X.X., liudytojų parodymus, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas išvadas, eksperčių Dovilės Prižginės ir Rimtautės Gumbienės paaiškinimus, kitus rašytinius bylos duomenis.
6. Nuteistasis C.C. neigė jam inkriminuotus veiksmus. Nurodė, kad su seserimi X.X. jis lytiškai nesantykiavo ir lytinės aistros netenkino, taip pat nesutrikdė jos sveikatos. Kodėl nukentėjusioji davė jį kaltinančius parodymus – priežasčių nenurodė. Teigė, jog galbūt ji kerštavo, nes jis nepasiėmė jos gyventi kartu. Nagrinėjamoje byloje tokia nuteistojo gynybos pozicija buvo analizuojama ir vertinama kitų įrodymų, kurių patikimumas ir įrodomoji vertė nekelia abejonių, kontekste. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors nuteistasis viso bylos proceso metu neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai konstatuota, jog C.C., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl amžiaus (buvo mažametė), panaudodamas fizinį smurtą, prieš jos valią, ją išžagino ir seksuliai prievartavo, taip pat šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė jai sveikatą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, juos patvirtinančių kitų netiesioginių įrodymų) visuma, įvertinus juos pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
7. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagrindinis C.C. kaltės dėl mažametės išžaginimo ir seksualinio prievartavimo įrodymų šaltinis yra pačios nukentėjusiosios X.X. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausta 2021 m. rugsėjo 28 d., nukentėjusioji parodė, jog brolis C. (C.C.) ją mušė ir prievartavo. Viskas prasidėjo, kai jai buvo 11 metų, tuomet buvo pirmas kartas, o baigėsi – jai esant 14 metų. Tai vyko močiutės namuose, buvo prievartaujama vieną ar du kartus per savaitę. C.C. atvedė ją į savo kambarį, pradėjo lįsti, nurenginėti. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta. Beveik viską jai nuėmė ir tada prievartavo. Ji gulėjo lovoje ant nugaros, o jis buvo iš viršaus. Lietė jos rankas, pilvą, krūtinę, lytinius organus, laikė jos rankas per riešus šonuose, jas jai skaudėjo. Viskas truko gal pusę valandos. Tuo metu ji jautėsi blogai, buvo išsigandusi, verkė, jai skaudėjo. Po to paleidęs, išeidamas pasakė, kad niekam nieko nesakytų, nes bus blogai tiek jai, tiek jam. Kitą kartą, vaikščiojant lauke, jis ją pagavo, nusitempė pas save į kambarį ir vėl viskas prasidėjo. Ji nenorėjo eiti, bet jis paėmęs ją už rankų nusivedė ir vėl viskas vyko taip pat. Kai supykdavo C.C. ją mušdavo. Kartą jai trenkė ir tokių santykių metu. Dar kitą kartą būnant kambaryje, jis paprašė, kad ji jam atneštų arbatos. Nunešus arbatos, jis įsitempė ją pas save, užrakino duris, vėl ją nurenginėjo ir vėl buvo tas pats. Po visko ją išleido pro kambario langą, kad niekas nematytų, pasakęs jai sakyti, kad ji buvo lauke. Kai brolis pirmą kartą jai tai darė, apie lytinius santykius ji nieko nežinojo. Po to, kai C.C. išsikėlė iš močiutės namų, jis lindo prie jos gal 2-3 kartus. Tokius veiksmus jis atlikdavo dienos metu arba vakare, vieną kartą naktį. Nukentėjusioji paaiškino, kad C.C. ranka liesdavo įvairias jos kūno vietas (krūtinę, pilvą, lytinius organus), taip pat liesdavo savo lytiniu organu. Prievartaudamas savo lytinį organą kišdavo jai tarp kojų, į jos lytinius organus. Taip pat jai į lytinius organus kišdavo vidurinį pirštą. Tuo metu jam išbėgdavo šalia ant lovos. Kai jis kišdavo jai lytinį organą, nuleisdavo šalia. Iki tol lytinių santykių ji nebuvo turėjusi. Ji prašydavo jo to nedaryti, baigti, bandydavo priešintis, tačiau jis laikydavo ją sakydamas, kad viskas bus gerai. Viskas vykdavo C.C. kambaryje, kelis kartus močiutės kambaryje. Taip pat parodė, kad dėl jos tarpusavio santykių su močiute ir brolio veiksmų, ji save žalojo. Dėl brolio veiksmų nieko nesakė, bijojo, todėl kitų pagalbos neprašė. Apie tai, kad prie jos lindo, gali prievartauti C.C., kartą pasakė močiutei, tačiau ji į tai nesureagavo (t. 1, b. l. 99–102, 105–108). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir 2022 m. birželio 15 d. pakartotinai apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, papildydama, kad buvo ne tik lytinis aktas, kišamas pirštas į lytinius organus, bet ir kad vieną ar du kartus C.C. savo lytinį organą kišo jai į burną. Paskutinį kartą santykius su C.C. turėjo mažajame kambaryje, tuo metu, kai jis jau buvo išsikraustęs iš močiutės namų, o jai buvo 14 metų. Išsikraustęs, C.C. atvažiuodavo į močiutės namus, kartais juose nakvodavo. Po išsikraustymo turėjo lytinių santykių porą kartų. Lytinius santykius su C.C. turėjo ir tuo metu, kai jis jau draugavo su E. B., taip pat kai jis tarnavo kariuomenėje. Atliekant tarnybą, savaitgaliais jis grįždavo pas močiutę ir būdavo lytiniai santykiai. Po C.C. tarnybos kariuomenėje daugiau lytinių santykių su juo neturėjo (t. 1, b. l. 113–116). Teisėjų kolegija pažymi, kad šių nukentėjusiosios parodymų teisingumas buvo vertinamas bylos įrodymų visumos – liudytojų parodymų, ekspertizės akto ir specialisto išvadų, eksperčių paaiškinimų, kitų įrodymų, kuriuose užfiksuota informacija apie X.X. patirtus seksualinės prievartos veiksmus, kontekste.
