- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-452-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Atsakovas
- AB „VST“
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, R. M.
- Advokatai
- Ramūnas Kontrauskas
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro viešajam interesui apginti pareikštą ieškinį atsakovui AB „VST“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Tretieji asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, R. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „VST“, prašydamas įpareigoti atsakovą sudaryti su R. M. Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini).. Nurodė, jog 2006-11-06 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 213 Kaišiadorių rajono savivaldybė išnuomojo R. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomojamame bute yra elektros įvadas, per kurį turėtų būti tiekiama elektros energija, tačiau visuomeninis elektros energijos tiekėjas – AB „VST“ – atsisako sudaryti su R. M. elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį, reikalaudama iš Kaišiadorių rajono savivaldybės sudaryti trišalę elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį. Šis atsakovo reikalavimas, prokuroro nuomone, prieštarauja įstatymų reikalavimams bei pažeidžia R. M. kaip vartotojo interesus. Ieškiniu reikalaujamai sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčiai keliami viešosios (LR CK 6.161 str.) ir vartojimo (LR CK 383 str. 4 d.) sutarties reikalavimai. Įstatymų leidėjas elektros energijos pirkimo pardavimo teisiniuose santykiuose nesieja vartotojo su nuosavybės teise į butą ir elektros energijos tinklus, o LR CK 6.383 str. – 6.391 str. naudojama abonento sąvoka. Atsakovas AB „VST“, atsisakydamas sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su R. M., pažeidė vienintelio elektros energijos tiekėjo įsipareigojimą tiekti elektros energiją visiems to pageidaujantiems (LR CK 6.161 str. 2 d.).
AB „VST“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-01-18 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I18-17/2007, kuris nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Minėtame sprendime Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad LR CK 6.161 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, numatanti viešosios sutarties subjektui – visiems paslaugas teikiančiam ar prekes parduodančiam juridiniam asmeniui (verslininkui) – pareigą sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, turi įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. Viena iš išimčių, įtvirtintų Elektros energetikos įstatymo 25 str., numatanti, jog elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį gali sudaryti tik vartotojas. Lietuvos administracinis teismas minėtame sprendime padarė išvadą, kad vartotojas šio įstatymo prasme yra ne kiekvienas asmuo, o tik asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslais (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 35 p.), t.y. įrenginių, prijungtų prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, savininkas. Atsižvelgiant į tai, vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias bus tiekiama elektros energija, savininkas. Su nuomininku elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik šalių susitarimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime padarė išvadą, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktai dalyje dėl operatoriaus ar tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį neprieštarauja 2001-07-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra Kaišiadorių rajono savivaldybė, įpareigojimas atsakovą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buto nuomininku, pažeistų sutarties laisvės principą (LR CK 6.156 str.). Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006-11-17 raštą Nr. (S-04)-4-3140, kadangi jame išdėstyta tarybos pirmininko nuomonė dėl trišalių elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarčių tarp AB „VST“, savivaldybių bei socialinio būsto nuomininkų.
