- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2-7836-859/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01480-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės
- Atsakovas
- S. T.
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) ieškinį atsakovei S. T. dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, tretysis asmuo - Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Teismui Vilniaus m. VTAS atstovas pateikė pareiškimą dėl tėvų valdžios būdo pakeitimo kitu. Nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu buvo nustatytas laikinas motinos S. T. valdžios apribojimas. Pareiškėjas prašo šį apribojimą pakeisti į neterminuotą (sunkesnį) motinos valdžios apribojimą, o tokiu atveju prašymas negali būti sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK 408 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo Vilniaus m. VTAS pareiškimas dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašo pakeisti laikiną motinos valdžios apribojimą S. T. nepilnamečių vaikų I. B. ir L. T. atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepilnamečio I. B. tėvui T. B. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia, o motinos S. T. valdžia abiejų vaikų I. B. ir L. T. atžvilgiu apribota laikinai. Nepilnametei L. T. tėvystė nėra nustatyta. Nuo motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau kaip dveji metai, tačiau vaikų motina S. T. motinos valdžios Igno ir Lauros atžvilgiu vykdyti nepradėjo: nors globos namuose vaikus lanko dažnai, tačiau priteisto išlaikymo nemoka, aktyvių veiksmų, kad susigrąžinti vaikus į savo šeimą, nesiima, į teismą dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo nesikreipia. Socialiniai darbuotojai ne kartą informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrių (toliau – Skyrius), kad vaikų motinos gyvenamoji vieta nežinoma, į telefono skambučius ji neatsako, todėl socialinis darbas su jos šeima nevyksta. Vykdant vaikų globos priežiūrą, 2014 m. lapkričio 3 d. buvo organizuojama Igno ir Lauros globos peržiūra, kurioje S. T. nedalyvavo. Kadangi teigiamų pokyčių vaikų Igno ir Lauros motinos šeimoje nėra, prašo pakeisti laikiną motinos S. T. valdžios apribojimą vaikų I. B. ir L. T. atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti.
A. S. T. procesinius dokumentus: ieškinį su priedais, pranešimą gavo (b.l. 42, 45-46), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
A. S. T. procesiniai dokumentai: ieškinys su priedais buvo tinkamai įteikti po jos paieškos paskelbimo, atsakovei siųstas teismo šaukimas atvykti į 2015 m. balandžio 17 d. teismo posėdį grįžo neįteiktas. A. S. T. apie teismo posėdį, įvyksiantį 20150 balandžio 17 d., 11:30 val., buvo pranešta telefonu 2015 m. balandžio 14 d., tai patvirtina telefonograma (b.l. 56).
Motyvuojamoji dalis
CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovei tinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai –ieškinys (b.l. 61), atsakovei apie posėdį, įvyksiantį 2015 m. balandžio 17 d., 11:30 val., pranešta telefonu 2015 m. balandžio 14 d., atsakovė patvirtino, kad apie bylos nagrinėjimo laiką žino ir į jį atvyks, tačiau neatvyko, prašymų teismui nepateikė, darytina išvada, kad atsakovė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų prievolių nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose, o bylos nagrinėjimas užsitęsė (byla gauta 2015 m. sausio 20 d.). Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, trečiojo asmens atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei S. T. nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėjo atsakovei S. T. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį patenkinti.
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovė vaikais domėjosi pirmus du metus, vėliau domėjosi rečiau, per vienerių metų laikotarpį atsakovė pas vaikus atvyksta itin retai, daugiausiai su vaikais bendrauja telefonu. Su socialiniais darbuotojais atsakovė nebendradarbiauja.
Ieškinys tenkintinas.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais <...>. (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepilnamečio I. B. tėvui T. B. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia, o motinos S. T. valdžia abiejų vaikų I. B. ir L. T. atžvilgiu apribota laikinai, nustatant nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą, jų globėju paskiriant Antakalnio vaikų socialinės globos namus (b.l. 7-8). Nepilnametei L. T. tėvystė nėra nustatyta (b.l. 5). Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai 2014-11-19 rašte nurodė, kad atsakovės S. T. vaikai globos namuose gyvena tris metus, vaikai globos namuose adaptavosi ir jaučiasi gerai. Abu vaikai mokosi Vilniaus J. L. vidurinėje mokykloje, turi mėgstamų veiklų, lanko papildomo ugdymo užsiėmimus (b.l. 32-33). Iš 2013 m. gegužės 23 d., 2014 m. balandžio 21 d. informacinių raštų apie S. T. šeimą, 2014 m. lapkričio 4 d. Vaikų globos peržiūros aktų nustatyta, kad po Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo priėmimo, S. T. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad susigrąžinti vaikus į šeimą, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja (b.l. 9-15).
Išnagrinėjus bylos aplinkybes bei įvertinus pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad S. T. neturi socialinių įgūdžių auginti savo nepilnamečių vaikų, nesirūpina savo vaikų auklėjimu, jų neišlaiko, nesiėmė priemonių įsidarbinti, pakeisti savo gyvenimo būdo tiek iki laikino motinos valdžios apribojimo, tiek jau laikinai apribojus motinos valdžią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu. Todėl yra pagrindas tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimą pakeisti laikiną motinos valdžios apribojimą S. T. vaikų L. T. ir I. B. atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą (CK 3.180-3.181 straipsniai).
Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti su tuo susiję klausimai vaikų L. T. ir I. B. atžvilgiu išspręsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu laikiną S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą vaikų I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu į neterminuotą S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.