Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. ( N. D. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) BK 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš N. D. priteista 4552 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. ( N. D. ) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas su nenustatytu asmeniu 2009 metų pavasarį, tikslesnis laikas nenustatytas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pasikvietęs į automobilį Audi 80, valstybiniai numeriai nenustatyti, L. N., pasiūlė prekiauti narkotikais, o pastarajam atsisakius, prievarta nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nenustatytas asmuo nukentėjusįjį mušė lazda per kojas bei šonus, o N. D., neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo iš L. N. 200 Lt už tai, kad šis atsisako platinti narkotikus. Reikalaujamus 200 Lt L. N. kitą dieną perdavė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 metų balandžio 5 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, veikdamas su nenustatytu asmeniu, N. D. prievarta įsodino L. N. į BMW markės automobilį, tokiu būdu atimdamas laisvę, prieš nukentėjusiojo valią nuvežė jį į Fabijoniškių mikrorajoną, Vilniuje, kur į automobilį įsėdo nenustatytas asmuo, po to nuvyko į Šeškinės mikrorajoną, kur N. D. paėmė nenustatyto modelio šaunamąjį ginklą, po to nuvyko į Žirmūnų mikrorajoną, kur jis atsinešė į automobilį beisbolo lazdą, po to visi kartu nuvažiavo į mišką netoli Rudaminos, kur N. D., veikdamas su nenustatytu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo, kad L. N. perduotų jam 600 litų už tai, kad atsisako platinti narkotikus ir su nenustatytu asmeniu L. N. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: N. D. sudavė L. N. keletą smūgių rankomis į krūtinę ir nugarą, o nenustatytas asmuo mušė beisbolo lazda, bendrai suduodant apie 50 smūgių, po to nenustatytas asmuo du kartus šovė nukentėjusiajam į koją, padarant poodines kraujosruvas rankose, nugaroje, kojose, paveikus kietais bukais bei pailgą paviršių turinčiais daiktais bei šautines žaizdas dešinėje šlaunyje šaunant šaunamuoju ginklu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsiant nusikalstamą veiką, panaudojant psichinę prievartą liepė L. N. kasti duobę, sakė, kad nukentėjusysis vis tiek turės jiems dirbti, o jei kreipsis į policiją, tada išpjaus visą šeimą. Tokiu būdu N. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 181 str. 2 d.

Teismas, pripažindamas apeliantą kaltu pagal LR BK 181 str. 2 d., nepagrįstai rėmėsi liudytojų L. N. ir E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliantas nurodo, kad šie liudytojai nedalyvavo ir nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu teismas pažeidė LR BPK 301 str. 1 d. nuostatas, kadangi teisiamajame posėdyje neištyrė minėtų liudytojų parodymų. Apelianto nuomone, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes liudytojų dalyvavimas teisiamajame posėdyje buvo būtinas.

Nuteistasis N. D. pažymi, kad akistatos metu nukentėjusysis L. N. parodė, jog apelianto nepažįsta. 2009 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad atvykęs į gydymo įstaigą L. N. paaiškino, kad apie 13 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jį peršovė nepažįstamas asmuo (t. 1, b. l. 15). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nenurodė, kokiais motyvais vadovaudamasis juos atmetė.

Be to, apeliantas teigia, kad liudytojų Z. M. ir G. L. parodymai įvertinti pažeidžiant LR BPK nuostatas. Liudytojo Z. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Be to, N. D. manymu, L. N. parodymai apie tai, kad apeliantas jį jėga įsisodino į automobilį, reikalavo pinigų ir prekiauti narkotinėmis medžiagomis, kad atpažino N. D. iš fotonuotraukų, kad akistatos metu išvedus N. D. tyrėjai paaiškino, jog melavo, kad nepažįsta N. D., nes bijojo, kadangi šis priklauso nusikalstamai grupuotei, turėjo būti užfiksuoti protokoluose, o ne įrodinėjami kitų liudytojų, t. y. tyrėjų parodymais. Liudytojų Z. M. ir G. L. parodymai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu jis ir jo gynėjas prašė į posėdį kviesti liudytojus R. V. ir M. L., kurie patvirtintų arba paneigtų, kad inkriminuojamo nusikaltimo darymo metu, apeliantas žaidė bilijardą. Tačiau teismas šio prašymo netenkino. Tokiu būdu buvo suvaržyta apelianto teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Apeliantas pažymi, kad liudytojai L. N. ir E. N., duodami parodymus apie 2009 m. balandžio 5 d. įvykį, nurodė, kad nusikalstama veika įvykdyta apie 13 val., tačiau iš pranešimo bendrajam pagalbos centrui matyti, kad apie įvykį liudytoja pranešė 11 val. 54 min. Tai, kad apeliantas 11 val. 54 min. negalėjo būti įvykio vietoje patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog 2009 m. balandžio 5 d. 12 val. į degalinę „Ecoil“, esančią Ukmergės g. 130, Vilniuje, atvažiuoja jo vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde apeliantas taip pat dėsto kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, paneigia tai, kad 2009 m. balandžio 5 d. 11 val. 54 min. jis buvo įvykio vietoje. Nurodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nepašalino prieštaravimų, susijusių su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiku.

