Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. spalio 21 d. būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nurašė (duomenys neskelbtini) medžiagas už 2749,02 Eur sumą pagal medžiagų nurašymo aktus: 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000026 2712,29 Eur sumoje, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000027 36,73 Eur sumoje, nenurodydamas, kur ir kokiame objekte panaudojo medžiagas, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įvedė neteisingus duomenis apie piniginių lėšų likučius ir piniginių lėšų gavimą į 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitas, t. y. 2014 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje 2014 m. spalio 1 d. įrašė piniginių lėšų likutį lygų 0, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. neįtraukė piniginių lėšų gavimo, tačiau į avanso apyskaitą įtraukė piniginių lėšų išleidimą, kuris sudarė 301,72 Eur atsiskaitymams su tiekėjais, dėl ko antiišlaidžiai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė – 301,72 Eur, 2015 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje 2015 m. sausio 1 d. įrašė antiišlaidžius – 87,39 Eur sumai, t. y. 214,33 Eur mažesnius antiišlaidžius, nei nurodė 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje įrašė 6732,70 Eur piniginių lėšų gavimą, iš jų panaudojo 6600,15 Eur, o avanso apyskaitoje 2015 m. gruodžio 31 d. įrašė piniginių lėšų likutį lygų 0, 2015 m. lapkričio 30 d. įrašė piniginių lėšų likutį lygų 0, 2015 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje 2015 m. sausio 1 d. įrašė antiišlaidžius lygius – 45,16 Eur, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. L. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (2 t., b. l. 154-156) ir kita bylos medžiaga:

2017 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas D. J. (1 t., b. l. 118-119);

2017 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 0,16 Eur. Trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: (duomenys neskelbtini) – 336 Eur, (duomenys neskelbtini) – 195 Eur, (duomenys neskelbtini) - 3693,62 Eur, (duomenys neskelbtini) – 522,98 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1108,15 Eur, (duomenys neskelbtini) – 155,51 Eur (1 t., b. l. 120);

2017 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria į bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini) su 1098,90 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (1 t., b. l. 124);

2017 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., b. l. 122-123);

2014 m. lapkričio 5 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre, kuriame užfiksuota, jog Juridinio asmens pavadinimas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens vadovas vienasmenis organas – P. L. (1 t., b. l. 135-142);

(duomenys neskelbtini) steigimo aktas, kuriame užfiksuota, jog mažosios bendrijos steigėja S. M.. Sudaryti (duomenys neskelbtini) nuostatai. Nuostatuose nurodyta, kad bendrijos veiklos laikotarpis – neribojamas. Bendrovės finansiniai metai sausio 1 d. - gruodžio 31 d. Bendrijos veiklos tikslai efektyviai ir produktyviai vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą bei gauti ekonominę naudą (1 t., b. l. 143-144, 145-146);

2016 m. rugsėjo 7 d. vienintelio nario sprendimas, kuriuo P. L. atšauktas iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų (1 t., b. l. 161). Duomenys pateikti Juridinių asmenų registrui, duomenys patvirtinti (1 t., b. l. 162-163, 166, 167);

2017 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 173-178); savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad S. M. pateikė 2 vnt. sąskaitų – faktūrų (1 t., b. l. 91, 92, 93);

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog D. J. pateikė segtuvą, 12 lapų, kuris pavadintas „Banko dokumentai“; segtuvą, 57 lapų, „Kasos dokumentai“; segtuvą 92 lapų „Apyvartos žiniaraščiai“; segtuvą 14 lapų „Pardavimai“; 19 lapų, segtuvą „Banko dokumentai“; 59 lapų segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai“; 23 lapų segtuvą „Nurašymo aktai“; 7 lapų segtuvą „Darbo užmokestis“; 26 lapų segtuvą „Įsakymai“; 2 lapų segtuvą „Ilgalaikis turtas“; 12 lapų segtuvą „Darbo užmokestis“; 8 lapų segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai“; 8 lapų segtuvą „Pardavimai“; 45 lapų segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai“; 103 lapų segtuvą „Avansinės apyskaitos“; 80 lapų segtuvą „Pirkimai“; 41 lapo segtuvą „Darbo sutartys“; 82 lapų segtuvą „Avansinės apyskaitos“; 21 lapo segtuvą „Pirkimai“; 15 lapų segtuvą „Apskaitos dokumentai“; 29 lapų segtuvą „Kasos dokumentai“; 1 segtuvą su Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija; 2 segtuvus su Priešgaisrinės saugos dokumentacija; 106 lapų segtuvą „Įmonės sutartys“; įmautę su įvairiais dokumentais; voką, kuriame sudėtos kuro kortelės su PIN kodais; baltą spalvos maišelį su kasos dokumentais (1 t., b. l. 114-116);

2019 m. rugpjūčio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima civilinė byla Nr. B2-715-264/2018. Bylos dokumentai susegti į baltos spalvos popierinį segtuvą. Apžiūrimas 2017 m. vasario 10 d. S. M. patikslintas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Apžiūrima bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) informacija apie balsavimą raštu pagal 2017 m. birželio 30 d. administratoriaus iniciatyva šaukiamo pakartotinio kreditorių susirinkimo Nr. 1 darbotvarkės klausimus. Nutarta sekretoriaujančiu paskirti bankroto administratorių D. J., kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti (duomenys neskelbtini) atstovą, patvirtinti administratoriaus ataskaitą, sudaryti pavedimo sutartį, suteikti įgaliojimus kreditorių susirinkimo pirmininkui, patvirtinti administratoriaus siūlomą sąmatą, kreiptis į teismą su prašymu pripažinti (duomenys neskelbtini) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apžiūrimas bankroto administratoriaus 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymas Nr. B64/S003 Kauno apygardos teismui. Prašyme nurodoma, kad 2017 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos tesimas patvirtino 7110,58 Eur kreditorinių reikalavimų. (duomenys neskelbtini) vadovas P. L. 2016 m. rugsėjo 26 d. savo vardu įregistravo (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu kaip ir bankrutuojanti įmonė, vykdančią tokią pačią veiklą, tačiau pavadinime skyrėsi tik vienas žodis vietoje (duomenys neskelbtini) pavadinime panaudota „(duomenys neskelbtini)“. Prašyme atkreipiamas dėmesys, kad P. L. įregistravo naują įmonę dar būdamas bankrutuojančios įmonės vadovu, todėl valdė ir disponavo įmonės informacija ir turtu. 2016 m. rugsėjo 30 d. dviem medžiagų nurašymo aktais Nr. 0000026 ir Nr. 0000027 buvo nurašyta įmonės turto už 36,74 Eur ir 2712,29 Eur, tačiau kokiame objekte buvo sunaudotos nurašytos medžiagos P. L. paaiškinti negalėjo, raštu administratoriui atsakymo taip pat nepateikė. Bankroto administratorius daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) veiklos jau nevykdė, todėl P. L. pasisavino nurašytą turtą. Taip pat P. L. nėra perdavęs įmonės turto, t. y. ryšių įrangos, kurios įsigijimo vertė 1026 Eur ir 620,71 Eur grynųjų pinigų. Apžiūrima bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) informacija apie balsavimą raštu pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. administratoriaus iniciatyva šaukiamo pakartotinio kreditorių susirinkimo Nr. 2 darbotvarkės klausimus. Nutarta patvirtinti administratoriaus ataskaitą, pritarti administratoriaus siūlymui dėl reikalavimo teisės pardavimo, pardavus reikalavimo teisę, kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos. Apžiūrimas likvidavimo aktas, kuriame matyti, kad nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma yra 7110,58 Eur, įmonė turto ir piniginių lėšų neturi. Apžiūrimas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimas dėl bankrutavusios (duomenys neskelbtini) veiklos pripažinimo pasibaigusia (2 t., b. l. 11-13, 14-19, 20-31);

