Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka nagrinedama baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. J. gynejo Rimo Andrikio ir nukentejusiosios I. Ž. apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos teismo 2009 m. lapkricio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkta, 6 punkta ir nuteistas laisves atemimu 6 (šešeriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 14 d., apie 4 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine I. Ž. metu, budamas apsvaiges nuo alkoholio, mušdamas ja kumšciais ir spardydamas i veida, krutine, pilva, dešini kluba bei rankas, iš viso suduodamas ne mažiau kaip 12 smugiu, padare nukentejusiajai didele poodine kraujosruva kaireje veido puseje, kraujosruva po kaires akies obuolio jungine, kraujosruva dešines akies vokuose, kraujosruvas abieju lupu vidiniame paviršiuje dešineje puseje, pasmakrio odos nubrozdinima, poodine kraujosruva dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas bei nubrozdinimus kairio žasto šoniniame paviršiuje ir dilbio nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinima dešinio klubo šoniniame paviršiuje, kairiojo raktikaulio lužima, kaires puses V šonkaulio lužima ir kairiojo plaucio plyšima su pneumatoraksu, pilvo sumušima su tušciosios žarnos plyšimu, plonosios žarnos pasaito plyšimu nuo klubines žarnos, riestines žarnos ir riestines žarnos pasaito plyšimais, del to nukentejusioji jaute dideli fizini skausma ir kancias. Del žarnu bei ju pasaitu plyšimu ir kairiojo plaucio plyšimo I. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, išsivyste totalinis pilvapleves uždegimas, klubines žarnos segmento nekroze ir operacijos metu jai buvo pašalinta apie 50 cm klubines žarnos, o nesuteikus kvalifikuotos medicinos pagalbos nuo patirtu sunkiu sužalojimu I. Ž. butu mirusi. Tokiais veiksmais nuteistasis A. J. padare Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte numatyta nusikalstama veika.

Nuteistojo A. J. gynejas ir nukentejusioji, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ji apskunde apeliacines instancijos teismui.

Šioje baudžiamojoje byloje yra tiesiogiai taikomos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Nuteistojo gynejas, manydamas, jog šios baudžiamojo istatymo nuostatos pritaikytos netinkamai, kartu su apeliaciniu skundu pateike prašyma kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma, siekiant ištirti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. istatymo Nr. X-1597 redakcija) atitikima Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisines valstybes principui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. J. , jo gynejas ir nukentejusioji I. Ž. praše tenkinti nuteistojo gynejo prašyma, o prokuroras siule ši prašyma atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynejo prašymas tenkintinas.

Apeliantas, prašydamas ištirti Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. istatymo Nr. X-1597 redakcija) nuostatu atitikima Konstitucijai, mano, kad Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis 3 punktas, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybe asmeniui, sunkiai sužalojusiam ar susargdinusiam savo artimaji giminaiti ar šeimos nari, prieštarauja Konstitucijos preambuleje itvirtintam teisines valstybes principui ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kurioje itvirtintas visu asmenu lygybes prieš istatyma principas – istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams visi asmenys lygus.

Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog istatymas ar kitas teises aktas, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisejas sustabdo šios bylos nagrinejima ir kreipiasi i Konstitucini Teisma, prašydamas spresti, ar šis istatymas ar kitas teises aktas atitinka Konstitucija. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai istatymu numatytais atvejais kreipiamasi i Konstitucini Teisma, bylos nagrinejimas atidedamas, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Apeliacines instancijos teismas šia nutartimi kreipiasi i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma del Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurode, jog konstitucinis teisines valstybes principas suponuoja ivairius reikalavimus istatymu leidejui bei kitiems teisekuros subjektams: teises aktuose nustatyti reikalavimai turi buti grindžiami bendro pobudžio nuostatomis (teises normomis ir principais), kurias imanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamu teisiniu santykiu subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi buti grindžiamas tik atitinkamais teises reguliuojamu visuomeniniu subjektu objektyviaisiais skirtumais; teises normos turi buti nustatomos iš anksto, kad teisiniu santykiu subjektai galetu žinoti, ko iš ju reikalauja teise; istatymuose ir kituose teises aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi buti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teises aktu formuluotes turi buti tikslios, turi buti užtikrinami teises sistemos nuoseklumas ir vidine darna; teises pažeidimai, už kuriuos teises aktuose nustatyta atsakomybe, turi buti aiškiai neapibrežti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybe už teises pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, proporcingumo principo, pagal kuri nustatytos teisines priemones turi buti butinos demokratineje visuomeneje ir tinkamos siekiamiems teisetiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisiu labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisines priemones yra susijusios su sankcijomis už teises pažeidima, tai minetos sankcijos turi buti proporcingos padarytam teises pažeidimui; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimu, apimanciu inter alia butinuma užtikrinti asmenu lygybe istatymui, teismui ir valstybes institucijoms ar pareigunams.

Šioje baudžiamojoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte itvirtinta norma, numatanti griežtesne baudžiamaja atsakomybe tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimaji giminaiti ar šeimos nari (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. istatymo Nr. X-1597 redakcija). Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnyje yra išaiškinta artimuju giminaiciu savoka, o mineto straipsnio 2 dalis apibrežia, kokie asmenys laikomi šeimos nariais. Taigi pagal Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dali nusikaltima padariusio asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys ir ju sutuoktiniai, taip pat nusikaltima padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltima padares asmuo bendrai gyvena neiregistraves santuokos (partneryste), sutuoktinio tevai.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad nuteistaji A. J. ir nukentejusiaja I. Ž. sieja partnerystes santykiai: pora ilga laika gyveno kartu (8 metus), vede bendra šeimos uki, 2006 m. liepos 25 d. susilauke sunaus. Vadinasi, I. Ž. , kaip A. J. gyvenimo partnere, pagristai laikytina jo šeimos nariu, o nuteistojo veiksmu, kuriais jis sunkiai sutrikde nukentejusiosios sveikata, kvalifikavimui taikytina Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta norma.

Vertinant prieš artimuosius giminaicius bei šeimos narius ivykdytu nusikalstamu veiku pavojinguma, pažymetina, jog nors prieš šia asmenu grupe gali buti padaroma ne viena baudžiamajame istatyme numatyta nusikalstama veika, taciau tik kai kuriu iš ju padarymas artimiesiems giminaiciams ar šeimos nariams yra vertinamas griežciau nei tokiu veiku padarymas prieš kitus asmenis, tai yra nusikaltimas, padarytas prieš artimaji giminaiti ar šeimos nari yra laikomas sunkesniu nei nusikaltimas, padarytas prieš kita asmeni. Istatymu leidejas, nustatydamas baudžiamaja atsakomybe už tycini sunku sveikatos sutrikdyma, istatymiškai itvirtino vienos svarbiausiu asmens teisiu – teises i sveikata – apsauga, todel vertybiniu požiuriu tycinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas artimam giminaiciui ar šeimos nariui, yra vienodai smerktinas ir baustinas. Negincytina, kad asmuo turi tam tikru išskirtiniu pareigu šeimos nariams ar artimiesiems giminaiciams, taciau dažnai gyvenimiškos aplinkybes nulemia specifinius šeimos nariu ar artimuju giminaiciu santykius, kurie konkrecioje situacijoje turi kur kas svarbesne reikšme taikant baudžiamaja atsakomybe negu vien formalus bendro gyvenimo ar giminystes ryšys. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. istatymo Nr. X-1597 redakcija) gali apriboti teismo galimybes tinkamai ivertinti konkrecia situacija bei visas nusikalstamos veikos apdarymo aplinkybes bei paskirti teisinga bausme. Vadinasi, šiuo atveju kyla prielaida manyti, kad teismas, vykdydamas teisinguma ir taikydamas mineta istatymo norma, gali priimti neteiseta nuosprendi. Kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. istatymo Nr. X-1597 baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija kelia abejoniu pagristumo aspektu, kadangi teismui nera pakankamai aišku, del kurio nusikalstamos veikos elemento ši nusikalstama veika pripažinta žymiai pavojingesne už pagrindine analizuojamo nusikaltimo sudeti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad "istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams visi asmenys lygus", tai yra mineta nuostata itvirtina konstitucini visu asmenu lygybes prieš istatyma principa. Del anksciau išdestytu aplinkybiu, teismui kyla klausimas, ar šioje baudžiamojoje byloje taikytinas istatymas - dabar galiojancio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija - neprieštarauja nurodytam konstituciniam visu asmenu lygybes principui ir teisines valstybes principui, kadangi žmogaus sveikata turi buti vertinama nepriklausomai nuo individualiu ar kitokiu žmogaus savybiu, pakankama laikant ta aplinkybe, jog buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Asmens sveikata pati savaime yra nekvestionuojama vertybe, todel abejotinas jos diferencijavimas pagal svarba, juo labiau prioritetiniu ryšiu laikant vien tik šeimini ar giminystes ryši. Visa tai leidžia manyti, kad šeimos nario arba artimojo giminaicio sveikata, taikant baudžiamaji istatyma, numatanti atsakomybe už tycini sunku sveikatos sutrikdyma, negali tureti kokio nors kito, išskirtinai svarbesnio ar reikšmingesnio požymio, kurio pagrindu kito asmens sveikata butu išskirta iš tu, kurie tokio požymio neturi.

Išdestyti argumentai leidžia manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje taikant istatyma, kuomet sunkus sveikatos sutrikdymas pripažistamas kvalifikuotu del šeimos ar giminystes ryšio, nukentejusiojo sveikata igauna išskirtini vertinima ne del nusikaltusio asmens padarytos veikos pavojingumo laipsnio, tai yra ne del subjekto tycios, o del objektyviu, nei nuo subjekto, nei nuo objekto nepriklausanciu šeiminiu ar giminystes ryšiu. Šiuo metu galiojancioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte normoje itvirtintas teisinis reguliavimas daro prielaida manyti, jog tokie patys teisiniai faktai – sunkus sveikatos sutrikdymas – nenustacius jokiu kitu nusikalstama veika kvalifikuojanciu požymiu, o tik tarp kaltininko ir nukentejusiojo susiklosciusi šeimini ar giminystes ryši, vertinami skirtingai, del ko teismui kyla abejone, ar mineta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma tokiu paciu teisiniu faktu nevertina skirtingai. Pažymetina, jog visu asmenu lygybes prieš istatyma principas reiškia, kad atitinkamos rušies santykiu subjektams – vienodais požymiais pasižymintiems asmenims ar ju grupems – turi buti taikomas tas pats istatymas ar kitas teises aktas, taip pat vienodai taikomos materialines bei procesines teises normos.

Vadovaudamasi išdestytais argumentais, kolegija daro išvada, kad yra pagrindas kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dali ir konstitucini teisines valstybes principa.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 63 straipsnio 1 punktu, 65 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dali ir konstitucini teisines valstybes principa.

Baudžiamosios bylos nagrinejima atideti kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.