Apelianto manymu, kiti bylos duomenys – specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo ir atpažinimo protokolai, automobilio apžiūros protokolas konstatuoja faktus po nusikaltimo padarymo, tačiau neįrodo jo dalyvavimo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistasis N. D. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. D. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl išdėstytų teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybėms ( BPK 328 straipsnio 3 punktas ).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad apeliantas N. D., veikdamas su nenustatytu asmeniu, 2009 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, „Audi 80“ markės automobiliu, kurio valstybiniai numeriai nenustatyti, neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo nukentėjusiojo L. N. perduoti 200 Lt. už tai, kad jis atsisako platinti narkotikus ir reikalaujamus pinigus L. N. perdavė.

Kolegijos nuomone, nuteistojo N. D. apeliacinio skundo reikalavimas pašalinti iš apkaltinamojo nuosprendžio tą dalį, kurioje jis pripažintas kaltu, kad veikdamas su nenustatytu asmeniu 2009 m. pavasarį, siūlė L. N. prekiauti narkotikais, o pastarajam atsisakius, prievarta jį nuvežė į mišką, kur panaudojant fizinį smurtą, prievartavo jam priklausantį turtą, yra pagrįstas.

BPK 305 straipsnyje yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tokios kaip jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pripažindamas N. D. kaltu dėl nukentėjusiojo turto prievartavimo 2009 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, teismas rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiojo L. N. parodymais, kuriuos jis davė 2009-04-06 dieną, t.y. nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo praėjus maždaug vienam mėnesiui. Nukentėjusysis L. N. 2009-04-06 apklausos metu parodė, kad matė N. D. anksčiau, maždaug prieš tris savaites, kai „Audi-80“ markės automobiliu jį nuvežė į Skaidiškių mišką, ten nenustatytas asmuo sudavė smūgius lazda į įvairias kūno dalis bei reikalavo perduoti 200 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo L. N. apklausa įvyko jau po to, kai N. D., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-04-05 panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir reikalavo perduoti nuosavybėn savo turtą. Nuteistasis N. D. nesutiko su nukentėjusiojo L. N. parodymais ir paneigė, kad dar iki susitikimo su juo 2009-04-05, naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir prievartavo jo turtą. Byloje nėra tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad N. D. 2009 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, atliko nukentėjusiojo atžvilgiu nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus. N. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, negali būti laikoma įrodyta remiantis vien tik nukentėjusiojo L. N. parodymais, nes jų objektyvus patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu negalėjo būti patikrintas kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas netyrė nukentėjusiojo L. N. parodymų ir neanalizavo kiek jie atitinka kitas faktines bylos aplinkybes, t.y. jų nepatikrino taip, kaip yra reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei spėjimais, todėl nuosprendis pakeičiamas ir iš jo pašalinama dalis, kurioje nurodyta, kad N. D. veikdamas su nenustatytu asmeniu, 2009 metų pavasarį, tikslesnis laikas nenustatytas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pasikvietęs į automobilį Audi 80, valstybiniai numeriai nenustatyti, L. N., pasiūlė prekiauti narkotikais, o pastarajam atsisakius, prievarta nuvežė į Skaidiškių mišką, kur nenustatytas asmuo mušė lazda per kojas ir šonus, o N. D., neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo iš L. N. 200 Lt. už tai, kad šis atsisako platinti narkotikus ir šis reikalaujamus 200 Lt. kitą dieną perdavė kaltinamajam.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad 2009 m. balandžio 5 d. jis padarė nukentėjusiajam L. N. nežymų sveikatos sutrikdymą ir reikalavo perduoti jam 600 Lt. N. D. nuomone, teismas savo išvadas pagrindė tik prielaidomis, nors nuosprendyje esantys prieštaravimai turėjo būti aiškinami jo naudai. Teismas negalėjo remtis L. N. ir E. N. parodymais, nes šie įrodymai nebuvo betarpiškai išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos N. D. apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nuosprendis nėra grįstas vien prielaidomis, kaip teigia apeliantas, nes N. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais - nukentėjusiojo L. N., liudytojų E. N., E. P., Ž. M., G. L. parodymais, specialisto išvada, reikšmės bylai turinčiais daiktais ir dokumentais.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Byloje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas BPK 183 straipsnio tvarka 2009-04-06 apklausė nukentėjusįjį L. N., o 2009-05-14 dėl nukentėjusiajam žinomų bylos aplinkybių BPK 184 straipsnio tvarka jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas vėliau dar tris kartus papildomai apklausė nukentėjusįjį L. N. ( I t., 27-28, 33-36, 40-41 b.l. ). Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus L. N. pilnai patvirtino jų patikrinimo vietoje metu ( I t., 71-80 b.l. ). Nukentėjusiojo žmona E. N. ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklausta liudytoja ir davė parodymus apie jai žinomas bylos aplinkybes ( I t., b.l. 42-43 ). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje teismo instancijoje teisme buvo gauti duomenys apie tai, kad L. N. ir E. N. išvyko gyventi į Airijos Respubliką dar iki bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti perskaitomi, o minėti asmenys į teisiamąjį posėdį nebešaukiami, kai jie negali dalyvauti posėdyje dėl svarbių priežasčių. Remiantis šia nuostata, teismas turėjo įstatyminį pagrindą remtis nukentėjusiojo L. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytoja E. N. nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi jos parodymais tik tiek, kiek jie atitinka ir neprieštarauja L. N. parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusysis L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. balandžio 5 dieną, apie 12-13 val., kai jis buvo kartu su savo žmona E. N. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, N. D. jį prievarta įsodino BMW markės automobilį, kurio valst. nr. (duomenys neskelbtini), vežė per miestą, sustodamas N. D. reikalingose vietose, po to, įsėdus į automobilį nepažįstamam vyriškiui, jis buvo nuvežtas į netoli Rudaminos esantį mišką. Šioje vietoje N. D. ir kitas kartu buvęs vyriškis reikalavo perduoti jiems 600 litų ir vartojo jo atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą - sudavė smūgius rankomis ir beisbolo lazda į įvairias kūno vietas, po to nepažįstamas vyriškis revolveriu šovė jam du kartus į dešinę koją, pagrasino susidoroti su šeima. Nukentėjusysis parodė, kad jis buvo atsisakęs N. D. platinti narkotines medžiagas, todėl prieš jį ir buvo vartojamas smurtas. Iš karto po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatyti kūno sužalojimai ( I t., 27-28, 33-35 ). Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus L. N. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, tiksliai parodydamas maršrutą ir sustojimo vietas, kuriose buvo kartu su N. D. balandžio 5 dieną ( I t., 71-80 b.l. ). Nukentėjusiojo L. N. parodymai atitinka liudytojos E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes ji matė kaip L. N. jai nepažįstamo vyriškio prievarta buvo įsodintas ir išvežtas BMW markės automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). E. N. parodė, kad į namus L. N. grįžo maždaug po dviejų su puse valandos, ant jo veido, rankų ir nugaros matėsi kraujosruvos, jam buvo peršauta koja.

Dėl įvykio aplinkybių nuteistasis N. D. davė parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose jis patvirtino, kad buvo susitikęs balandžio 5 dieną su L. N., tačiau paneigė, kad jį prievarta vežė į mišką, kur jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir reikalavo perduoti pinigus. Pagal N. D. parodymus, jis norėjo išsiaiškinti su L. N. dėl jam parduotos neveikiančios magnetolos, tačiau Švitrigailos gatvėje L. N. iš automobilio pabėgo, o kai vėl susitiko su juo praėjus vienai-dviems valandoms, pastebėjo, kad jis yra neblaivus ir purvinais drabužiais, todėl įsodino L. N. į taksi, kad pastarasis grįžtų į namus. N. D. tvirtino, kad balandžio 5 dieną apie 12-13 valandą jis buvo susitikęs su draugais M. L. ir R. V. bei iki pakartotinio susitikimo su L. N. praleido laiką biliardinėje Fabijoniškių mikrorajone. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai M. L. ir R. V. patvirtino, kad N. D. buvo atvykęs į biliardinę apie 12-13 valandą ir apie 14 valandą išvyko.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, kad N. D. parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų, bei patvirtina L. N. parodymus, kad N. D. 2009 m. balandžio 5 dieną, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. N. atžvilgiu bei neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo perduoti jam 600 litų.

Byloje yra objektyvūs duomenys, kad E. N. 2009-04-05 d. 11 val. 54 min., būdama Naujininkuose, Darbininkų gatvėje, kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl jos vyro prievartinio įsodinimo į BMW markės automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( I t., 4 b.l. ). Taip pat byloje yra Bendrojo pagalbos centro ataskaita, pagal kurią 2009-04-05 d. 14 val. 10 min. pranešta, kad vyriškiui yra peršauta koja ir jis vietoje laukia greitosios med. pagalbos ekipažo dėl jo gabenimo į ligoninę ( I t., 5 b.l. ). Šie duomenys pilnai atitinka liudytojos E. N. parodymus, kad jos vyras L. N. BPC ataskaitoje nurodytu laiku buvo prievarta įsodintas į BMW markės automobilį ir išvežtas jai nežinoma kryptimi, o į namus grįžo sužalotas, dėl ko kreipėsi medicininės pagalbos į gydymo įstaigą. Ta aplinkybė, kad E. N. apklausos parodė, jog L. N. susitiko su N. D. apie 13 val., turi būti paaiškinama jos sąžiningu klydimu, nes ji pati savaime neužfiksavo tikslaus laiko, o paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kur šis laikas ir buvo tiksliai užfiksuotas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti L. N. padaryti sužalojimai, jų pobūdis ir padarymo laikas atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir beisbolo lazda, o taip pat du kartus šauta į dešinę šlaunį ( I t., 57-58 b.l. ). Specialistas taip pat patvirtino, kad nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui ir savęs žalojimui.

Byloje buvo atliktas eksperimentas tikslu nustatyti, ar įmanoma nuo įvykio pradžios 11 val. 57 min. iki L. N. atvykimo į namus apie 14 val. atlikti veiksmus, apie kuriuos L. N. yra davęs parodymus ir juos patvirtinęs vietoje. Eksperimento metu pasitvirtino, kad nuo 11 val. 57 min. iki 13 val. 57 min. pilnai įmanoma neviršijant nustatyto greičio ir lengvuoju automobiliu nuvažiuoti nukentėjusiojo nurodytu maršrutu, sustojant tose vietose, kuriose pagal L. N. parodymus sustodavo automobilį vairavęs N. D..

Nuteistojo N. D. kaltę nusikalstamos veikos padarymu patvirtina dar viena byloje nustatyta svarbi aplinkybė. Kompiuterinėje CD formato laikmenoje yra užfiksuotas vaizdo įrašas iš degalinės „Ecoil“ Ukmergės g. 130, iš kurio matyti, kad 2009-04-05 d. į degalinę įvažiuoja BMW markės automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa N. D. ir dar vienas vyriškis, įsipilama kuro ir išvažiuojama. Vaizdo įraše taip pat matomas dar vienas asmuo, kuris sėdi ant galinės automobilio sėdynės. Papildomo įrodymų tyrimo metu nepavyko nustatyti tikslaus N. D. atvykimo į degalinę laiko, nors vaizdo įrašas ir buvo peržiūrėtas teismo posėdyje. Specialistas davė išvadą, kad vaizdo įraše užfiksuotas laikas yra tikslus tiek, kiek tuo metu buvo nustatytas vaizdo įrašymo sistemos vidinis laikrodis, t.y. jei jis neatitiko realaus laiko Lietuvoje ( 12 val. ), tai vaizdo įraše užfiksuotas laikas taip pat yra netikslus. Du laiko rodmenys vaizdo įrašo kampe ( viršutinis ir apatinis ) rodo, kad kopijavimo iš sistemos metu buvo nukopijuotas vaizdo įrašas degalinėje nuo 12 iki 13 val. N. D. ikiteisminio tyrimo metu iš viso neparodė, kad buvo degalinėje, o apie tai pirmą kartą parodė tik teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos papildomai užduotą klausimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje N. D., laikydamasis savo gynybinės versijos, dėl jam suprantamų priežasčių neigė, kad ant galinės automobilio sėdynės esantis ir vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra L. N., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis degalinę „Ecoil“ parodė kaip vieną iš tarpinių sustojimo vietų nuo to laiko, kai jis prievarta buvo įlaipintas į automobilį apie 11 val. 50 min. L. N. patvirtino, kad degalinėje N. D. pylė degalus ( I t., 78 b.l. ). Eksperimento metu nustatyta, kad važiuojant L. N. parodymų patikrinimo vietoje nurodytu maršrutu su sustojimais, į degalinę „Ecoil“ Ukmergės g. 130 atvykstama 12 val. 35 min. ir ši aplinkybė atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus bei paneigia apelianto skundo teiginius, kad per 10-15 min. jis niekaip negalėjo su tarpiniais sustojimais atvažiuoti nuo Naujininkų iki Ukmergės gatvės.

