- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- ATP-777-361/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas 2014-09-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. Š. už tai, kad ji 2014-07-24, apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini) esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 105 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 55 km/h, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-02 nutarimu, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnį, nubaudė O. Š. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį 1000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 priimtą nutarimą pakeisti ir paskirti O. Š. 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Nurodo, kad O. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį ir miesto ribose viršijo greitį daugiau kaip 50 km/h, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. O. Š. nurodytos šeimyninio – asmeninio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl ATPK 30¹ straipsnio taikymas šiuo atveju negalimas, o O. Š. turi būti paskirta griežtesnė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. Š. nuobaudą, pažymėjo, jog O. Š. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas pažymėjo, jog O. Š. gyvena kaime, dirba Klaipėdos mieste, be to, turi du nepilnamečius vaikus, kurie mokosi Klaipėdos mieste, todėl neturint vairuotojo pažymėjimo, jai būtų žymiai apsunkintas atvykimas į darbą bei savalaikis vaikų pristatymas į mieste esančią mokyklą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad yra pagrindas O. Š. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, o tiksliau, neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).
Pagrindiniai argumentai, nulėmę apylinkės teismo sprendimą O. Š. neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, buvo tai, kad O. Š. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, o tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, be to, buvo atsižvelgta, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl darbinių ir šeimyninių aplinkybių. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos tiek išskirtinėmis, kad duotų pagrindą O. Š. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie asmens baustumą, O. Š. anksčiau net kelis kartus (2011 ir 2012 metais) bausta už analogiško pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, t. y. nustatyto greičio viršijimą (b. l. 7-9), ir nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau jos charakterizuoja O. Š. neigiamai, leidžia daryti išvadą, jog paskirtos nuobaudos jos nepataisė, o ATPK 20 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos tikslas – auklėti, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nebuvo pasiektas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. Š., kuri yra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles, administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebus pakankama nuobaudos tikslams pasiekti (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų). Paskyrus švelnesnę nuobaudą, ji ir ateityje tikėsis išvengti griežtų nuobaudų.
Be to, būtina atisžvelgti ir į tai, jog O. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą 2014-07-24, apie 16.45 val., t. y vidurvasario dienos metu, kuomet pažeidimo padarymo vietoje, (duomenys neskelbtini), savaime suprantama buvo intensyvesnis eismas, o tai dar labiau padidina padaryto administracinio teisės pažeidimo – nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h – pavojingumą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai O. Š. pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimą pakeisti ir O. Š. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje paskirti 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.
Nutartis neskundžiama.