8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji X.X. atskiras aplinkybes papasakojo savo globėjai, pas kurią gyveno po to, kai buvo paimta iš močiutės namų, gydyta ligoninėje. Liudytoja apklaustos nukentėjusiosios globėjos J. S. parodymais, nukentėjusioji jai pasisakė, kad brolis (C.C.) ją mušė ir prievartavo, kai ji buvo maža, kad viskas įvyko, jai gyvenant pas močiutę, jog tai vyko ne kartą (t. 2, b. l. 116–118, 120–127; t. 3, b. l. 83–84). Liudytoja apklausta psichologė J. Ž. patvirtino, jog į ją kreipėsi J. S. su X dėl X patirtos vyriausiojo brolio seksualinės prievartos; tiek J. S., tiek X.X. buvo adekvačios nurodomai situacijai, buvo išsigandusios ir sutrikusios, pasakojo emocingai, kas rodė, kad joms labai sunku; kiek jai žinoma, X.X. draugo neturėjo (t. 2, b. l. 137–138; t. 3, b. l. 109–110). Liudytoja S. B. parodė, kad ji, dirbdama socialine darbuotoja, lankydavosi šeimoje, kai nukentėjusioji X.X. gyveno pas močiutę, žinojo šeimos situaciją, dėl kurios X.X. buvo paimta ir perduota globėjai J. S.; iš pastarosios ir sužinojo, jog X.X. jai pasisakė apie seksualinį smurtą, t. y. kad brolis prieš ją psichologiškai ir seksualiai fiziškai smurtavo. Pati X.X. liudytojai tik minėjo, kad su C.C. nesutaria (t. 3, b. l. 132–134). Byloje nenustatyta jokių reikšmingų duomenų, kad liudytojos, nurodydamos minėtas aplinkybes, būtų suinteresuotos jas iškraipyti, nurodyti neteisingai. Nors liudytojos nėra tiesioginės įvykių liudininkės, jų parodymai apie aplinkybes, sužinotas iš X.X., ar jos globėjos, kaip įrodymų, kuriais užfiksuotos aplinkybės, dalis, juos analizuojant kartu su kitais teismo ištirtais įrodymais, buvo reikšmingi sprendžiant dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo.
9. Bylos duomenimis, aplinkybės, susijusios su X.X. patirtais C.C. seksualinės prievartos veiksmais, pagal specialistei D. D. nukentėjusiosios duotus paaiškinimus, buvo užfiksuotos Vaiko nuomonės išklausymo akte (t. 1, b. l. 46–47). 2021 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su X.X. nurodyta, kad X.X. pasakojo, jog nuo 11 metų brolis C.C. močiutės namuose ją žagino, kad tai vyko ne kartą, paskutinį kartą 2020 m. vasarą, tikslaus laiko nurodyti negalėjo; tylėjo, nes brolis grasino, kad niekam nesakytų, nes kitaip bus blogai (t. 1, b. l. 48). Pagalbos centro Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog X.X. paaiškino atvykusi dėl brolio, kuris prievartavo; pokalbio lytiškumo tema stebėtos ir disociacinės reakcijos, būdingos trauminei patirčiai (nutolimas, atsiribojimas, įsitempimas, gūžimasis, kalbinant atsako po kurio laiko arba iš viso neatsako); X.X. nuoseklūs pasakojimai ir jų turinį lydinčios emocinės reakcijos leidžia pagrįstai įtarti ne vieną kartą patirtą seksualinį smurtą (t. 1, b. l. 70–72). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai X.X. buvo konstatuoti seni mergystės plėvės plyšimai, kurie padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir vyro lytinis organas. Taip pat fiksuojami daugybiniai, randais sugiję dilbių sužalojimai, padaryti aštriais pjaunančiais daiktais savęs žalojimo tikslu, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 22–24). Nukentėjusiosios parodymų tikrumui patvirtinti reikšminga ir tai, kad byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatytos bei tyrimo veiksmų (apžiūros) atlikimo metu patikrintos X.X. nurodytos seksualinės prievartos veiksmų atlikimo vietos atitinka jos apibūdintas (t. 1, b. l. 50–61).
10. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji apie C.C. seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, jų laiką, vietą, t. y. esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes papasakojo ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusioms ekspertėms. Įvertinus nukentėjusiosios būklę, psichologinius elgsenos ypatumus, ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji būtų išsigalvojusi jos paminėtas aplinkybes, ar jos paaiškinimams įtaką galėjo turėti kitų poveikis, t. y. priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis aplinkybėmis, kurias ji nurodė tiek apklausoje, tiek ekspertizės metu. Jai nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metų. X.X. davė parodymus taip, kaip ji gali, įvertinus jos protinio išsivystymo ir kalbos lygį, jai būdingas savybes ir būseną. Duomenų, kad ji būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta (t. 1, b. l. 145–156; ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias išvadas patvirtino ekspertės D. Prižginė ir R. Gumbienė, apklaustos pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 135–140).
11. Bylos duomenimis, nukentėjusiosios parodymų patikimumo patikrinimui nustatytos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Liudytojo nukentėjusiosios brolio R. R. parodymais, X.X. nėra linkusi fantazuoti, pasakoti kokių tai išgalvotų istorijų. Kiek jam žinoma, sesuo vaikino neturėjo; brolis C.C. buvo griežtesnio būdo, dėl to jie kartais nesutardavo (t. 2, b. l. 144–147; t. 3, b. l. 118–119).
12. Iš liudytojos S. B. parodymų matyti, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai centro socialinė darbuotoja, nuo 2020 m. dirbo su šeima. X.X. jai pasirodė, kaip labai nedrąsi, nekalbi, lyg kažko bijotų, į užduodamus klausimus atsakydavo labai trumpai, arba nieko neatsakydavo, gūžčiodavo pečiais. 2020 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisių tarnyba nurodė apie reikalingą intensyvesnį darbą su šeima, kilus įtarimų, kad kažkas nėra gerai. 2020 m. gruodžio pradžioje močiutė užsiminė, kad X.X. labai jautri, kad toks jautrumas jai jau apie metus laiko. 2020 m. gruodžio pabaigoje, X.X. psichologinė būsena buvo labai bloga, ji turėjo suicidinių minčių. Kuomet X.X. buvo paimta iš šeimos, kol dar ji nebuvo pasipasakojusi, jai pasiūlyta, kad ją globotų vyriausiasis brolis C.C., tačiau ji to nenorėjo, paaiškino, kad su pastaruoju nesutaria. Po įvykių atskleidimo, būdama pas globėją J. S., X.X. pradėjo šypsotis, atsirado akių kontaktas, pradėjo saugiau jaustis (t. 2, b. l. 133–135; t. 3, b. l. 132–134).
13. Liudytoja psichologė K. B. parodė, kad X.X. konsultavo nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. X.X. emocinė būsena buvo prasta, ji išsakė suicidines mintis. Buvo uždara, nepasitikinti, baikšti, emociškai pažeidžiama. Tik bėgant laikui, ji po truputį atsivėrė. Jos psichologiniai emociniai poreikiai močiutės namuose nebuvo patenkinti, nebuvo ryšio su močiute, šeimoje mergaitė jautėsi nereikalinga. Į klausimus dėl seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo nepasisakė (atsakė neigiamai). Tačiau buvo pastebėti tam tikri ženklai, rodantys, kad tai galėjo vykti. Pati X.X. sakė, jog negali papasakoti, kas nuskriaudė, kad nenori kalbėti, vengdavo kalbėti. Taip pat buvusią seksualinę prievartą leido įtarti ir pasąmoniniai reiškiniai – sapnai, piešiniai, nenoras tai analizuoti, apie tai kalbėti. Mergaitė sakė, kad vienas brolis ją mušdavo, tačiau apie tai daugiau vengdavo kalbėti, netęsdavo pokalbio. Liudytoja parodė ir tai, kad pas globėją X.X. iš pradžių buvo labai sunku, tačiau palaipsniui ji apsiprato, patyrė jausmus, kurių nebuvo patyrusi (atjautą, geranoriškumą, emocinį ryšį, apkabinimus, bendravimą). Liudytoja patvirtino, kad, esant seksualinei prievartai, neįmanoma išvengti vienokių ar kitokių pasekmių. Tai turi įtakos ir tolimesniame žmogaus gyvenime. Liudytojos manymu, žala nukentėjusiajai buvo padaryta, o emocinis palengvėjimas atsirado, atskleidus traumines patirtis, toks mechanizmas galimas ir dažnas (t. 2, b. l. 129–131; t. 3, b. l. 98– 100).
14. Bylai reikšmingos aplinkybės buvo nurodytos ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje. Iš X.X. ekspertizės metu atskleistos informacijos bei medicininių dokumentų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, X.X. būklė pablogėjo byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų laikotarpiu: nuo 2017 m. iki 2020 m. ji konsultuota įvairių gydytojų dėl psichosomatinio pobūdžio skundų (galvos skausmai, svaigimai, skausmai širdies plote, padidintas jautrumas ir nerimas, nedidelis rankų tremoras). X.X. žodžiais, savijauta pradėjusi blogėti nuo 12 metų (bloga nuotaika, suicidinės mintys, žalojimasis), o nuo 14 metų dar labiau (kartojosi kasdieniniai tiriamų įvykių prisiminimai, košmarai, sutriko miegas, apetitas, dirglumas, savęs nuvertinimas, atsiribojimas, nuovargis, kaltės jausmas, nuolatinė savižala), prisidėjo depresinė simptomatika, stiprėjo suicidinės mintys. Siaubingiausią savo gyvenimo patirtį įvardijo brolio prievartą („brolis prievartavo“), tuo metu jaustą stiprią baimę, siaubą, bejėgiškumą, sugniuždymą. Savijautai pablogėjus, kasdieną kildavo nevalingi, įkyrūs prisiminimai, kaip brolis lenda, prievartauja, močiutė muša. Sapnuodavosi košmarai, taip pat ir su broliu, kad muša, lenda, prievartauja. Iš dalies pradėjo pjaustytis dėl brolio. Negalėjo susitvarkyti su emocijomis, pjaustymasis jai padėjo ištverti būseną, mažino nerimą. Apie lytinius santykius sužinojo, broliams žiūrint pornografiją, apie seksualinės prievartos reikšmę – kai jai buvo apie 13 metų. Net ir pradėjusi suprasti apie su ja galimai atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų reikšmę, iš baimės apie tai niekam nepasakojo. Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. jai teikta psichologinė pagalba dėl jos emocinės būsenos. Minėtu laikotarpiu ne kartą konsultuota, tris kartus hospitalizuota dėl didelės savižudybės rizikos, pradėtas medikamentinis gydymas. 2021 m. rugsėjo 22 d. konsultacijos metu aprašyta, kad X.X. pasisakiusi globėjai, jog buvo prievartaujama brolio, aprašyta pagerėjusi būsena, kad po atsiskleidimo tapo ramesnė. Aktyvi psichopatologija (kliedesiai, haliucinacijos) X.X. ekspertizės metu neišryškėjo, iš elgesio neįtarta esant. Taip pat nestebėti atminties sutrikimai. Psichikos būklėje dominuoja išliekanti depresinė simptomatika, taip pat epizodiniai trauminei patirčiai būdingi simptomai (košmariški sapnai, pasikartojantys įvykio prisiminimai, jų pergyvenimas mintyse ir sapnuose). Kalbėti bylai reikšmingomis temomis X.X. sunku, stebimi pasikartojantys disociacijos epizodai (atsiribojimas, tylėjimas, sustingęs žvilgsnis, kūno poza, neatsako į klausimus), stiprėjanti įtampa, gausios, ilgos tylos pauzės. Supratimas apie su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę keitėsi priklausomai nuo amžiaus – kuo mažesnė buvo, tuo mažiau suprato ir atitinkamai negalėjo priešintis. Net ir pradėjusi suprasti, iš baimės apie tai nepasakojo. Apie galimai patirtą seksualinę prievartą atsiskleidė gyvenant pas globėją, pas kurią patekusi, tikėtina, ilgainiui pasijautė saugiau. Gyvenant su namiškiais atsiskleidimą sunkino galimai buvęs šaltas, emociškai neatliepiantis močiutės ir kitų brolių elgesys – X.X. žodžiais, iš namiškių galimai patirta fizinė bei psichologinė prievarta. Net ir gyvendama atskirai nuo močiutės ir brolių, jaučiasi jų nuvertinta ir kaltinama dėl esamos situacijos – prasidėjusio tyrimo, kaltinimų broliui. Tai vertinama, kaip poveikis, galintis turėti įtakos ir taip apsunkintam X.X. kontaktui su specialistais. X.X. pateikti paaiškinimai atitinka buvusius ir iki šiol išliekančius emocinius išgyvenimus, susijusius su byloje tiriama veika, stebima išliekanti depresinė simptomatika. Ekspertizės metu X.X. konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F323.10), kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 145– 156).