Šalies argumentai
Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antras apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti AB „VST“ sudaryti su R. M. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini). Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neįvertino visų, turinčių reikšmės teisingam sprendimui, bylos aplinkybių, nepasisakė dėl visų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės aktų, netinkamai juos pritaikė ir išaiškino. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu, neatsižvelgė į toje byloje teismo pasirinktą teisės akto teisėtumo tikrinimo apimtį. Teismo sprendime nurodytame LR Energetikos įstatymo 25 str. nenumatyta jokių LR CK 6.161 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos taikymo išimčių. R. M. atitinka vartotojui keliamus reikalavimus. Jai butas nuomos sutarties pagrindu su visais priklausiniais, tame tarpe ir elektros energijos tinklais, buvo perduotas perdavimo-priėmimo aktu, ji elektros energiją perka savo asmeniniams ir namų ūkio poreikiams (LR CK 6.383 str. 2, 4 d.). Įstatymų leidėjas nenustato, jog elektros energijos vartotojui elektros energijos tinklai turi priklausyti nuosavybės teise. Kitų įstatymų, numatančių LR CK 6.161 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos taikymo išimtį, nėra. Teismas turėjo vadovautis LR CK 6.161 str. 3 d. nuostata, numatančia privilegijų teikimo draudimą viešųjų sutarčių sudarymo atveju, Elektros energetikos įstatymo 25 str. 5 d., o taip pat šio įstatymo 21 str. 6 p. bei 7 p. įtvirtintomis skirstomųjų tinklų operatorių pareigomis. Atsisakymas suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą esamiems ir potencialiems naudotojams gali būti pagrįstas tik techninio pobūdžio kriterijais. LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas nagrinėjamu atveju nebūtų pažeistas, kadangi šio straipsnio 2 d. numatyta galima šios principo išimtis įstatymų nustatytais atvejais. Teismas netinkamai vertino Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006-11-17 raštą Nr. (S-04)-4-3140, kadangi standartines elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba (Energetikos įstatymo 36 str. 2 d.). Todėl atsakovo siūloma trišalė sutartis turėtų būti patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka. Priėmus skundžiamą sprendimą, nėra aišku, kas galėtų sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į R. M. nuomojamą butą. Kaišiadorių rajono savivaldybė, perdavusi nuomininkei elektros energijos tinklus, neatitinka vartotojui keliamų reikalavimų ir negali kreiptis dėl elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo privačiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė R. M. kaip vartotojo teises, kuri, negalėdama būti elektros energijos vartotoja dėl to, kad nėra buto savininkė, yra diskriminuojama socialiniu pagrindu (LR Konstitucijos 28 str., 29 str., Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21, 23 str.).
Atsiliepimas
AB „VST“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas, teigdamas, kad R. M. atitinka visus vartotojui keliamus reikalavimus, nes sudarė su savivaldybe buto nuomos sutartį, netinkamai aiškina vartotojo sąvoką. Vartotoju iš elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties kylančiuose teisiniuose santykiuose laikytinas patalpų, į kurias tiekiama elektros energija, savininkas. Elektros energetikos įstatymo 21 str. 7 d. nuostata, numatanti skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigą motyvuoti atsisakymą suteikti elektros energijos persiuntimo paslaugą tik techninio pobūdžio kriterijais, netaikytina, nes nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl elektros energijos persiuntimo, o dėl tiekimo (Elektros energetikos įstatymo 2 str. 20 d., 31 d.). Būtent Kaišiadorių rajono savivaldybė atitinka elektros energijos vartotojui keliamus reikalavimus ir turėtų teisę reikalauti, kad su ja būtų sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Savivaldybei teko pareiga užtikrinti, jog nuomojamas butas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį bei atitiktų sutarties ir teisės aktų reikalavimus visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo sutinkanti su Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundu – prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą, įpareigojant AB „VST“ sudaryti su R. M. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į butą (duomenys neskelbtini).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl atsakovo AB „VST“ kaip visuomeninio tiekėjo prievolės sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su savivaldybei priklausančio ir vykdant socialinio būsto nuomą išnuomoto buto nuomininku. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, netinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.161 str. 2 d., LR Elektros energetikos įstatymo 25 str. normas, kurių pagrindu atsakovas privalėjo sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku, nepagrįstai sprendė, jog nuomininkas nelaikytinas vartotoju elektros energijos pirkimo pardavimo teisinių santykių prasme.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. LR CK 6.161 str. 2 d. ir LR Elektros energetikos įstatymo 25 str. normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog visuomeninis tiekėjas turi pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis ne su kiekvienu besikreipiančiu asmeniu, bet su kiekvienu to pareikalavusiu visuomeniniam tiekėjui išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esančiu vartotoju, nepasirinkusiu nepriklausomo tiekėjo. Kadangi ši išimtis yra patvirtinta įstatymu, ji laikytina atitinkanti LR CK 6.161 str. 2 d. reikalavimus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė R. M. laikytina vartotoja LR Elektros energetikos įstatymo 25 str. prasme. LR Elektros energetikos įstatymo 2 str. 35 p. apibrėžia vartotoją kaip asmenį, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Vartotojo sąvokos turinys išaiškintas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-19 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I18-17/2007, sprendžiant dėl LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitikimo LR Elektros energetikos įstatymo ir Vyriausybės teisės norminių aktų reikalavimams. Vartotoju teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, laikytinas patalpų, į kurias tiekiama elektros energija, savininkas, kadangi būtent jam nuosavybės teise priklauso įrenginiai, prijungti prie perdavimo, skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos (LR CK 4.13, 4.14 ir 4.19 str.). LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse vartojamas sąvokas apibrėžiančiame 6 punkte nuomininkai priskirtini prie vartotojų atstovų, o teisės aktai nenumato jiems teisės vartotojo vardu sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis. Ginčo atveju išnuomojus Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantį butą R. M., įrenginių savininku liko savivaldybė, o nuomininkas įgijo teisę laikinai valdyti ir naudotis išnuomotu butu, o taip pat ir savininkui priklausančiais elektros įrenginiais kaip šio buto priklausiniais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog asmens pripažinimui vartotoju neturi teisinės reikšmės, kokiu teisiniu pagrindu jis valdo elektros įrenginius. Būtent elektros įrenginių savininkas privalo visiškai užtikrinti aprūpinimo elektros energija saugumą bei savalaikį atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, elektros energijos pirkimo pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog elektros energijos visuomeninio tiekėjo prievolė sudaryti sutartis dėl elektros energijos pirkimo pardavimo egzistuoja tik patalpų, į kurias būtų tiekiama elektros energija, savininku. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių tarp visuomeninio tiekėjo ir nuomininko sudarymą reglamentuoja LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kurios turėjo būti taikomos nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Pagal Taisyklių 29 punktą elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Pagal Taisyklių 30 punktą operatorius ar tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (LR CK 2.36 str. 1 d.), minėtos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl elektros energijos visuomeninio tiekėjo pareigos sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su savivaldybei kaip viešajam juridiniam asmeniui priklausančio buto nuomininku. Minėtos visuomeninio tiekėjo sutarčių dėl elektros energijos pirkimo pardavimo su nuomininkais sudarymą reglamentuojančios teisės normos yra dispozityvios ir visuomeniniam tiekėjui paliekama teisė nuspręsti dėl šių sutarčių sudarymo su nuomininkais. Kadangi Taisyklės nenumato visuomeninio tiekėjo teisės atsisakyti sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis su patalpų nuomininkais įgyvendinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įpareigojimas atsakovą AB „VST“ sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su nuomininku prieštarautų LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintam sutarčių laisvės principui. Apelianto argumentas, jog visuomeninio tiekėjo atsisakymas sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su nuomininku turi būti paremtas tik techninio pobūdžio kriterijais, nėra pagrįstas elektros energijos tiekimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas AB „VST“, atsisakydamas sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančio buto nuomininke R. M. dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), LR Elektros energetikos įstatymo 25 str. ir Taisyklių 29-30 punktų pagrindu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Kadangi galiojantys teisės aktai numato visuomeninio tiekėjo teisę, bet ne pareigą sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis su patalpų, į kurias turėtų būti tiekiama elektros energija, nuomininkais, Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimas, kuriuo buvo atmestas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė LR CK 6.161 str. 3 d. ir LR Elektros energetikos įstatymo 24 str. 5 d. nuostatas, įtvirtinančias draudimą visuomeniniams tiekėjams diskriminuoti vartotojus ar vartotojų kategorijas, o taip pat kitų diskriminacijos draudimą įtvirtinančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, jog visiems asmenims, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, turi būti leista pasinaudoti įstatyme suteiktomis galimybėmis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tretysis asmuo R. M. nėra vartotojas LR Elektros energetikos įstatymo 25 str. prasme, dėl ko jos teisė su visuomeniniu tiekėju sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį nėra grindžiama tiekėjo pareiga tą sutartį su ja sudaryti.
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006-11-17 rašto Nr. (S-04)-4-43140 vertinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas jį vertino remdamasis LR CPK 185 str. 1 d. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, spręsdamas, jog tarybos rašte padarytos išvados nėra susijusios su pareikšto ieškinio dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tretieji asmenys 2006-11-06 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 213, kurios pagrindu Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausantis butas buvo išnuomotas R. M., neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš visuomeninį elektros energijos tiekėją AB „VST“ (LR CK 6.579 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.