Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1133-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
2A-1133-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-16442-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
T. Ž.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
V. Ž., Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1133-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16442-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 113.4.; 121.19.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės T. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei T. Ž. dėl reikalavimo įvykdymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo; tretieji asmenys byloje V. Ž., Vilniaus miesto savivaldybė bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Vilniaus apskrities viršininko administracija (2010 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovė pakeista tinkama ieškove – Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. Ž. (toliau – atsakovė), prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinio 1E2B priestatą, atlaisvinti bendro naudojimo rampą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, suteikti ieškovei teisę atlikti nugriovimo darbus pačiai, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė pastato, pažymėto indeksu 1E 2b, priestatą (apie 31,52 m), neteisėtai užimdama bendro naudojimo patalpas - rampą. 2009 m. lapkričio 2 d. atsakovei buvo įteiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Te­ritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimas dėl savava­liškos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.11-172/2, kuriame atsakovei nurodyta iki 2009 m. lapkričio 31 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai užstatytą statinio dalį, atlaisvinti rampą ir su­tvarkyti statybvietę, tačiau šio reikalavimo atsakovė iki šiol neįvykdė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad negyvenamąsias patalpas-parduotuvę, esančias (duomenys neskelbtini) ji įgijo iš savo motinos O. J. pagal 2004 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartį. Įsigijus patalpas, prie jų prijungtas 31,52 kv.m. ploto priestatas, pažymėtas indeksu 1E2b, jau buvo pastatytas. Iki ginčo patalpų įsigijimo buvusi jų savininkė jas nuomojo Maxima Lt, UAB, todėl galimai minėtai bendrovei nuomojant patalpas ir buvo savavališkai pastatytas ginčo priestatas. Ginčo priestato neteisėta statyba įvyko dar iki 2006 m. spalio 17 d., t.y. iki priimtų CK 4.103 straipsnio ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies pakeitimų, griežtinančių atsakomybę už neteisėtas statybas, todėl byloje taikytinas (CK aktuali redakcija iki 2006 m. spalio 16 d.) 4.103 straipsnis, kuris numatė, kad šalinant neteisėtos statybos padarinius, teismas gali įpareigoti ne tik tokius statinius griauti, bet ir įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, įvertinus neteisėtų statybų mastą bei apimtis ir atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais. Kai buvo vykdomos ginčo statybos, niekas iš pastato bendraturčių neprieštaravo šioms statyboms ir buvo gauti žodiniai leidimai.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kadangi atsakovė priestatą (duomenys neskelbtini), pastatė be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistė 2009 m. rugsėjo 18 d. atsakovei pagrįstai surašė aktą dėl savavališkos statybos. Atsakovė nesikreipė į savivaldybę nei dėl projektavimo sąlygų sąvado pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, nei dėl statybos leidimo išdavimo ar pritarimo bei kokiems statybos darbams minėtame pastate.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iki 2010 m. birželio 30 d. valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdė Vilniaus apskrities viršininko administracija, nuo 2010 m. liepos 1 d. šią žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Vykdant Vyriausybės patvirtintą apskričių reformos planą, nuo 2010 m. sausio 1 d. apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Žemės sklypo savininko teisių gynimas, susijęs su vykdoma statyba, yra įtvirtintas CK 4.103 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad esant neteisėtai statybai, teismas savo sprendimu gali - įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ar įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą statinio lE2B priestatą, kuris yra prijungtas prie atsakovei pri­klausančių patalpų ir atlaisvinti bendro naudojimo patalpas - rampą adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę atlikti minėto priestato nugriovimo darbus bei sutvarkyti statybvietę ir išieškoti reikiamas išlaidas iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos vals­tybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 18 d. savavališkos statybos akto Nr. (101)-11.11.