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog įvertinus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nes tyrimo metu negalima nustatyti kur ir kokiame objekte (duomenys neskelbtini) panaudojo medžiagos už 2749,02 Eur, pagal medžiagų nurašymo aktus: 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000026 suma 2712,29 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000027 suma 36,73 Eur, todėl (duomenys neskelbtini) nesivadovavo: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 dalimi: Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, taip pat nesivadovavo 4 straipsnio nuostatomis „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palygina; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. P. L. avansinių apyskaitų 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. likučių nesutapimas rodo, kad (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2011 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 – 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų: 1) Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. ir to paties įstatymo 4 straipsniu „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palygina; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. spalio 21 d. P. L. nesiėmė veiksmų įmonės padėčiai pagerinti, sumažinti kreditorinius, o Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje. nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo vyriausioji buhalterė D. S. (2 t., b. l. 52-84) ir kiti byloje surinkti dokumentai.

Kaltinamasis P. L., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, S. M. buvo steigėja, taip pat jo sugyventinė. 2016 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, steigėjos S. M. vienasmeniu sprendimu. Apie tai, kad jis atleistas, sužinojo tik tada, kai gavo informuojantį laišką. Prieš jį atleidžiant tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas, jie nusprendė išsiskirti. Kiek vėliau sužinojo, kad mažajai bendrijai pradėta bankroto procedūra. S. M. bankroto procedūrą pradėjo savo iniciatyva. Mano, kad esminė bankroto procedūros priežastis buvo skyrybos. Jis negalvojo apie įmonės bankrotą, įmonė būtų toliau vykdžiusi veiklą statybos srityje. Dėl šių priežasčių, kai jis buvo atleistas, įsteigė kitą įmonę, t. y. (duomenys neskelbtini), kad galėtų toliau tęsti veiklą statybų srityje ir gauti pajamas, kad galėtų pragyventi. Jokių jo tyčinių veiksmų nebuvo ir jis nekaltas dėl to, kad įmonė bankrutavo, bankroto procedūra inicijuota ne jo iniciatyva, jeigu būtų jo valia, įmonė būtų veikusi ir toliau. Dėl automobilio pardavimo gali pasakyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 50 Eur mažesne kaina, kadangi jo brangiau parduoti buvo neįmanoma, jis buvo jau morališkai nusidėvėjęs, pardavė kaip metalo laužą. Dėl medžiagų, prekių nurašymo aktų gali pasakyti, kad aktuose minimos medžiagos buvo sunaudotos objektuose, tačiau čia yra jo kaltė, jog tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos ir neužtikrino teisingo buhalterinės apskaitos vedimo ir buhalterės darbo, todėl buhalterinėje apskaitoje galbūt nėra užfiksuota kokiame objekte konkrečiai panaudotos medžiagos. Pripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, netinkamai organizavo darbą dėl savo įgūdžių trūkumo. Prisipažįsta ir sutinka, kad aplaidžiai vedė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (2 t., b. l. 154-156).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad yra bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo S. M., o šios mažosios bendrijos direktoriumi nuo pat įkūrimo buvo paskirtas pastarosios sugyventinis, P. L.. Kiek pasakojo S. M., kol tarp jų santykiai buvo geri, viskas buvo gerai, tačiau 2016 m. vasaros laikotarpiu, S. M. ir P. L. dėl asmeninių priežasčių susipyko ir po to P. L. pradėjo kenkti įmonei. S. M. pasakojo, kad P. L. prasidėjus jų nesutarimams, pastarajai pasakė, jog pridarys įmonei problemų. Po tokio P. L. pasisakymo S. M. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), kadangi jau tuomet P. L. buvo avansu paėmęs medžiagų, už kurias turėjo vėliau atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė. Kuomet S. M. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo mažosios bendrijos skolos buvo apie 3800 Eur, tačiau vėliau iškėlus bankroto bylą skola tapo didesnė, apie 7000 Eur, kadangi jau buvo kreipęsi visi kreditoriai. Kai jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi ir pradėjo rinkti duomenis apie mažosios bendrijos bankrotą, nustatė, jog P. L. savo tyčiniais veiksmais perkėlė (duomenys neskelbtini) veiklą į pastarojo įkurtą naują mažają bendriją, netgi pavadinimas iš esmės toks pats, skiriasi tik vienas žodis. Į P. L. naują mažąją bendriją, t. y. medžiagos perkeltos, paliekant (duomenys neskelbtini) skolas už tas medžiagas, kas realiai sudarė tyčinio bankroto pagrindą, dėl ko jis ir kreipėsi į teismą. Teismas bankrotą pripažino tyčiniu. Taip pat P. L. dar iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui 620,71 Eur piniginių lėšų, kadangi ši įmonės pinigų suma buvo įmonės kasoje, o kasa buvo pas patį P. L., taip pat 2 mobiliojo ryšio telefonai, kurių bendra vertė 1026 Eur. Visus įmonės dokumentus jam perdavė S. M., pastaroji nurodė, jog dalis dokumentų buvo pas ją namuose, kadangi ten su P. L. gyveno, dalis pas buhalterę, taigi ši surinko visus dokumentus ir perdavė jam. Ar perduoti visi reikiami dokumentai jis nežino, S. M. perduodama dokumentus pasakė, jog perduoda visus turimus mažosios bendrijos dokumentus. Taip pat ganėtinai keistas dalykas, kurį rado tarp įmonės dokumentų, buvo dabartinio „Circle K“, buvusio „Statoil“, kuro kortelės su PIN kodais, kortelių viso yra 10, sunku pasakyti kam tokiai mažai mažajai bendrijai reikėjo tiek kortelių, bet šis faktas taip pat atrodo ganėtinai neaiškiai ir tai galėtų atsakyti turbūt tik pats P. L.. Su P. L. bendravo telefonu, bet nieko konkrečiai paaiškinti pastarasis negalėjo, kaltino tik S. M. (1 t., b. l.74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) 2016 m., tikslaus laikotarpio neprisimena, gal nuo kovo mėn., dirbo penkis – šešis mėnesius. Jos funkcijos buvo personalo dokumentacijos tvarkymas, dokumentų archyvavimo darbai. Šioje įmonėje darbo laikas buvo 1 val. per dieną. Mažoji bendrija vertėsi statybų verslu, tiksliai, ką statė, nežino. Tiksliai neprisimena, bet lyg buvo samdoma buhalterines paslaugas teikusi įmonė. Apie šios įmonės finansinę būklę nieko negali paaiškinti, nes nieko nežino. Apie įmonės kreditorinius įsiskolinimus taip pat nieko negali paaiškinti, nes nieko apie juos nežino. Apie 2016 m. rugsėjo 30 d. prekių nurašymą nieko nežino, nedalyvavo jokiame prekių nurašyme ir nežino kur tos prekės buvo panaudotos. Taip pat nežino kodėl jos pavardė įrašyta pateiktuose prekių nurašymo aktuose ir nežino kas šiuos aktus surašė. Apie (duomenys neskelbtini) įsteigimą nieko nežino (1 t., b. l.74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. parodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. ji ir P. L. įsteigė (duomenys neskelbtini), kurios buveinė buvo (duomenys neskelbtini), pati įmonė veikė Kaune. P. L. tuo metu buvo jos sugyventinis, nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. su pastaruoju neveda bendro ūkio. Įmonės steigėja buvo ji, P. L. buvo mažosios bendrijos direktorius. Įmonę valdė P. L., nuo to laiko, kai pasirašė įmonės steigimo dokumentus, ji įmonės veikloje nedalyvavo, be to 2014 m. spalio 13 d. ir 2016 m. sausio 27 d. gimė dukros, ji jas prižiūrėjo. Ji į įmonės veiklą nesikišo, todėl labai daug apie įmonės veiklą pasakyti negali, žinojo, kad įmonė turi buhalterę, kartais P. pats pasakydavo, kad įdarbino žmogų arba atleido, įmonė vykdė įvairius remonto darbus, pats P. taip pat atlikdavo darbus. Kiek atsimena, P. visada neturėdavo pinigų, visada sakydavo, kad bus pinigų, kai bus darbai padaryti. Apie tai, kad įmonė dirba nuostolingai ar turi skolų, ji nežinojo. Kartais pastarasis jos paprašydavo apmokėti mažosios bendrijos reklamos paslaugas internete. Įmonė turėjo vieną sąskaitą SEB banke, prie šios banko sąskaitos ji prisijungimų neturėjo, žinojo tik sąskaitos numerį. Į mažosios bendrijos sąskaitą iš savo asmeninės ji yra pervedusi pinigų, tačiau niekada nuo mažosios bendrijos sąskaitos nėra nuėmusi grynųjų pinigų ar kitaip fiziškai ją panaudojusi. Sąskaitą valdė P. Ji taip pat nėra įnešusi į kasą pinigų, ar jų išėmusi iš kasos. Tai pasinaudodamas jos vardu galėjo padaryti tik P. Apie sandorius, kurie buvo sudaromi, ji asmeniškai nieko nežinojo, pats P. apie darbus ir taip mažai pasakodavo, jai nėra žinoma, ar P. atsiskaitydavo su kreditoriais ar laikėsi mokėjimo eiliškumo. 2016 rugsėjo 2 d. tarp jos ir P. kilo konfliktas, dėl asmeninių priežasčių, dėl ko ji buvo iškvietusi policijos pareigūnus, abu stipriai apsipyko, pastarasis konflikto metu pasakė „privarysiu skolų, kurias mokėsi iki gyvenimo galo“. 2016 m. rugsėjo 7 d. ji kreipėsi į Registrų centrą dėl P. L. atleidimo. Taip pat kreipėsi į banką dėl mažosios bendrijos sąskaitos uždarymo. P. L. apie tai nepranešė asmeniškai, pastarasis turėjo gauti laišką. Vėliau ji kreipėsi dėl mažosios bendrijos likvidavimo, nes jai tos įmonės nereikėjo. Metų gale ji sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra įsiskolinusi. Tada pradėjo domėti įmonės būkle, kreipėsi į buhalterę, sužinojo, kad įmonės skola didesnė nei įmonės turimos lėšos. 2017 m. sausio 25 d. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kiek jai žinoma, 2016 m. rugsėjo 26 d. P. L. įsteigė naują (duomenys neskelbtini), per tą laikotarpį, kol ji tapo mažosios bendrijos vadove ir kol įmonė buvo likviduojama, P. L. spėjo nusipirkti įvairių medžiagų, tame tarpe ir iš (duomenys neskelbtini), kurias vėliau nurašė ir negalėjo paaiškinti, kur jos buvo padėtos, taip nurašydamas medžiagas iš (duomenys neskelbtini) ir galimai jas naudojo jau savo įsteigtoje įmonėje. P. L. stengėsi primesti daugiau įsiskolinimų, taip pat reikalavo dar tariamai nesumokėto atlygimo, tačiau galutinėje teismo nutartyje yra nurodyti visi kreditoriai ir įsiskolinimai, kuriuos padarė P. L. vadovaudamas mažajai bendrijai (1 t., b. l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. parodė, kad dirba buhaltere apie 19 metų. 2014 m. lapkričio 7 d., sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Sudarant sutartį su šia įmone, atstovavo direktorius P. L., sutartis buvo neterminuota. Šios mažosios bendrijos veikla buvo namų apdailos darbai. Ji tvarkė šios įmonės apskaitą (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įmonės dokumentus jai perduodavo direktorius. Jai tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. spalio 21 d. mažosios bendrijos ekonominė būklė buvo stabili, įmonė normaliai vykdė veiklą. Tvarkydama mažosios bendrovės buhalterinę apskaitą nepastebėjo jokių įtartinų sandorių. Avansines mažosios bendrijos apyskaitas sudarinėjo ji, pagal pateiktus direktoriaus P. L. dokumentus. Ar (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. spalio 21 d. turėjo finansinių įsipareigojimų ji neprisimena. Mažoji bendrija su kreditoriais atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais arba pavedimu, ar laikėsi sąskaitose su tiekėjais nurodytų sumokėjimo terminų nežino. Kokių veiksmų ėmėsi (duomenys neskelbtini) vadovas P. L., kad būtų mažinami kreditoriniai įsiskolinimai, ji nežino. Negali pasakyti, kokius automobilius tuo metu mažoji bendrija turėjo nusipirkusi, todėl pasakyti apie automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nieko negali. Ji nepritsimena 2016 m. rugsėjo 30 d. mažosios bendrijos medžiagų prekių nurašymo fakto ir negali pasakyti dėl kokios priežasties medžiagos buvo nurašytos ir kur buvo panaudotos. Ji žinojo, kad P. L. yra įsteigęs įmonę (duomenys neskelbtini), daugiau nieko apie jos įsteigimą pasakyti negali. Visus buhalterinius dokumentus susijusius su (duomenys neskelbtini) veikla 2017 m. perdavė S. M. (1 t., b. l. 108-110).

Kaltinamojo P. L. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. spalio 21 d. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi pagal Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nurašė (duomenys neskelbtini) medžiagas už 2749,02 Eur sumą pagal medžiagų nurašymo aktus: 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000026 2712,29 Eur sumoje, 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. 0000027 36,73 Eur sumoje, nenurodydamas, kur ir kokiame objekte panaudojo medžiagas, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įvedė neteisingus duomenis apie piniginių lėšų likučius ir piniginių lėšų gavimą į 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitas, t. y. 2014 m. spalio 31 d. avanso apyskaitoje 2014 m. spalio 1 d. įrašė piniginių lėšų likutį lygų 0, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. neįtraukė piniginių lėšų gavimo, tačiau į avanso apyskaitą įtraukė piniginių lėšų išleidimą, kuris sudarė 301,72 Eur atsiskaitymams su tiekėjais, dėl ko antiišlaidžiai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė – 301,72 Eur, 2015 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje 2015 m. sausio 1 d. įrašė antiišlaidžius – 87,39 Eur sumai, t. y. 214,33 Eur mažesnius antiišlaidžius, nei nurodė 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje įrašė 6732,70 Eur piniginių lėšų gavimą, iš jų panaudojo 6600,15 Eur, o avanso apyskaitoje 2015 m. gruodžio 31 d. įrašė piniginių lėšų likutį lygų 0, 2015 m. lapkričio 30 d. įrašė piniginių lėšų likutį lygų 0, 2015 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje 2015 m. sausio 1 d. įrašė antiišlaidžius lygius – 45,16 Eur.

Teismas kaltinamojo P. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokurorė pareiškime prašė kaltinamajam P. L. už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje skirti 60 BBND baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 BBND baudą. Kaltinamasis P. L. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi (2 t., b. l. 168-170).

Skiriant kaltinamajam P. L. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl materialinės naudos siekimo; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – dirbantis, nebaustas, neteistas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamasis P. L. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl šios rūšies bausmė jam neskirtina. Laisvės apribojimo bausmė jam taip pat neskirtina, nes, teismo vertinimu, nenubaustų nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad P. L. neteistas, nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, jam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis P. L. dirba, gauna pastovias pajamas, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes ir tai, kad P. L. sutinka, kad jam būtų paskirta baudos bausmė, kaltinamajam P. L. skirtina 60 (šešiasdešimt) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – BBND) bauda, t. y. 2260 Eur (37,66 Eur x 60 BBND). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 (keturiasdešimt) BBND bauda, t. y. 1506 Eur (37,66 Eur x 40 BBND).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“.

Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis - 37,66 Eur (130 Lt) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“) ir BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, numatanti baudą už neatsargų nusikaltimą nuo 1 MGL iki 75 MGL bei 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 (nuo 2016 m. birželio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277) redakcija, numatanti baudą už neatsargų nusikaltimą nuo 1 MGL iki 225 MGL.

Kaltinamajam P. L. išaiškintina, kad paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: segtuvas, 12 lapų, kuris pavadintas „Banko dokumentai“; segtuvas, 57 lapų, „Kasos dokumentai“; segtuvas 92 lapų „Apyvartos žiniaraščiai“; segtuvas 14 lapų „Pardavimai“; 19 lapų, segtuvas „Banko dokumentai“; 59 lapų segtuvas „Apyvartos žiniaraščiai“; 23 lapų segtuvas „Nurašymo aktai“; 7 lapų segtuvas „Darbo užmokestis“; 26 lapų segtuvas „Įsakymai“; 2 lapų segtuvas „Ilgalaikis turtas“; 12 lapų segtuvas „Darbo užmokestis“; 8 lapų segtuvas „Apyvartos žiniaraščiai“; 8 lapų segtuvas „Pardavimai“; 45 lapų segtuvas „Apyvartos žiniaraščiai“; 103 lapų segtuvas „Avansinės apyskaitos“; 80 lapų segtuvas „Pirkimai“; 41 lapo segtuvas „Darbo sutartys“; 82 lapų segtuvas „Avansinės apyskaitos“; 21 lapo segtuvas „Pirkimai“; 15 lapų segtuvas „Apskaitos dokumentai“; 29 lapų segtuvas „Kasos dokumentai“; 1 segtuvas su Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija; 2 segtuvai su Priešgaisrinės saugos dokumentacija; 106 lapų segtuvas „Įmonės sutartys“; įmautė su įvairiais dokumentais; vokas, kuriame sudėtos kuro kortelės su PIN kodais; baltos spalvos maišelis su kasos dokumentais, saugomi Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimt) BBND, t. y. 2260 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) BBND, t. y. 1506 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui.

P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: segtuvą, 12 lapų, kuris pavadintas „Banko dokumentai“; segtuvą, 57 lapų, „Kasos dokumentai“; segtuvą 92 lapų „Apyvartos žiniaraščiai“; segtuvą 14 lapų „Pardavimai“; 19 lapų, segtuvą „Banko dokumentai“; 59 lapų segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai“; 23 lapų segtuvą „Nurašymo aktai“; 7 lapų segtuvą „Darbo užmokestis“; 26 lapų segtuvą „Įsakymai“; 2 lapų segtuvą „Ilgalaikis turtas“; 12 lapų segtuvą „Darbo užmokestis“; 8 lapų segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai“; 8 lapų segtuvą „Pardavimai“; 45 lapų segtuvą „Apyvartos žiniaraščiai“; 103 lapų segtuvą „Avansinės apyskaitos“; 80 lapų segtuvą „Pirkimai“; 41 lapo segtuvą „Darbo sutartys“; 82 lapų segtuvą „Avansinės apyskaitos“; 21 lapo segtuvą „Pirkimai“; 15 lapų segtuvą „Apskaitos dokumentai“; 29 lapų segtuvą „Kasos dokumentai“; 1 segtuvą su Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentacija; 2 segtuvus su Priešgaisrinės saugos dokumentacija; 106 lapų segtuvą „Įmonės sutartys“; įmautę su įvairiais dokumentais; voką, kuriame sudėtos kuro kortelės su PIN kodais; baltą spalvos maišelį su kasos dokumentais, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialui.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.