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, kolegija daro išvadą, kad N. D. nebuvo biliardinėje su draugais apie 13 valandą, nes tuo metu jis buvo kartu su L. N. bei nenustatytu asmeniu. Nukentėjusiojo L. N. parodymai pasitvirtino ir atlikus eksperimentą, pagal kurio rezultatus, nukentėjusysis buvo atvežtas į mišką netoli Rudaminos apie 13 val. 30 min. Liudytojai R. V. ir M. L., duodami parodymus apie tai, kad N. D. buvo kartu su jais biliardinėje Fabijoniškių mikrorajone, buvo suinteresuoti padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Liudytojų R. V. ir M. L. parodymų teisingumas abejotinas ir ta prasme, kad 2009 m. balandžio 5 dienios įvykius jie prisiminė valandos tikslumu, kai nuo įvykio buvo praėję du metai ir šeši mėnesiai, tačiau negalėjo prisiminti ką veikė kitomis dienomis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis N. D. nepagrįstai tvirtina, kad teismas vertino liudytojų Ž. M. ir G. L. parodymus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, nes jais buvo mėginama pateisinti nukentėjusiojo L. N. parodymus dėl atsisakymo dalyvauti akistatoje.

Vadovaujantis BPK 78 straipsniu, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Sisteminiu būdu vertinant šią normą su BPK 20 straipsnio 3 dalimi, liudytojų Ž. M. ir G. L. parodymai buvo reikšmingi bylai tiek, kiek jie galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybes, susijusias su akistatos tarp N. D. ir L. N. atlikimu. Apklausęs liudytojais Ž. M. ir G. L., teismas nepažeidė BPK reikalavimų, nes įvertinęs įrodymų visumą, teismas pašalino prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose, kurie buvo atsiradę akistatos metu. ( BPK 20 straipsnio 5 dalis ). Liudytojas G. L. parodė, kad akistata tarp L. N. ir N. D. neįvyko, nes nukentėjusysis išsigando kaltinamojo, atsisakė dalyvauti akistatoje ir nurodė to atsisakymo priežastis. Kaip matyti iš L. N. paaiškinimų, kuriuos jis davė apklausoje iš karto po akistatos, savo ankstesnių parodymų jis neatsisakė. Nukentėjusysis parodė, kad N. D. akistatoje elgėsi agresyviai, jo žodžius „ar tu suvoki ką tu darai?“ jis suprato kaip tiesioginį grasinimą su juo susidoroti, todėl išsigando ir sąmoningai pamelavo sakydamas, kad N. D. nepažįsta ( I t., b.l. 41 ).

Kolegija pripažįsta, kad N. D. parodymas atpažinti L. N. ir E. N. iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų neatitiko BPK 194 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi byloje nėra duomenų, jog atpažinimo eiga buvo fotografuojama ar kitaip vizualiai fiksuojama. Liudytojas Ž. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje negalėjo patvirtinti ar buvo laikomasi minėtų BPK reikalavimų atliekant asmens parodymą atpažinti. Nuteistasis N. D. nors ir neigė dalyvavęs nusikaltimo padaryme, tačiau pripažino, kad L. N. pažįsta ir buvo su juo susitikęs 2004 m. balandžio 5 dieną, todėl asmens parodymas atpažinti iš fotonuotraukų ar kartotekų, kaip procesinis veiksmas, nėra vertingas įrodymų vertinimo prasme, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis jau buvo davę parodymus apie tai, jog buvo susitikę ir vienas kitą pažįsta.

Apelianto padaryta nusikalstama veika atitinka BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. D. bausmę, kuri yra nežymiai didesnė už BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, nes įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, jos formą, motyvus ir tikslus, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę. Kolegijos nuomone, net ir sumažinus kaltinimo N. D. apimtį, bausmė jam negali būti švelninama, nes būtent paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies tai, kad N. D. veikdamas su nenustatytu asmeniu 2009 metų pavasarį, tikslesnis laikas nenustatytas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pasikvietęs į automobilį Audi 80, valstybiniai numeriai nenustatyti, L. N., pasiūlė prekiauti narkotikais, o pastarajam atsisakius, prievarta nuvežė į Skaidiškių mišką, kur nenustatytas asmuo nukentėjusįjį mušė lazda per kojas bei šonus, o N. D., neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo iš L. N. 200 Lt už tai, kad šis atsisako platinti narkotikus ir reikalaujamus 200 Lt L. N. kitą dieną perdavė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.