15. Ekspertė D. Prižginė pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje paaiškino, kad stebėta nukentėjusiosios būsena adekvati, atitinka pasakojimo turinį, išlieka nuosekli, kiek gali, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, intelektą, emocinę būklę ir pan. Jos parodymai, įvertinus emocinę, psichologinę būseną, intelektinius gebėjimus, asmenybę, vertinami kaip patikimi. Ji atgamina praeities įvykius taip, kaip gali atgaminti, organiškai natūraliai kalba apie tai, ko neprisimena. X.X. laikysena, kalbėjimo būdas, kaip prisimena įvykius, kaip dėlioja sakinius, emocinė būsena, kaip prisimena, atitinka tą situaciją. Ekspertė patvirtino, kad X.X. būsena adekvati jos patirčiai, jokios įtaigos, manipuliacijos nebuvo stebima. Jos elgesys, kuris nustatytas byloje, yra indikacija į seksualinį išnaudojimą. Ekspertizės metu negauta duomenų, dėl ko nebūtų galima tikėti nukentėjusiosios parodymais (t. 3, b. l. 135–139).
16. Ekspertė R. Gumbienė pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiosios emociniai sutrikimai ir būsenos pradėtos fiksuoti tiek byloje tiriamu laikotarpiu, tiek prasidėjus bylos tyrimui. Nukentėjusiosios psichikos būklę sunkina močiutės ir brolių elgesys, galimai patirta fizinė ir psichologinė prievarta, tačiau įvertinus visą ekspertizės atlikimui pateiktą medžiagą, išryškėjo, jog negalavimai prasidėjo dėl galimai netinkamų prieš ją seksualinių veiksmų. Teikiant išvadą, įvertintos visos aplinkybės – bylos medžiaga, medicininiai duomenys, ekspertizės metu X.X. nurodytos aplinkybės, jos psichikos būsena (t. 3, b. l. 139–140).
17. Nurodyti bylos duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie tarpusavyje sudaro nuoseklią grandinę, nustatant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei pagrindžiant nuteistojo C.C. kaltę atlikus seksualinės prievartos (išžaginimo ir seksualinio prievartavimo) veiksmus prieš mažametę bejėgiškos būklės X.X. Objektyvių duomenų kitokiai išvadai dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių vertinimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Nuteistojo gynybinė pozicija, jog nepakanka pagrįstų ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, paneigta ištirtų įrodymų visuma.
18. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad teismas, vertindamas X.X. parodymus, klaidingai nurodė, jog ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo vieną kartą, tuo tarpu buvo dvi apklausos. Tačiau ši aplinkybė, o taip pat tai, kad teismas nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus parodymus, duotus šių apklausų metu, išdėstė bendrai, nukentėjusios parodymų įrodomosios reikšmės nesumenkina. Nukentėjusiosios X.X. parodymai apie patirtą brolio C.C. seksualinę prievartą, jo atliktus veiksmus bei su tuo susijusius išgyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu iš esmės nesikeitė, buvo nuoseklūs. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusiąją būtų panaudotos neprocesinio poveikio priemonės, byloje taip pat nėra. Ekspertės patvirtino, jog nukentėjusiajai nenustatyta tokių suvokimo, įsiminimo, atgaminimo sutrikimų, kurie būtų trukdę jai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nenustatyta ir to, kad jai būtų daromas poveikis dėl tokių parodymų davimo, ar kad ji buvo suinteresuota apkalbėti nuteistąjį. Tiek iš ekspertizės akto turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustų eksperčių paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatyta individualių psichologinių ypatumų (polinkio fantazuoti, kliedesių, haliucinacijų), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų; psicho traumuojančią patirtį rodo elgesys ir reagavimas į byloje tiriamų įvykių temą – vengimas, jautrus reagavimas, atsiribojimas, kūno poza, įtampa, ilgos pauzės. Patirtą neigiamą seksualinę patirtį patvirtina ir nukentėjusiajai nustatyti psichikos sutrikimai – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, suicidinės mintys, poveikis socialinei adaptacijai ir funkcionavimui. Liudytojos S. B. parodymais ir ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kada atsirado nukentėjusiosios elgesio pokyčiai – 2020 m. gruodžio pradžioje močiutė užsiminė, kad X.X. labai jautri, kad toks jautrumas jai jau apie metus laiko; nuo 11 metų pradėta konsultuoti gydytojų dėl psichosomatinių lygių; nuo 12-13 metų fiksuota blogėjanti savijauta, atsirado suicidinės mintys, savęs žalojimasis; nuo 14 metų fiksuotas ženklus pablogėjimas (apatija, liūdesys, atsiribojimas, kaltės jausmas, sutrikęs miegas, apetitas, nuolatinė savižala, bandymai žudytis ir kt.) – ir šis laikotarpis sutampa su byloje nagrinėjamų įvykių laiku. Teisme apklaustų eksperčių parodymais, nukentėjusiosios psichologinė būsena yra adekvati jos patirčiai, susijusi ir sąlygota byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą patyrus seksualinę prievartą, kilo adekvati jos emocinė reakcija (baimė, siaubas, bejėgiškumas), jautė fizinį skausmą, emocinį spaudimą, patyrė grasinimus. Maždaug po metų, tęsiantis veiksmams, pradėjo reikštis potrauminiam stresui būdingi simptomai, atsirado suicidinių minčių, savižala, triko gebėjimai megzti kokybiškus tarpasmeninius santykius, socialinė adaptacija. Būklę apsunkino ir šaltas bei emociškai neatliepiantis močiutės bei kitų brolių elgesys. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nukentėjusiosios X.X. pasakojime dėstomi realiai jos patirti dalykai, nustatyta nukentėjusiosios būsena, elgesys yra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, o ne sąlygoti jos charakterio ypatybių.
19. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiosios X.X. parodymų skirtumus, akcentuojant, kad jos parodymai yra nenuoseklūs ir net prieštaringi. Minima, kad skirtingose apklausose ji skirtingai nurodė dėl kitų brolių žinojimo apie nuteistojo C.C. veiksmus (apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021 m. rugsėjo 28 d., taip pat ekspertinio tyrimo metu parodė, kad apie brolio C.C. seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu kiti jos broliai nieko nežinojo. Pakartotinai apklausta 2022 m. birželio 15 d., jau teigė, kad apie tai kiti broliai žinojo, matė, buvo viename kambaryje, tuo metu kai jai buvo 11 metų, broliai –M. M. paprašytas laikė duris, o R. R. sėdėjo kambaryje); dėl paskutinių lytinių santykių su C.C. laiko (parodė, kad po tarnybos kariuomenėje, C.C. išsikrausčius, lytinių santykių nebuvo, vėliau nurodė, kad porą kartų buvo); ekspertėms nurodytos aplinkybės apie pirmųjų lytinių santykių metu patirtą fizinį smurtą („bandžiau gintis – stumti, (įtariamasis) trenkė per veidą“), nors apklausose apie tai neužsiminė. Tačiau šie apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiosios parodymų aspektai, kaip neesminiai, nesudaro pagrindo paneigti nukentėjusiosios parodymų dėl nuteistojo seksualinės prievartos visa apimtimi patikimumą. Esmines su nusikalstamomis veikomuis susijusias aplinkybes – patirtus brolio C.C. seksualinės prievartos veiksmus, jų pobūdį, vietą, laiko tarpą, savo reakciją į veiksmus, savijautą tuo metu – nukentėjusioji nuosekliai nurodė visų baudžiamojo proceso metu su ja atliktų veiksmų metu, taip pat ir papasakojo kitiems asmenims.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuoti neesminiai X.X. parodymų skirtumai pernelyg sureikšminami, vertinami selektyviai, neatsižvelgiant į byloje ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių visumą, iš esmės interpretuojami nuteistajam palankia prasme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant pasirinktai gynybinei nuteistojo pozicijai, kaip vienintelei teisingai. Toks selektyvus nukentėjusiosios parodymų vertinimas yra vienpusiškas, neobjektyvus, grindžiamas ne išsamia bylos aplinkybių analize ir ne bendrame visų ištirtų duomenų kontekste. Bylos duomenimis, 2022 m. birželio 15 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji sakė, kad broliai žinojo, jog C.C. ją prievartavo (matė ją su juo viename kambaryje, veiksmą pačioje pradžioje, kai jai buvo 11 metų, vienas iš brolių paprašytas laikė duris, kitas sėdėjo kambaryje ir pan.), tuo tarpu tos aplinkybės nebuvo parodžiusi anksčiau, nors tvirtino, kad kiti broliai apie tai, kas vyko galėjo pagalvoti; jai išėjus iš kambario, brolis M. M. klausdavo, ką su broliu veikia, ji atsakydavo, kad nieko (t. 1, b. l. 115). Tokios nukentėjusiosios nurodytos ir gynybos akcentuojamos aplinkybės neduoda pagrindo vienareikšmei išvadai apie nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą, atsižvelgus į jos duotų parodymų visumą, jos sugebėjimą duoti parodymus ir teikti paaiškinimus (kaip nurodė ekspertės – taip, kaip gali, atsižvelgus į jos protinio išsivystymo ir kalbos lygį, adaptaciją, jai būdingas savybes, seksualinės prievartos suvokimą nusikalstamos veikos padarymo ir ekspertizės atlikimo metu). Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis) byla nagrinėjama joje kaltinamų asmenų atžvilgiu jiems reiškiamų kaltinimų apimtyje. Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų C.C. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių vertinimo.
21. Skunde akcentuojama aplinkybė dėl nukentėjusiosios nurodyto turėtų paskutinių lytinių santykių su C.C. laiko savaime taip pat nesudaro pagrindo paneigti tinkamais ir pakankamais įrodymais nustatytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Nukentėjusioji šiuo aspektu parodė, kad tikslaus laiko ji nepamena, tačiau tai buvo, kai jai buvo 14 metų ir kai C.C. jau buvo išsikraustęs (t. 1, b. l. 114–115). Todėl šis X.X. parodymų aspektas vertinamas, atsižvelgiant ir į jos gebėjimą orientuotis laike, priklausomai nuo jos amžiaus. Kaip matyti iš ekspertinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji, atpasakodama praeities įvykius, natūraliai gali painiotis sekoje, jos orientacija laike pakankama, tačiau tolimesnės praeities įvykių laiką ji nurodo tik apytiksliai. Tačiau nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ji negalėtų teisingai įsiminti faktinių aplinkybių ir praėjus laikui, jų atgaminti, duoti apie tai parodymus. Tokį patį vertinimą teisiamajame posėdyje pateikė ir ekspertė D. Prižginė. Skunde nepagrįstai sureikšminami ir nukentėjusiosios parodymai dėl pirmųjų lytinių santykių metu patirto fizinio smurto, kaip nenuoseklūs. Tačiau apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji neparodė apie fizinio smurto atvejus detaliai, įvardinusi, kad toks buvo naudotas, o detaliau apie tai užsiminė ekspertinio tyrimo metu ekspertėms. Nukentėjusioji aiškino, kad brolis ją mušė ir prievartavo; buvo taip, kad vieną kartą jai trenkė ir tokių santykių metu, kai ji nėjo su juo; kartą jai trenkė prie močiutės. Apie brolio fizinį smurtą nukentėjusioji taip pat buvo nurodžiusi ir psichologei K. B. teikiamų konsultacijų metu.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma, nukentėjusioji parodymų nederino prie nustatytų bylos aplinkybių, o nurodė jas taip, kaip prisiminė, patvirtindama faktą apie brolio atliktus seksualinės prievartos veiksmus. Skunde akcentuojami nukentėjusiosios parodymų apie praeities įvykius (kitų artimųjų galimą žinojimą, paskutinius lytinius santykius su C.C., patirtą fizinį smurtą pirmųjų lytinių santykių metu) skirtumai, tačiau, kaip minėta, ji esmines su nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes nuosekliai atkartojo visuose savo parodymuose, šios aplinkybės atitiko kitus byloje surinktus duomenis. Tai nukentėjusiosios X.X. parodymų įrodomosios reikšmės nemenkina ir nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo C.C. veiksmų teisinio vertinimo.
23. Skunde gretinamas nuteistojo išsikėlimo iš močiutės namų ir nukentėjusiosios nurodytų įvykių laikotarpis, tačiau šis neatitikimas taip pat vienareikšmiškai nepaneigia nukentėjusios parodymų dėl C.C. prievartinio elgesio su ja. Kaip matyti, nukentėjusioji C.C. seksualinės prievartos veiksmus jos atžvilgiu įvardino kaip nenutrūkstamą, sistemingą procesą (1-2 kartus per savaitę), kol C.C. gyveno močiutės namuose; tai prasidėjo, kai jai buvo 11 metų, baigėsi -jai esant 14 metų; po to, kai C.C. išsikėlė, nurodė, kad jis „lindo“ prie jos 2-3 kartus. Nukentėjusios teigimu, C.C. močiutės namuose gyveno, iki kol išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) su E. E., laiko, kol jis tarnavo kariuomenėje, ji nevertino, kad jis buvo išsikraustęs. Bylos duomenimis, C.C. tarnybą kariuomenėje atliko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); tarnybos metu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs močiutės adresu; su E. E. nuteistasis apsigyveno nuo 2020 m. spalio mėnesio. Ir nors skunde akcentuojamas nuteistojo C.C. išsikraustymo iš močiutės namų laikas, teigiant, kad po išsikraustymo jis kurį laiką gyveno pas sesers vyrą V. R., savo tėvą, tarnavo kariuomenėje, maždaug pusmečiui buvo išvykęs į užsienio valstybę, o grįžęs apsigyveno su drauge, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nepaisant to, močiutės namuose jis lankydavosi. Tai nurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir nuteistojo artimieji, o ir pats C.C. parodė, jog, sugrįžęs iš užsienio, šiuose namuose jis karantinavosi. Todėl ir dėl paminėtos aplinkybės kitų šioje byloje surinktų įrodymų kontekste nėra pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus, kaip nenuoseklius.
24. Nesutiktina ir su skundo argumentais dėl menkesnės atskirų liudytojų (asmenų, kuriems nukentėjusioji papasakojo, ar kurie sužinojo iš jos globėjos aplinkybes apie patirtą seksualinę prievartą) parodymų, jų surašytų dokumentų įrodomosios reikšmės dėl jų išvestinio pobūdžio. Iš tiesų, nagrinėjamoje byloje be nukentėjusiosios X.X. parodymų C.C. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, didesne dalimi grindžiama netiesioginiais įrodymais. Tačiau įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik duomenys, tiesiogiai be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku ir patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingą aplinkybę (tiesioginiai įrodymai), bet ir duomenys, iš pradžių padedantys nustatyti, pagrindžiantys tarpinius faktus, o per juos – patikrinti kitus įrodymus, įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (netiesioginiai įrodymai). Pastarieji duomenys taip pat yra įrodinėjimo proceso elementai, kurie vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl aplinkybė, kad atskirų liudytojų nurodytos ar jų surašytuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės jiems tapo žinomos iš nukentėjusiosios, ar perpasakotos jos globėjos, jų įrodomosios reikšmės nesumenkina, įrodymų vertinimo taisyklių, analizuojant ir vertinant šiuos duomenis, pažeidimų nenustatyta. Visų šioje byloje surinktais įrodymais nustatytų duomenų visuma, juos gretinant tarpusavyje, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų seką, pagrindusią išvadą dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.
25. Byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiosios neatsiskleidimas apie brolio smurtinius veiksmus buvo nulemtas jos būsenos (stebimi depresijai būdingi požymiai), išsivystymo lygio, supratimo, amžiaus (kuo mažesnė buvo, tuo mažiau suprato; žemas intelektas, emocinis nebrandumas, silpna refleksija, apsunkinta socialinė adaptacija), jai būdingų savybių (nesaugus prieraišumas, sunku pasitikėti kitais žmonėmis, atsiverti, uždarumas, savo neigiamų jausmų slopinimas), baimės, artimųjų veiksmų (šaltas, emociškai neatliepiantis močiutės ir kitų brolių elgesys, iš namiškių galimai patirta fizinė bei psichologinė prievarta; apie tai užsiminus močiutei, nesulaukta tinkamos reakcijos; jautimasis artimųjų nuvertintai, kaltinamai dėl esamos situacijos, kas turėjo įtakos apsunkintam jos kontaktui su specialistais). Visa tai buvo motyvuotai pagrįsta nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė D. Prižginė paaiškino, kad vėlyvas atsiskleidimas, atsidūrus saugioje ir atliepiančioje aplinkoje, yra visiškai natūralus, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, patirtis, būseną, emocines sąlygas, nagrinėjamas aplinkybes. Ekspertė nurodė, kad X.X. elgesys tuo požiūriu nėra kažkas neįprasto, tai būdingas modelis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmiau paminėtos aplinkybės turėjo įtakos nukentėjusiosios atsiskleidimui. Matyti, jog ilgainiui, būdama naujoje aplinkoje (pas globėją), gaudama palaikymą, patirdama jausmus, kurių nebuvo patyrusi (atjautą, emocinį ryšį, bendravimą ir pan.), sumažėjus grėsmių baimei, jausdamasi saugiau, ji ėmė kalbėti apie brolio (nuteistojo) seksualinį elgesį jos atžvilgiu. Tik su laiku ji galėjo atskleisti daugiau aplinkybių, kurių nepasakojo, paaiškinti jas papildomai. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojamas nukentėjusiosios vengimas pasipasakoti apie patirtą seksualinę prievartą ar net tokios neigimas tam tikriems asmenims (kaip pavyzdys nurodoma psichologė K. B.) nesudaro pagrindo abejoti jos duotų parodymų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos K. B. parodymais nustatyta, jog iš nukentėjusiosios X.X. elgesio, būsenos, pastebėjo ženklų, kad ji galėjo būti susidūrusi su seksualine prievarta, nors pati nukentėjusioji apie patirtą seksualinę prievartą nepasakojo, tai neigė.
26. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde dėstoma kritika dėl ekspertinio tyrimo, apibendrinto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), išvadų objektyvumo, nes, anot gynėjo, akte nebuvo nurodytos metodikos, moksliniai metodai, kuriais remiantis buvo atliktas ekspertinis tyrimas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad X.X. psichikos būklės ir psichologinis įvertinimas atliktas, naudojant stebėjimą, pusiau struktūrizuotą pokalbį, nukentėjusiajai atliekant su bylos tema nesusijusias įvertinimo užduotis, psichologinio įvertinimo metodikas, gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir medicininių dokumentų analizę. Pabrėžtina, kad ekspertizės išvadų, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nesutikimas su ekspertinio tyrimo išvada nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks ekspertinio tyrimo rezultatų vertinimas neatitiko BPK reikalavimų. Byloje pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, jame atsakyta į visus pateiktus klausimus, tyrimas atliktas, išanalizavus tiek pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus, tiek stebėjimo, pokalbio, užduočių su nukentėjusiąja metu gautą informaciją pagal psichologinio įvertinimo metodikas. Nesiremti ekspertizės akto išvadomis nebuvo jokio pagrindo. Jų išsamumas ir atitiktis baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekelia. Be to, ekspertizės akto patikimumas byloje patikrintas ne tik BPK nustatyta tvarka, bet ir teisiamajame posėdyje apklausiant ekspertinį tyrimą atlikusias ir išvadas pateikusias ekspertes D. Prižginę, R. Gumbienę, kurios, duodamos paaiškinimus, pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, kokiais duomenimis remdamosi atliko tyrimą bei padarė atitinkamas išvadas (t. 3, b. l. l38, 140). Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad, apklausiant ekspertes pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyviai, taip pat ir nuteistasis su gynėju pasinaudojo teise užduoti klausimus ekspertėms, taip pat ir apie atlikto tyrimo metodikas. Eksperčių išvadų ir byloje reikšmingų faktinių aplinkybių atitikimas, eksperčių paaiškinimai apie jų atliktą tyrimą, taikytas metodikas bei pateiktas išvadas leidžia atmesti gynėjo keliamas abejones dėl ekspertizės akto išvadų nepatikimumo ir konstatuoti, kad ekspertizės akto išvados atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai ekspertizės akte suformuluotomis išvadomis rėmėsi, priimdamas skundžiamą nuosprendį.
27. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant faktines bylos aplinkybes, ekspertinio tyrimo išvadoms, kaip įrodymui, nebuvo suteikta prioritetinė reikšmė. Jos kartu ir eksperčių teiktais paaiškinimais pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos visų kitų bylos įrodymų kontekste. Jokie bylos duomenys, įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien apeliaciniame skunde keliamos abejonės neduoda pagrindo paneigti ekspertizės akte nurodytų duomenų ir jų pagrindu padarytų išvadų.
28. Nenustatyta byloje pagrindo išvadai kad X.X. buvo suinteresuota apkalbėti nuteistąjį C.C., jam kerštauti. Nors gynėjas, pabrėždamas, kad nukentėjusiosios elgesį, kai ji norėjo būti priimta gyventi pas C.C. su drauge, bet jai buvo atsakyta; susirašinėjimo su psichologe K. B. metu išsakė skirtingas žalojimosi priežastis – teigia, kad X.X. linkusi manipuliuoti ir meluoti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis aplinkybėmis, kurias X.X. nurodė tiek apklausoje, tiek atliekant ekspertizę, ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatytos. Ekspertės D. Prižginės paaiškinimais teisme nustatyta, kad toks nukentėjusiosios elgesys nėra kažkas neįprasto, o rodo jos emocinį nebrandumą, įgūdžių stoką, impulsyvumą, sunkumą susivokti savo būsenose ir nesąmoningą reakciją į stresą, tačiau ne manipuliavimą, parodytų aplinkybių dėl seksualinės prievartos nepatikimumą (t. 3, b. l. 137, 139). Be to, tyrimo metu nenustatytas nei X.X. polinkis fantazuoti, nei meluoti, o toks nukentėjusiosios nepastovumas tam tikrose situacijose niekaip nekeičia padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad X.X. nurodytos aplinkybės dėl brolio C.C. seksualinės prievartos veiksmų, yra išgalvotos. Nukentėjusiosios ekspertinio tyrimo duomenimis ir ekspertės D. Prižginės duotais paaiškinimais teisme, motyvuotai paaiškintas toks nukentėjusiosios elgesys. Kaip nustatyta, nukentėjusiosios pasiprašymas gyventi pas C.C., manant, kad jis daugiau prie jos nelįs, nes gyveno su mergina, atitinka jos primityvius gebėjimus, intelektą (ydingą supratimą) ir nesudaro pagrindo išvadai, kad X.X. apkalbėjo C.C. iš keršto, jog nebuvo paimta gyventi kartu. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos S. B. parodymais nustatyta, jog X.X., kol ji nebuvo pasisakiusi, pasiūlius C.C. kaip globėją, su pastarojo globa ji nesutiko, motyvuodama blogais jų tarpusavio santykiais. Dėl X.X. savižalos ekspertės paaiškino, kad toks elgesys taip pat siejamas su patirtu seksualiniu išnaudojimu, kaip pasirinktas ydingas būdas tvarkytis su stresu, nežinant, ką daryti, kokius priimti sprendimus ir kaip. Anot eksperčių, nukentėjusiosios savižalą iššaukę veiksniai, kontekstas, priežastys gali būti skirtingi (pavyzdžiui, daug metų gyveno toje aplinkoje (močiutės namuose, su broliais), kuri buvo vienintelė X.X. žinoma ir prie kurios buvo pripratusi, jos pakeitimas natūraliai sukėlė baimę, stresą, nežinomybę, nesaugumą ir pan.), tačiau toks jos elgesys yra normalus, atitinka jos emocinį nebrandumą, įgūdžių stoką, atsižvelgus į jos asmenybę ir jai būdingus ypatumus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nenuosekli nukentėjusiosios elgsena (tiek prašymasis gyventi su nuteistuoju, tiek nurodomos skirtingos žalojimosi priežastys) nemažina jos parodymų patikimumo ir nepaneigia jos nurodytų C.C. naudotos prieš ją seksualinės prievartos aplinkybių.
29. Gynėjo svarstymai dėl nukentėjusiajai X.X. nustatytų mergystės plėvės pažeidimų galimo atsiradimo kitomis aplinkybėmis ar būdais, paneigti specialisto išvada, kuria, įvertinus ją kartu su visais bylos įrodymais, patvirtinta C.C. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų liudytojų – nuteistojo draugės E. E., sesers J. J. ir brolių M. M. ir R. R. parodymais, ar rėmėsi jais tik iš dalies tiek, kiek jie atitiko kitus bylos duomenis. Apygardos teismas, tirdamas tiek nuteistąjį kaltinančius duomenis, tiek jį teisinančius, pagrįstai konstatavo, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje kitais įrodymais patikimai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Vien tik šių liudytojų tvirtinimas, kad nuteistasis C.C. negalėjo išžaginti, seksualiai prievartauti X.X., neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl C.C. kaltės, padarytomis išanalizavus byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visumą, dėl kurių pagrįstumo pasisakyta ir šiame procesiniame sprendime.
31. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo C.C. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie C.C. prieš ją įvykdytos seksualinės prievartos veiksmus, jos parodymų nuoseklumą ir pagrįstai pripažino patikimais jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kurie buvo patvirtinti ir ekspertinio tyrimo metu, pateikiant teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvadą. Nukentėjusiosios X.X. parodymų leistinumo ir patikimumo vertinimas nagrinėjamoje byloje trūkumų, kurie gali būti pripažinti esminiais, neturi. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei duomenimis, gautais ekspertinio tyrimo metu, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Be to, įvertinus pirmiau išdėstytus ir vienas kitą papildančius duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus įrodymus ir kurių visuma grindė C.C. kaltę, nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paneigta C.C. gynybos pozicija, jog jis prieš X.X. neatliko seksualinės prievartos veiksmų, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl amžiaus (buvo mažametė). Nenustatyta pagrindo apeliacinio skundo argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, pripažįstant C.C. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų. Ekspertinio tyrimo metu nukentėjusiajai buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F32.10), kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (C.C. veiksmais), kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. X.X. pirmą kartą patyrus seksualinę prievartą, kilo adekvati jos emocinė reakcija (baimė), fizinis skausmas, emocinis spaudimas, grasinimų patyrimas, po ko ėmė kartotis psichosomatinė simptomatika, nerimas, baimė, nesaugumo jausmas. Praėjus metams, tęsiantis tokiems veiksmams, ėmė blogėti nuotaika, atsirado suicidinių minčių, savižala, bandymas žudytis, triko gebėjimas megzti kokybiškus tarpasmeninius santykius, darbinė veikla bei socialinė adaptacija, susiformavo nuotaikos sutrikimai. X.X. elgesio analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šioje byloje nagrinėtų įvykių patirtis (pirmų lytinių santykių; besitęsiančios seksualinės prievartos), akivaizdžiai sąlygojo jos elgesio pokyčius, psichikos sutrikimą, sukėlusį ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui. Vertinant šiuos faktinius duomenis, byloje taip pat padaryta pagrįsta išvada, kad tarp nuteistojo nusikalstamų veikų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
32. Aukščiau aptarti vienas kitą papildantys įrodymai, kurių analizė ir vertinimas patikrinti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis C.C. nustatytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. dėl bejėgiškos būklės dėl amžiaus – mažametės X.X. išžaginimo (BK 149 straipsnio 4 dalis), seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir šiais veiksmais jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).
Dėl bausmės
33. Apeliaciniame skunde keliamas ir nuteistajam paskirtos bausmės, kaip per griežtos, klausimas. Motyvuojama, kad bylos nagrinėjimo metu C.C. su sutuoktine susilaukė vaiko, su kuriuo dėl ilgalaikio įkalinimo nutrūks socialiniai ryšiai, jo paties augimo šeimoje aplinkybės buvo sunkios (augo be tėvų, globojamas močiutės, su dviem broliais ir seserimi), deda pastangas susikurti gerbūvį (dirbo įvairius darbus, tarnavo kariuomenėje, susirado nuolatinį darbą, būstą, sukūrė šeimą). Apelianto manymu, šios aplinkybės rodo mažesnį C.C. pavojingumą, nei tokį, kad jį reiktų ilgam izoliuoti nuo visuomenės, ir leidžia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, su šiais argumentais nesutinka, juos atmeta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas C.C. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą ir kilusius padarinius atitinkančias bausmes.
34. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K- 477- 746/2015 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
35. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį atitinkančių bausmių skyrimo pagrindus (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), vertino padarytų nusikaltimų bei bausmių proporcingumą. Atsižvelgta tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, motyvą ir tikslą, tiek ir į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nuteistajam C.C. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir skirti švelnesnes bausmes, nei numatytos straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už C.C. inkriminuotas nusikalstamas veikas, sankcijose. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje apygardos teismo išdėstyti pagrįsti motyvai dėl negalimumo skirti nuteistajam švelnesnę, nei numatyta straipsnių sankcijoje, bausmę.
36. Skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta, kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu padarė tris tarpusavyje susijusius nusikaltimus – BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytą nusikaltimą žmogaus sveikatai. Veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo mažametė, kas ne tik apsprendžia didesnį jų pavojingumą (nusikaltimai, numatyti BK 149 straipsnio 4 dalyje ir BK 150 straipsnio 4 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriami prie labai sunkių), bet ir rodo ypač ankstyvą intervenciją į nukentėjusiosios seksualinį neliečiamumą, lytinę brandą, sveikatą, ydingą supratimo apie tokio pobūdžio veiksmus formavimą bei šių veikų išliekamuosius padarinius ateityje. Neteisėti C.C. seksualinio pobūdžio veiksmai prieš mažametę buvo kryptingi, pasikartojantys, truko pakankamai ilgą laiko tarpą (apie ketverius metus). Jis nusikaltimus padarė tyčine kaltės forma, naudodamasis bejėgiška X.X. padėtimi dėl jos mažametystės, pasinaudodamas jos nebrandumu, būkle. Dėl nuteistojo prieš nukentėjusiosios valią atliktų lytinės prievartos veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Ir nors nukentėjusiai padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnis laikomas nežymiu, tačiau tai nemažina neigiamo patirtos seksualinės prievartos poveikio, ypač įvertinus jos mažametystę, prievartą ji patyrė iš artimo žmogaus, brolio. Nuteistojo padarytais neteisėtais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiosios psichikos būklė, tai sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, todėl jai buvo teikiama ir ateityje bus reikalinga psichosocialinė pagalba (ilgalaikė psichiatrinė ir psichoterapinė pagalba psicho traumuojančių patirčių įveikai bei integracijai), kadangi be jos galimi sunkesni asmenybės, emocijų ir elgesio sutrikimai.
37. Minėtos aplinkybės, svarbios nusikaltimų, nustatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, kvalifikavimui, apibūdina ir paties nuteistojo C.C. įvykdytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą visų byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas nenustatė C.C. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką) bei padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti C.C. už labai sunkių nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už apysunkio nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas parinktos bausmės nuteistajam paskirtos baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.
38. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos, kaip nepakankamai įvertintos, aplinkybės, susijusios su C.C. šeimine padėtimi, gyvenimiška situacija ir patirtimi, jam darant inkriminuotus nusikaltimus, teisėjų kolegija, net ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumą ar jų atsitiktinį pobūdį. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog minėtos aplinkybės teismui buvo žinomos ir vertintos, individualizuojant bausmę, todėl nėra pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir nuteistajam skirti švelnesnę, nei baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatyta, bausmę. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.
39. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas C.C. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrė bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Todėl teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės taip pat nekeistina.
40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo C.C. gynėjo advokato A. Mažeikos apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo C.C. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmesti.