Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. P. 2014 m. spalio 20 d., apie 17.18 val. Vilniuje, Viršukiškių skg. 38, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „Maserati“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Taip R. J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. J. P., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepalikęs tarpo iš šono, atsitrenkęs į stovintį automobilį „Maserati“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taip R. J. P. pažeidė KET 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

R. J. P., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, vairavo automobilį „Mercedes Benz 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje R. J. P. išsamiai įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, teigė, kad suprato jog kliudė kitą automobilį, šiek tiek palaukęs išvažiavo, nes niekas neatėjo. Žino, kad turėjo pranešti nukentėjusiajam ar iškviesti policiją. Dėl pažeidimo labai gailisi, prašo neskirti griežtos nuobaudos, nes yra senyvo amžiaus, gauna tik 1100 Lt pensiją.

R. J. P. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. J. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. P. 2014 m. lapkričio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. spalio 20 d., apie 17.00 val., jis automobiliu „Mercedes Benz 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į „Tuvlitą“, Vilniuje, Viršukiškių skg. 38, nepamena, kodėl važiavo atbulas bei to, kad kliudė kitą automobilį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, atpažįsta save bei savo automobilį (b. l. 14). Nukentėjusiojo automobilio savininkas A. O. 2014 m. spalio 21 d. paaiškinime nurodė, jog automobilį „Maserati“ 2014 m. spalio 9 d. pastatė prie UAB „Autoprizmė“ pastato. 2014 m. spalio 21 d. pastebėjo apgadintą automobilį – apgadintas bamperis, žibintas, grotelės. Vaizdo įraše užfiksuotas kaltininkas (b. l. 10). Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog 2014 m. spalio 20 d., apie 17.18 val., į automobilį „Mercedes Benz 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėda senyvo amžiaus vyras, po to automobilis, važiuodamas atbulas, galiniu bamperiu iš dešinės pusės atsitrenkia į stovinčio automobilio „Maserati“ priekinį bamperį. Po smūgio „Maserati“ gana stipriai sujuda. Automobilis „Mercedes Benz 250“ pavažiuoja į priekį ir sustoja, po akimirkos vėl ima važiuoti atbulas, vairuotojas išsuka vairą, iškišęs galvą pasižiūri atgal, po to automobilis vėl sustoja (b. l. 11). Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: policijos pareigūno J. V. 2014 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 9), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 6-7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog „Mercedes Benz 250“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. J. P. (b. l. 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir foto lentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 17-19).

Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad R. J. P., vairuodamas transporto priemonę, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, jog, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog R. J. P., važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono ir būtent dėl to sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgus į tai, šioj dalyje kaltinimas tikslinamas teismo iniciatyva, nurodant, jog R. J. P. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, neturi pagrindo ir išvadai, jog R. J. P., sukėlęs eismo įvykį bei apgadinęs kitą transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o nesupratęs automobilių kontakto. Pats R. J. P. teismo posėdyje parodė, kad suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau nesulaukęs nukentėjusiojo išvažiavo apie tai niekam nepranešęs. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog vairuotojas, važiuodamas atbulas ir kliudęs automobilį „Maserati“, kuris gana stipriai sujudėjo, iškart iš įvykio vietos neišvažiavo, priešingai, stabtelėjo, pavažiavo į priekį, ir toliau manevravo, vėlgi bandė judėti atbulas, išsuko vairą, iškišęs galvą pro langą, pasižiūrėjo atgal, sustojo ir kurį laiką stovėjo, lyg nežinodamas, kaip elgtis toliau, ir tai leidžia teigti, jog jis pajautė susidūrimą, be to, matė ir suvokė, jog atsitrenkė būtent į gale stovėjusį automobilį „Maserati“. Pastebėtina ir tai, jog byloje nustatyti nukentėjusio automobilio apgadinimai savo pobūdžiu nėra ypatingai dideli, tačiau leidžiantys spręsti, jog smūgis buvo pakankamas ir vairuotojas turėjo jį pajusti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, R. J. P. veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. R. J. P. vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ši jo veika atitinka ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Teismas, skirdamas R. J. P. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas ne itin stipriai, kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesilaikyta reikalavimų, taikytinų transporto priemonėms), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog pažeidimus jis padarė būdamas 78 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). R. J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. J. P. padaryti teisės pažeidimai iš esmės nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis didelių neigiamų pasekmių nesukėlė, eismo įvykio metu kitas automobilis apgadintas ne itin stipriai. Atsižvelgtina ir į pirmiau minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjas itin senyvo amžiaus. Be to, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jo vairavimo stažas didelis, jo materialinė padėtis nėra itin gera, kaip ir vizualiai matoma sveikatos būklė. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl R. J. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, tačiau specialiosios teisės atėmimas taikytinas sankcijos ribose. To tarpu už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtinos minimalios baudos.

Motyvuojamoji dalis

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30¹, 30², 33 straipsniais, 123 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vieno šimto litų (100 Lt) dydžio baudą.

R. J. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vieno šimto litų (100 Lt) dydžio baudą.

R. J. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam penkių šimtų litų (500 Lt) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. J. P. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – penkių šimtų litų (500 Lt), t. y. vieno šimtų keturiasdešimt keturių eurų (144 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.