Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-04-04 · Byla Nr. E1-723-517/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
E1-723-517/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kategorijos
Teikimas Nr. E1-723-517/2018
Teisminio proceso numeris 1-49-3-00006-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 4 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento gautą Švedijos Karalystės kalėjimų departamento teikimą dėl Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas Švedijos Karalystės Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu už Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto ir 3 straipsnio nuostatų pažeidimus ir jam paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Södertälje apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d.

R. Ž. iki 2016 m. spalio 28 d. buvo atlikęs 313 laisvės atėmimo dienų (iš kurių 162 dienos yra laisvės atėmimas iki nuosprendžio priėmimo, 60 dienų yra laisvės atėmimas tarp nuosprendžio priėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios).

Pagal išduodančios valstybės teisę bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2022 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento persiųstas Švedijos Karalystės kalėjimų departamento teikimas bei liudijimas dėl Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio R. Ž. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Prokuroras posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nurodė kad Švedijos Karalytės kalėjimų departamento prašymas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Švedijos Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo R. Ž. nuteistas laisvės atėmimu 7 metams, ir pažymėjimą (liudijimą) nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo ir Lietuvos Respublikos BPK VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje nenustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis.

R. Ž. nuteistas Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabandą ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti, kurie buvo padaryti 2015 m. gruodį. Kalba eina apie maždaug devynis kilogramus amfetamino. Narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Nyderlandų į Švediją per Oresundo tiltą ir jomis buvo disponuojama Švedijoje. Iš nuosprendžio dokumentų matyti, kad Ž. ir vienas iš byloje esančių teisiamųjų, turėjo bendrą nusikaltimo planą, kurio tikslas buvo įsigyti ir atvežti narkotines medžiagas į Švediją, kur jos būtų perpakuojamos Stokholme ir toliau platinamos kitiems. Tiek Ž., tiek kitas byloje esantis teisiamasis, palaikė glaudų ryšį su narkotinių medžiagų tiekėju Nyderlanduose. Nors ir atrodė, kad kitas byloje esantis teisiamasis daugiau vadovavo ir sprendė nei Ž., Ž. labiausiai buvo susijęs su pačiu narkotinių medžiagų disponavimu ir dalyvavo jas gabendamas. Du, kiti byloje esantys teisiamieji, veikė kaip kurjeriai, o daug dalykų byloja, kad vienas iš byloje esančių teisiamųjų su Žibučiu leidosi į panašias keliones anksčiau. Iš teismo išvados matyti, kad Ž. ir vienas iš byloje esančių teisiamųjų vaidino vadovaujančius ir centrinius vaidmenis narkotikų veikloje.

Nuteistojo veikos kvalifikuotos pagal Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto ir 3 straipsnio pažeidimus, kas pagal pateiktą išduodančiosios valstybės šių teisės normų aprašymą gali būti prilyginama nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) ir nusikaltimui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną). Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

R. Ž. pirmos instancijos teismo nuteistas galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme, kuri nesiekia Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų minimalios sankcijos ribų. Tokiu būdu pritaikydamas bausmę teismas negriežtindamas išduodančioje valstybėje paskirtos bausmės, nuteistajam R. Ž. palieka Švedijos Karalystėje paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Liudijime dėl Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nurodyta, jog: 1) 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d.; 2) nuosprendžiu paskirta – 7 metų laisvės atėmimo bausmė; 3) visa jau atlikta laisvės atėmimo bausmės laiko dalis: iki 2016 m. spalio 28 dienos buvo atlikta 313 bausmės dienų (iš kurių 162 dienos yra laisvės atėmimas iki nuosprendžio priėmimo, 60 dienų yra laisvės atėmimas tarp nuosprendžio priėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios); 4) bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka, įskaičiuodamas į bausmės atlikimo laiką visą jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – 313 bausmės dienų (tame tarpe ir kardomąsias priemones kaip laikiną sulaikymą ir suėmimą), bausmės pradžią skaičiuojant nuo liudijime nurodytos datos – 2016 m. spalio 28 d.

Teismas įvertinęs R. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės rūšį ir trukmę, šio asmenybės požymius tiek, kiek jie akivaizdūs iš pateiktos medžiagos, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalyje numatytų bausmės atlikimo vietų kaip tinkamiausią parenka pataisos namus.

Nuteistasis R. Ž. nesutiko būti perduotas Lietuvos Respublikai. Nuteistasis nurodė, kad Lietuvos Respublika negali užtikrinti ir suteikti tokių gyvenimo bei užimtumo sąlygų kaip Švedija. Negali aprūpinti darbu ir kitomis priemonėmis, kurios padėtų atlikus bausmę integruotis į visuomenę. Teigia, jog bet kurioje Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje jam gresia fizinis susidorojimas bei pavojus sveikatai ir gyvybei, nes liko skolingas didelę pinigų sumą už prarastus narkotikus nusikalstamomis grupuotėmis. Mano, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose iš jo bus reikalaujama atlyginti skolą pinigais, kurių jis neturi, bus reikalaujama daryti kitus nusikaltimus. Jei tai daryti atsisakys, bus su juo susidorota ar kitaip pakenkta jam ir jo artimiesiems. Prašo suteikti galimybę atlikti bausmę Švedijoje. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo. R. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat, kaip jau anksčiau teismas nustatė, nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 punkte, dėl ko negalėtų būti vykdomas aukščiau minėtas nuosprendis.

Atsižvelgiant į nuteistojo išdėstytus nuogąstavimus dėl galimų grėsmių sveikatai ir gyvybei Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje numatyta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistasis informuojamas, kad Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo vietos administracijai jis turi teisę pateikti prašymą dėl pataisos namų parinkimo. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas išsiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. (439/18) 9R-874, kuriame prašoma tuo atveju, jei kompetentingo Lietuvos Respublikos teismo galutiniu sprendimu minėtas Švedijos Karalystės teismo nuosprendis bus pripažintas ir R. Ž. bus perimtas į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti, imtis atitinkamų saugumo priemonių parenkant įkalinimo įstaigą bei siekiant išvengti grėsmių nuteistojo saugumui, jei tokios galėtų kilti, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Pripažinti Švedijos Karalystės Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Suderinti nuteistajam R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Švedijos Karalystės Södertälje apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo dėl bausmių paskyrimo už kontrabandą (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipos ir 6 straipsnio 3 pastraipos bei įstatymo dėl bausmių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto ir 3 straipsnio pažeidimus paskirtą subendrintą 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę, prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies bei baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikti galutinę subendrintą 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 28 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti 313 (tris šimtus trylika) bausmės dienų (iš kurių 162 dienos yra laisvės atėmimas iki nuosprendžio priėmimo, 60 dienų yra laisvės atėmimas tarp nuosprendžio priėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis