Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-589-133/2012

2012 m. spalio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant išteisintosioms D. Š., I. K., jų gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nukentėjusiojo A. P. gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžio, kuriuo I. O. K. ir D. Š. išteisintos dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 154 str. 1 d., kaip nepadariusios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista I. O. K. naudai 1500 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš A. P..

Priteista D. Š. naudai 1500 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. K. privataus kaltinimo byloje buvo kaltinama ir apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinta, kad ji, 2008 m. spalio mėn. laikotarpyje nuo 16 dienos iki 23 dienos, (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat Marijampolės mieste, R. J. g. (duomenys neskelbtini) turgavietės teritorijoje, girdint pašaliniams asmenims, melagingai teigė, kad A. P. I. O. K. atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką, t.y. išdaužė jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) sav., langų stiklus, tokiu būdu skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino A. P. garbę bei orumą, pakirto juo pasitikėjimą.

D. Š. buvo kaltinama ir pirmosios instancijos nuosprendžiu išteisinta, kad ji, 2011-06-18 vykusio ataskaitinio susirinkimo metu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini) sav. teritorijoje, pašaliniams asmenims melagingai teigė, kad A. P. I. K. atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką, t.y. išdaužė I. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) sav., langų stiklus, tokiu būdu skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino A. P. garbę bei orumą, pakirto juo pasitikėjimą.

Teismas taip pat nurodė, kad nesiremia liudytojos K. O. K. parodymais, kadangi ji seniai pyksta ant I. O. K., todėl ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Tai, kad I. O. K. teigė, kad jos pasisakymai dėl išdaužtų langų stiklų nebuvo nukreipti tiesiogiai į A. P., o akcentavo, kad tai padarė pirtininkai, tačiau tokie teiginiai vertintini kaip bandymas išvengti gresiančios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, apelianto atstovą advokatą, prašiusį jo atstovaujamojo skundą tenkinti, išteisintąsias ir jų gynėją, prašiusius apelianto A. P. apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriuo D. Š. ir I. O. K. buvo išteisintos, kaip nepadariusios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d.

Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y., skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2008-10-16 buvo išdaužyti I. K. gyvenamojo namo langų stiklai, dėl ko pastaroji kreipėsi į policiją, nurodydama A. P., kaip kaltininką, jos tyčia nebuvo nukreipta paskleisti informaciją. Kreipimasis į policijos pareigūnus negali būti vertinamas kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų skleidimas, tyčia siekiant padaryti žalos jos garbei ir orumui, t.y., jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 sudėties.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. P. I. O. K. pareiškime policijai buvo įvardintas, kaip kaltininkas, kadangi langus jai išdaužė A. P. pirties lankytojai. Nurodė, kad konfliktai su A. P. prasidėjo seniai, nuo to laiko, kada pastarasis pradėjo nuomoti pirtį. Nuo tada soduose nebėra ramybės, visi kaimynai piktinasi naktimis sklindančiu triukšmu, kurį kelia pirties lankytojai. Nurodė, kad ne kartą apie tai kalbėjosi su A. P., tačiau pastarasis nekreipė jokio dėmesio į nusiskundimus dėl keliamo triukšmo. Iš šių duomenų akivaizdu, kad I. O. K. A. P. kaltininku įvardijo kaip pirties savininką, išsakė savo nuomonę apie nesutarimus su juo, o ne paskleidė kokią tai tikrovės neatitinkančią informaciją.

A. P., kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tvirtino, kad I. O. K. viešai skelbė, jog A. P. išdaužė jos namo langų stiklus, o jos duktė D. Š. tą patį teigė ataskaitinio susirinkimo metu sodų bendrijos nariams.

Teisminio nagrinėjimo metu A. P. parodė, jog žino, kad 2008-10-16 buvo išdaužyti kaltinamosios I. O. K. gyvenamojo namo langai, tačiau teigė, kad jis su tuo neturi nieko bendro, Nepaisant to, I. O. K. apskundė jį policijai, pradėjo šmeižti, apkaltino nebūtais dalykais. Tai patvirtino K. O. K., dirbanti (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Patvirtino, kad kaltinamoji D. Š. apšmeižė jį 2011-06-18 ataskaitiniame sodų bendrijos susirinkime. Patvirtino, kad pats tame susirinkime nedalyvavo, tačiau apie tai jam pasakojo sodų bendrijos narys A. M., kuris buvo minimame susirinkime. Nurodė, kad tiek I. K., tiek ir D. Š. jo atžvilgiu skleidžia pramanytus gandus, žemina jo garbę bei orumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir jį darantis asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos gali atsirasti tam tikri padariniai ir jų nori. Šiuo atveju, akivaizdu, kad konfliktas tarp kaimynų yra nuolatinis, ko pasekoje nuolat parašomi pareiškimai policijai. Konfliktinė situacija žinoma daugeliui kaimynų, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, dėl nuolatinio triukšmo į policiją kreipėsi ne vienas sodų bendrijos narys, todėl akivaizdu, kad ir I. O. K. langų stiklų išmušimas ne vieno asmens galėjo būti siejamas su konfliktuojančiomis pusėmis.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė dėl įrodymų, kuriais, kaip objektyviais vadovavosi, o kitais – nesirėmė, t.y. nesivadovavo A. M. parodymais, K. O. K. parodymais. Argumentai dėl šių aplinkybių pilnai pagrįsti ir nekeliantys abejonių. Tai, jog teismas nesivadovavo L. P. parodymais, paaiškinama tuo, kad ji yra A. P. sutuoktinė, kurios parodymai negali būti objektyvūs dėl jaučiamo ir išsakomo pykčio tiek I. O. K., tiek D. Š. atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino I, O. K. ir D. B. veiksmus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.