- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-753-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03682-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Regina Pocienė, Viktoras Dovidaitis
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Nuteistasis
- T. R.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-753/2011
Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03682-2010-7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Iš T. R. nukentėjusiojo R. B. naudai priteista 308 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nuteistas už tai, kad jis 2010-10-04 apie 11 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą – R. B. virdulį 40 Lt vertės, šampūną 5 Lt vertės, 2 rankšluosčius 40 Lt vertės, puodelį 5 Lt vertės,10 pakuočių konservų 10 Lt vertės, šaldytą vištą 15 Lt vertės, rankinę 30 Lt vertės, vyrišką striukę 50 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1209“ 113 Lt vertės, viso atvirai pagrobė svetimo turto 308 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendžiu paskirtą bausmę arba ją subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis pagal LR BK 178 str. 2 d. baudžiamas pirmą kartą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, o nukentėjusysis - teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam T. R. bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. keliamų reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala nėra didelė. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje keturis kartus teistas, tris iš jų, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Paskutiniu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikaltimų nuosavybei padarymo, iš kurių vienas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų, apelianto atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat du kartus pastarojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro. Be to, pažymėtina tai, jog aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog apeliantas, vertinant pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas, yra recidyvistas. Tuo tarpu vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nors T. R. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad būdamas jauno amžiaus ir darbingas, kur nors dirbtų, būtų registruotas Darbo biržoje, ar turėtų kitą, legalų pragyvenimo šaltinį.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Priešingai paskirta laisvė atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagrįstai apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su apeliantui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendžiu paskirta bausme. Pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-15 nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną dar nebuvo įsiteisėjęs, be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, šis nuosprendis buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Įsiteisėjus minėtam nuosprendžiui, juo paskirta bausmė, pagal LR BPK 347 str. taisykles, bus subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta apeliantui galutinė subendrinta bausmė.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.