-170 ir 2009 m. rugsėjo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (101)-11.12-114 bei 2009 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.12-115 nustatė, kad atsakovė neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė pastato, pažymėto indeksu 1E 2b, priestatą (apie 31,52 m) ir neteisėtai užėmė bendro naudojimo patalpas – rampą. 2009 m. rugsėjo 18 d. statybos sustabdymo aktu Nr. (101)-11-11-171, buvo pareikalauta, kad atsakovė sustabdytų nurodyto priestato statybos darbus, taip pat 2009 m. lapkričio 2 d. atsakovei buvo įteiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimas dėl savava­liškos statybos padarinių šalinimo Nr. (100)-11.11-172/2, kuriame atsakovei nurodyta iki 2009 m. lapkričio 31 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai užstatytą statinio dalį, atlaisvinti rampą ir su­tvarkyti statybvietę, tačiau, kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 7 d.` reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (101)-11.11-172/1, atsakovė šio reikalavimo neįvykdė. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio minėto įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 256-131(2.15.2.36-MPš) „Dėl statybos leidimo ir statinio įregistravimo“ ir įpareigoti departamentą išduoti atsakovei, kuri nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), turinčią 471,88 kv.m. plotą, leidimą statybai statinio 1E2B priestatui, esančiam (duomenys neskelbtini), turinčiam 31,52 kv. m. plotą. 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė, 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo sprendimu atsakovei paaiškinta, kad vadovaujantis Žemės įstatymo II skyriumi bei Statybos įstatymo 3 straipsniu, statytojo teisė įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Kadangi pareiškėja prašė išduoti statybos leidimą, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, atsakovė neturi pagrindo įgyvendinti statytojo teisės dėl to, jog nevaldo sklypo, esančio Laisvės pr. 31, Vilniuje, nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą, turi teisėtai naudotis žemės sklypu, pateikti tai patvirtinančius dokumentus ir tik po to gali būti sprendžiamas statybos leidimo išdavimo klausimas, t. y. pirmiausia turi įgyti teisę būti statytoju. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, statinio lE2B priestato, kuris yra prijungtas prie atsakovei pri­klausančių patalpų statyba pripažintina savavališka, dėl ko laikytina, kad atsakovė neturi teisės naudotis savo atliktų darbų rezultatu.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismas sprendimą priėmė 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje, apie kurį atsakovė nebuvo tinkamai informuota. Be to, skundžiamas sprendimas iš teismo išsiųstas tik 2012 m. kovo 30 d., atsakovės gyvenamosios vietos pašto skyriuje gautas tik 2012 m. balandžio 2 d., tokiu būdu buvo neleistinai apribotas laikas apeliacinio skundo tinkamam surašymui. Kadangi prašomas nugriauti statinio priestatas stovi ant bendro naudojimo pastato – rampos, jis žemės savininkų teisių nežeidžia.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2012 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, apie kurį atsakovė buvo tinkamai informuota, tai patvirtina atsakovės prieš pat teismo posėdį pateiktas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, kuris įvertinus jame nurodytas priežastis ir atsakovės procesinį elgesį, buvo atmestas. Išnagrinėjus bylą teismo procesinio sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2012 m. kovo 21 d. Visi teismo posėdžiai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atidėti išimtinai atsakovės prašymu, kuri pati nei kartą į bylos nagrinėjimą neatvyko. Tokie atsakovės veiksmai nesuderinami su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą tretieji asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, - savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir analizuoti tokių, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2009 m. gruodžio 31 d. priimtas ieškovo ieškinys atsakovei dėl reikalavimo įvykdymo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo (tomas I, b.l. 1-3). Ieškinys su priedais ir pranešimu atsakovei buvo įteiktas 2010 m. balandžio 7 d., tačiau teismo nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepatiekė, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai (tomas I, b.l. 49-50). Atsakovė 2010 m. gegužės 18 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvuodama tuo, kad ji neturi teisinių žinių, užtruko pasirūpinti teisine pagalba, todėl nespėjo teismo paskirtu terminu parengti atsiliepimo į ieškinį (tomas I, b.l. 52-57). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino, teismo posėdį paskyrė 2010 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teismo posėdžio dieną, t.y. 2010 m. spalio 12 d., gautas atsakovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė atlieka reabilitaciją (tomas I, b.l. 89). Teismas atsakovės prašymą tenkino, teismo posėdį atidėjo 2010 m. lapkričio 11 d. (tomas I, b.l. 92). Iš teismo 2010 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo matyti, kad į teismo posėdį atsakovė neatvyko nenurodydama neatvykimo priežasčių, apie posėdį jai buvo pranešta tinkamai, atsakovės atstovas advokatas R. A. K. prašė skirti byloje dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, kadangi atsakovė pageidauja jame dalyvauti (tomas I, b.l. 104), todėl teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2010 m. gruodžio 15 d. (tomas I, b.l. 104). 2010 m. gruodžio 15 d. atsakovė teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvuodama tuo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama įteisinti savavališką statybą (tomas I, b.l. 107). Teismas atsakovės prašymą tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo 2011 m. kovo 3 d. (tomas I, b.l. 110). Atsakovė teismui 2011 m. kovo 3 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvuodama tuo, kad 2011 m. kovo 2 d. teismui išsiųstas priešieškinys toje pačioje civilinėje byloje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. protokoline nutartimi nutarė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis Vilniaus miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, bylos nagrinėjimą atidėti 2011 m. gegužės 5 d. Teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino atsakovės 2011 m. gegužės 4 d. prašymą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės civilinę bylą pagal jos skundą dėl atsisakymo išduoti leidimą statinio 1E2B, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas atnaujintas ir teismo posėdis paskirtas 2012 m. kovo 1 d. (tomas II, b.l. 1). Teismui 2012 m. kovo 1 d. atsakovės atstovas advokatas G. Š. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi susirgo klientės atstovė pagal įgaliojimą D. G. (tomas II, b.l. 22). Iš 2012 m. kovo 1 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas atstovės atstovo prašyme nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis, išnagrinėjo bylą iš esmės, o procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2012 m. kovo 21 d. (tomas II, b.l. 29-31).

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, kad apylinkės teismas išnagrinėjo bylą 2012 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, apie kurį atsakovė nebuvo tinkamai informuota.

CPK 42 straipsnis suteikia teisę asmenims vesti bylą per atstovus. Tarp atstovo ir atstovaujamojo susiklosto fiduciariniai santykiai, atstovavimo institutas grindžiamas principu „tas, kas veikia per atstovą, veikia pats“, todėl laikoma, kad atstovaujamasis yra tinkamai informuojamas apie bylos eigą, jeigu pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra perduodami atstovaujamajam per atstovą (CPK 118 straipsnis). Byloje yra įrodymų, kad apie 2012 m. kovo 1 d. posėdį atstoko atstovui buvo tinkamai pranešta. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atsakovei apie šį posėdį nepranešė. Ta aplinkybė, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nėra pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė proceso teisės normas. Vadovaujantis CPK 329 straipsniu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tik tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, ginčo šaliai vedant bylą per atstovą, kuris yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir atstovui dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės nustatytu laiku atvykti į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas esant dviem sąlygoms: atstovas prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikė iki teismo posėdžio pradžios, teismas atstovo neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis nelaikytinas atsakovo atstovo neatvykimas dėl ligos. Atsakovės atstovas G. Š. nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovės atstovė D. G. iš tiesų tuo metu sirgo. Kaip jau minėta, atstovo liga nelaikytina svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys tvirtina, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2009 metų, teismo posėdžiai daug kartų atidėti atsakovės iniciatyva, dėl atsakovės bei jos atstovo neatvykimo į teismo posėdžius nagrinėjamoje byloje ilgą laiką nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, dėl ko pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, taip pat CPK 2 straipsnyje įtvirtintas savarankiškas proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, kuriam minėtieji principai tarnauja ir kuris apima proceso operatyvumą, ekonomiškumą, racionalizavimą ir pagreitinimą, o jo esmė – pažeistas asmens subjektinės teises apginti kiek įmanoma operatyviau, kuo mažesniais valstybės ir byloje dalyvaujančių asmenų kaštais. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas, būdamas įsitikinęs, kad atstovės atstovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, galėjo nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui.

Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso teisės pažeidimų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis negalėtų būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski