Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2011-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-141/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
2A-141/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“
Trečiasis asmuo
G. K., L. K., V. B.
Advokatai
Albertas Bandžius, Agnė Tuzovaitė
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-141/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 44.2.4.2; 44.5.2.16. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovui M. V., jo atstovui advokatui Albertui Bandžiui,atsakovo atstovei advokatei Agnei Tuzovaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ (prie kurio prisidėjo tretysis asmuo G. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-176-392/2010 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Algesa“ dėl atlyginimo žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, tretieji asmenys: G. K., L. K. ir V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 895,71 Lt turtinės žalos (374,34 Lt negauto mėnesinio darbo užmokesčio nuo 2003-11-01 iki 2003-12-31 ir 521,37 Lt išlaidų vaistams), 150 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 11). Nurodė, kad 2003-05-04 sudarytos darbo sutarties Nr. 27 pagrindu pradėjo dirbti atsakovo betono mazgo operatoriumi ir tą pačią dieną buvo sunkiai sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu: susipažinimo su skreperio (betono mazgo įrenginio) darbu metu, skreperio buvo nustumtas į aikštelėje esančią neuždengtą 6,9 metrų gylio angą ir patyrė galvos traumą, smegenų sumušimą bei kaukolės lūžimą.

Ieškovo teigimu, 2003-05-20 Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl netinkamo darbo vietos įrengimo; po nelaimingo atsitikimo ieškovas prarado 80% profesinio darbingumo; pagal su atsakovu sudarytą darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 600,00 Lt darbo užmokestis, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) 2003 m. lapkričio - gruodžio mėn. išmokėjo jam po 412,83 Lt kompensacijos bei invalidumo/netekto darbingumo pensijos, todėl dėl patirtos traumos ieškovas negavo po 187,17 Lt į mėnesį (viso 374,34 Lt), kuriuos būtų gavęs, dirbdamas pas atsakovą; be to, vaistams ieškovas išleido 521,37 Lt.

Nurodė, kad po nelaimingo atsitikimo ieškovas tapo invalidu, negrįžtamai prarado dalį darbingumo; dėl patirtų sužalojimų ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, nes teko ir tenka kęsti fizinį bei dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir nepasitikėjimą savo jėgomis; be to, 2003-10-16 jam buvo nustatyta II invalidumo grupė, pripažįstant nedarbingu ir praradusiu 80% profesinio darbingumo, nuo 2004-04-30 iki 2005-04-30 buvo nustatyta III invalidumo grupė, pripažįstant praradus 60% darbingumo, o 2006-06-01 nustatytas 50% netekto darbingumo lygis; jam buvo subjaurotas veidas, lūžo kaukolės kaulai, išmušti priekiniai dantys, atliktos kelios operacijos, tarp jų ir plastinė, liko randai, susiformavo viršsvoris, po patirtos traumos ieškovą paliko jo draugė; dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo, ieškovas nebegalėjo tęsti mokslų ir ateityje užsiimti profesine veikla, sportuoti.

Be to, ieškovas pateikė pareiškimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo (t. 1, b. l. 179-183), nurodydamas, kad, vadovaujantis CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju apskritai netaikytina ieškinio senatis; tačiau, jeigu teismas manytų priešingai, prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teigdamas, kad nelaimingo atsitikimo metu jam buvo sunkiai sužalota sveikata, jis galvojo tik apie išgyvenimą ir nepajėgė pasirūpinti turtinių reikalavimų reiškimu darbdaviui; be to, ieškovas tikėjosi gauti žalos atlyginimą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, kadangi dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o jam apie tai nepranešta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą ir priteisė iš atsakovo ieškovui 50 895,71 Lt žalos (895,71 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės) atlyginimo bei valstybei 2 569,23 Lt teismo išlaidų (t. 1, b. l. 212-218).

Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (CK 1.127 str. 1 d.). 2003-05-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01158-03 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (BK 176 str. 1 d.), kurio metu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Teismo teigimu, ieškovas, būdamas sąžiningas ir nesiekdamas piktnaudžiauti teise, laukė ikiteisminio tyrimo pabaigos ir galimo teisminio bylos nagrinėjimo, kurio metu turėjo būti išspręstas ir jam padarytos žalos atlyginimo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-06-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovui pateikus 2004-07-12 skundą, 2004-07-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-01158-03 buvo atnaujintas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l 182); Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-04-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo pakartotinai nutrauktas, tačiau ieškovui apie tai nepranešta. t. y. ieškovas nebuvo informuotas, jog jam liko tik vienintelė galimybė apginti savo pažeistą teisę į žalos atlyginimą, reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarkas. Teismas padarė išvadą, kad, įvertinus ieškovo dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį (itin stiprūs galvos sužalojimai) bei tai, jog dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurio baigtį ieškovui nepranešta, ieškovas apie teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka sužinojo ne ankščiau nei gavo 2005-04-29 nutarimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, tačiau byloje apie tai nėra duomenų.

Teismo nuomone, net ir laikant, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, yra visos sąlygos ją atnaujinti, nes ieškovas po sužalojimų kovojo dėl savo gyvybės ir negalėjo susikoncentruoti ties žalos atlyginimo klausimais; žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra esminis tokios pažeistos teisės gynimo būdas, o viešasis visuomenės interesas asmens sveikatos apsaugos ir jos išsaugojimo bei atstatymo srityje, siekis užtikrinti realią pažeistų tokių subjektinių teisių apsaugą, net ir esant praleistam ieškinio senaties terminui, nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Teismas nustatė, kad yra visos darbdavio civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.). Teismo teigimu, atsakovas pats bei per savo įgaliotus asmenis nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą darbe, ir šie trūkumai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus/neveikimą, kuris lėmė žalos atsiradimą (DK 2 str. 1 d., 5 p., Žmonių saugos darbe pakeitimo įstatymo 3 str., 16 str. 1 d., 28 str. 1 d.); tai patvirtina 2003-05-20 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuris pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, o aplinkybės, nurodytos šiame dokumente, pripažintinos visiškai įrodytomis, kol jos nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Žalą padariusio darbdavio kaltė, jei žalos padarymo atsiradimas nukentėjusiajam siejamas ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, yra preziumuojama (CK 6.263 str.).

Teismas priteisė ieškovui 895,71 Lt turtinės žalos CK 6.283 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 1, b. l. 50-58, 61-62), teigdamas, kad atsakovas ir tretieji asmenys neginčijo reikalavimo dydžio dėl turtinės žalos.

Teismo teigimu, nustatant priteistinos neturinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

Nurodė, jog dėl 2003-05-05 įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovas patyrė galvos traumą, smegenų sumušimą, kaukolės lūžimą; 2003-05-09 ieškovas buvo operuotas (t. 1, b. l. 63-64), medikai jo patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą (t. 1, b. l. 18); baigus gydymą, ieškovas perkeltas gydymui iki 2003-07-11 stacionariai reabilitacijai dėl galvos svaigimo, sutrikusios koordinacijos, raumenų hipotrofijos, skausmų raumenyse, sunkumų apsitarnaujant ir judant (t. 1, b. l. 65); nuo 2003-11-28 iki 2003-12-22 atliko reabilitaciją (t. 1, b. l. 66), dėl galvos skausmo, pykinimo, vėmimo, svaigimo, lygsvaros sutrikimo, pasikartojusių kelių epizodų miego metu, dėl apsunkinto kvėpavimo ieškovas buvo paguldytas nuo 2005-04-12 iki 2005-04-20 į VšĮ VUGPL Nervų ligų skyrių, nuo 2005-11-08 iki 11-22 ieškovui buvo skirta reabilitacija VĮ poilsio namuose „Baltija“. Teismas konstatavo, kad 2003-10-16 ieškovui nustatyta II invalidumo grupė, pripažįstant nedarbingu ir praradusiu 80% profesinio darbingumo (t. 1, b. l. 59), pakartotinio sveikatos patikrinimo metu, ieškovui nuo 2004-04-30 iki 2005-04-30 nustatyta III invalidumo grupė, pripažįstant praradusiu 60% darbingumo (t. 1, b. l. 60); 2006-06-01 ieškovui nustatytas 50% netekto darbingumo lygis (t. 1, b. l. 70), kuris atliekant darbingumo lygio pakartotinį vertinimą, 2007-06-05 ir 2009-06-23 nustatytas nepakitęs (t. 1, b. l. 71, 203). Be to, nurodė, kad atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriame per 2003 m. laikotarpį įvyko ne pirmas nelaimingas atsitikimas - 2003-02-13 tame pačiame betono mazge buvo sunkiai sužalotas M. Š. (t. 1, b. l. 76-80).

Teismo nuomone, įvertinus ieškovo patirtus sužalojimus, jų mastą, pasekmes ir įtaką sveikatai (prarastas 50 % darbingumo), patirtų sveikatos sutrikdymo pasekmių tęstinumą, dėl kurių patirtos traumos ilgalaikės ir iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, ieškovas neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą, kurią įvertina 50 000 Lt, atsižvelgęs ir į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K–3–529/2008).

III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, priteisiant iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 1-4).

Nurodo, kad teismas teisingai nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, bet netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį; nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Apelianto teigimu, medikai ieškovo patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, ieškovas dėl sužalojimų turi nuolat lankytis gydymo įstaigose, jam tenka kęsti dvasinį ir fizinį skausmą, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo jis nebegalėjo tęsti mokslų ir ateityje negalės užsiimti norima profesine veikla, nes yra tik iš dalies darbingas. Ieškovas pažymėjo, kad per 2003 metus atsakovo įmonėje įvyko ne pirmas nelaimingas atsitikimas – 2003-02-13 tame pačiame betono mazge buvo sunkiai sužalotas M. Š.. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš atsakovo, yra 150 000 Lt.

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą ir, taikant ieškinio senatį, ieškinį atmesti; 2) netenkinus prašymo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, pakeisti apygardos teismo sprendimą ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nuo 50 000 Lt iki 30 000 Lt (t. 2, b. l. 6-11). Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir atmesti ieškinį. Ieškovas pareiškė ieškinį 2009-04-11, o jo advokatas su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino 2010-01-18, t. y. priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nelaukė ikiteisminio tyrimo pabaigos ir pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Be to, ieškovo interesus tas pats advokatas atstovavo dar 2004 m. ir pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas jau tuo metu galėjo pasirūpinti savo teisių gynimu ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį 2009-04-11, praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą dėl ieškovo buvusios sveikatos būklės bei viešojo visuomenės intereso asmens sveikatos apsaugos srityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi nelaikytina fizinio asmens liga, neužkirtusi galimybės laiku tiesiogiai ar per atstovą kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Ieškovas dar 2004 m., gindamas savo pažeistas teises, pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu ir pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, t. y. ieškovo sužalojimai nebuvo tokio pobūdžio, kad užkirstų galimybę ginti savo teises, pareiškiant ieškinį teisme. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą net 2 metus, o nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo ieškinio senaties termino praleidimo laikotarpio. Viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą; nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Apygardos teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į visas šio dydžio nustatymui reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovas jau 2004-2005 metais galėjo mokytis, dirbti lengvus darbus įgytų įgūdžių ribose, o šiuo metu jis dirba komercijos direktoriumi; tai patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų įtaka tolimesniam ieškovo gyvenimui yra nežymi.

4. Teismas neįvertino, kad žalai atsirasti padėjo paties ieškovo didelis neatsargumas (CK 6.282 str. 1 d.). Pats ieškovas atsistojo į skreperio aikštelę ir turėjo suvokti, kad buvimas šalia skreperio yra pavojingas, tai pažymėta ir Betonmaišės operatoriaus darbų saugos instrukcijų Nr. 116a 1.8, 2.7, 3.2, ir 3.7 punktuose. Ieškovas buvo supažindintas su darbų sauga įmonėje, todėl jo buvimas šalia skreperio laikytinas dideliu neatsargumu.

5. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į atsakovo sunkią finansinę padėtį, veiklos nuostolingumą.

6. Pagal teismų praktiką sveikatą darbo metu susižalojusiam asmeniui, praradusiam 50 – 60 procentų darbingumo, priteistina vidutiniškai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo šios teismų praktikos.

Tretysis asmuo G. K., pareiškimu prisidėdamas prie atsakovo apeliacinio skundo, prašo jį tenkinti ir atmesti ieškovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 28-29).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 31-34). Nurodo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau nurodytų ir kitų civilinio proceso taisyklių bei materialinės teisės normų, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio senaties termino atnaujinimu, darbdavio (atsakovo) atsakomybe už žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, su ieškovo teise į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, susižalojus sveikatą nelaimingo atsitikimo darbe metu, bei neturtinės žalos dydžio nustatymu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatomis, ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Be to, teismas gali atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 1.131 str. 2 d.).

Bylos duomenimis, nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieškovas, įvyko 2003 m. gegužės 5 d., o ieškinys dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo teismui buvo paduotas 2009 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus beveik 6 metams nuo nelaimingo atsitikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nelaimingo atsitikimo dienos, t. y. 2003 m. gegužės 5 d. (CK 1.127 str. 1 d.), o ieškovas padavė ieškinį dėl žalos atlyginimo, praleidęs nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Apygardos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo atnaujinti ieškovo pareikšto ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenumatytos aplinkybės, kurios laikytinos svarbiomis atnaujinti praleistam terminui ieškiniui paduoti, todėl, sprendžiant šį klausimą, vadovaujamasi ne tik ieškovo nurodytomis senaties termino praleidimo priežastimis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiama į ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Byloje nustatyta, kad 2003 m. gegužės 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (BK 176 str. 1 d.), kuriame ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju (baudžiamosios bylos Nr. 14-1-01158-03 l. 64), ir, jo teigimu, tikėjosi, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo (iš kaltųjų asmenų) bus išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str., 112 str. 1 d.). Dėl ko, ieškovo teigimu, jis nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Tačiau nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2005 m. balandžio 29 d., ir byloje nėra duomenų, kad buvo pranešta ieškovui apie šį nutarimą (baudžiamosios bylos Nr. 14-1-01158-03 l. 200-201). Be to, po nelaimingo atsitikimo ieškovas ilgą laikė gydėsi dėl sunkių kūno sužalojimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su objektyviomis ir subjektyviomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdama į sutrumpintą ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą, byloje reiškiamą reikalavimo pobūdį (dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo), ieškovo sąžiningą naudojimąsi įstatymų numatytomis procesinėmis teisėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas tinkamai pritaikė įstatymą ir pagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d., CPK 78 str.), dėl ko nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos pagrindų ir jos dydžio nustatymu, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimą, bei nustatė teisingą ir protingą neturtinės žalos dydį, kuris atitinka ir suformuotą teismų praktiką.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-115/2006) yra išaiškinęs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti turinį žalos, atsirandančios asmeniui dėl sveikatos sužalojimo; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, kuri yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.

Įstatyme (CK 6.250 str.) nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos ribos (minimumas ar maksimumas), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Nurodytoje ir kitoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007).

Nagrinėjamu atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jo patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, truksiančios visą gyvenimą, ieškovas prarado 50 procentų darbingumo, jam teko kęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą 50 000 Lt neturtinės žalos dydį, kuris atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo reikalaujamas 150 000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas (CK 1.5 str. 4 d.), o ieškovas neįrodė aplinkybių dėl apeliacinio skundo motyvų, kad jo patirta neturtinė žala yra didesnė nei teismo priteista (CPK 185 str., 314 str.).

Be to, neturi pagrindo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl per didelės neturtinės žalos priteisimo ieškovui, kadangi atsakovas neįrodė jo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir aplinkybių, jog nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų įtaka buvo nežymi tolimesniam ieškovo gyvenimui (CPK 185 str., 314 str.).

Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nagrinėjamu atveju nelaikytina vienu iš esminių neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, dydžio nustatymo kriterijų, į ją atsižvelgiama, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga (įmonė vykdo veiklą statybos srityje, nėra restruktūrizuojama, nėra duomenų apie jos nemokumą), kad būtų pagrindo sumažinti teismo priteistos atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 3 d.).

Nepagrįsta ir atsakovo apeliacinio skundo nuoroda, kad žalai atsirasti padėjo paties ieškovo didelis neatsargumas. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas įvykti nelaimingam atsitikimui.

2003-05-20 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas darbo vietos įrengimas, pasireiškęs tuo, kad skreperio aptarnavimo aikštelėje (6,90 m aukštyje) buvo neuždengta anga, per kurią skreperio galine dalimi buvo nustumtas ieškovas (t. 1, b. l. 19-26). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo šio akto, todėl darytina išvada, kad sutiko su jo išvadomis. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-01158-03 esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-03-15 Ekspertizės akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra neefektyvus atsakovo saugos darbe sistemos funkcionavimas (baudžiamosios bylos Nr. 14-1-01158-03 l. 148-164). Nurodytos ekspertizės duomenimis, nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl neįrengtos skreperio aikštelės apsauginės tvorelės bei saugos priemonių, kurios ribotų darbuotojo patekimą tarp skreperio kabinos bei nurodytos apsauginės tvorelės; be to, šiame akte konstatuota, kad ieškovas, kuris įvykio metu dar tik mokėsi dirbti betono mazgo operatoriumi, buvo netinkamai instruktuotas.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad ieškovas pažeidė darbo saugos reikalavimus, juolab kad byloje nenustatyta ieškovo veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Todėl apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai nesivadovavo CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 str. – 330 str.).

Atmetus apeliacinius skundus, netenkintinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, o iš atsakovo, netenkinus jo reikalavimo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį, priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 84, 88 str. 1 d. 8 p., 92, 93, 96, str.; t. 2, b. 1. 40).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Algesa“, į. k. 186109471, 12 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėDonatas Šernas