Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., lietuvis, LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje;

L. P. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), N. Akmenėje, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku-apdailininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), N. Akmenėje, teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-02-22 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 vai. iki 7 val. ryto, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio, be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-03-21 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, apriboti elgesį 12 mėnesių, įpareigojant būti savo namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą ir paskirti draudimą – be šios priemonės kontroliuojančios vykdymą institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-05-11 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-03-21 nuosprendžiu, subendrinta su 2006-02-22 Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-02-22 nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai remiantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. ją pakeitus 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą apriboti elgesį 12 mėnesių, įpareigojant būti savo namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą ir paskirti draudimą - be šios priemonės kontroliuojančios vykdymą institucijos nekeisti gyvenamosios vietos; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-04-06 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-04-16 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., taikant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti iki pilnametystės, t. y. 2007-07-03, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji S. Ž. ir L. P. 2007 m. rugsėjo 10 d. apie 22 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, Šiaulių r. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą prieš V. M. tikslu užvaldyti jo turtą, plėšimo būdu jį užvaldė. Kaltininkų nusikalstama veika pasireiškė tokiais veiksmais: S. Ž. sudavė apie penketą smūgių kumščiu nukentėjusiajam V. M. į galvos sritį, o L. P. pastarąjį tampė už rūbų ir stumdė, kartu reikalaudami nupirkti alaus, o po to ir pinigų. Po to, V. M. nuo suduotų smūgių nugriuvus ant žemės, S. Ž. kartu su L. P. spyrė ne mažiau dvidešimties kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, atsisėdo V. M. ant krūtinės ir apie penketą kartų smūgiavo V. M. kumščiu į dešinį smilkinį ir apie penketą kartų į veido sritį. Tokiu būdu, pavartoję fizinį smurtą, kaltinamieji pagrobė V. M. priklausančius mobilųjį telefoną „Nokia 3310“ su SIM kortele, kurio vertė 50 Lt, mobilųjį telefoną „Samsung E900“ su SIM kortele, kurio vertė 700 Lt, akinius nuo saulės, kurių vertė 150 Lt, rankinę, kurios vertė 35 Lt, ir joje buvusį raktų ryšulį iš keturių raktų su pakabukais, kurio bendra vertė 20 Lt, 5 Lt įvairiomis monetomis, padarydami nukentėjusiajam V. M. 960 Lt turtinę žalą.

Tokiu būdu kaltinamieji S. Ž. ir L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamieji S. Ž. ir L. P. 2007 m. rugsėjo 10 d. apie 22 val., plėšimo iš nukentėjusiojo V. M. metu, tomis pat aplinkybėmis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu tyčia dėl savanaudiškų paskatų, S. Ž. sudavė ne mažiau 5 kartų kumščiu į galvos sritį, o L. P. tampant už rūbų ir stumdant V. M., po to, V. M. nugriuvus ant žemės, S. Ž. su L. P. spyrė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, po to S. Ž. atsisėdus V. M. ant krūtinės ir kumščiu sudavus V. M. ne mažiau 5 kartų į dešinį smilkinį ir ne mažiau 5 kartų į veido sritį, padarė nukentėjusiajam V. M. įspaustinį kaktikaulio lūžį dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje, abiejų akių obuolių sumušimą su kraujosruvomis vokuose ir junginėse, odos nubrozdinimus krūtinėje ir pilve, tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. M. sveikatą.

Tokiu būdu ir veiksmais S. Ž., L. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis S. Ž. savo kaltę pripažino pilnai.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis L. P. savo kaltę pripažino iš dalies.

Kaltinamasis S. Ž. parodė, kad minimu kaltinime laiku Gruzdžiuose prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrabučio tarp jo ir V. M. kilo konfliktas dėl to, kad V. M. nenupirko alaus, be to, jį įžeidė necenzūriniais žodžiais bei atsisakė duoti pinigų alui. Pripažino, kad jis pradžioje paprašė nupirkti alaus, o kai išgėrė nupirktą butelį, paprašė dar. Tačiau V. M. atsisakė pirkti, todėl jis pradžioje jį stumtelėjo, po to sudavė keletą smūgių, nuo kurių pastarasis parkrito. Tuomet prie V. M. buvo priėjęs L. P., kuris taip pat liepė duoti jiems pinigų, jie stumdėsi, jis sudavė V. M. keletą smūgių delnu. V. M. pradėjus bėgti, jį pasivijo, pargriovė ant žemės, pradėjo spardyti, spyrė keletą kartų, tačiau nežino, kur pataikė, nes buvo jau tamsu. Nurodė, kad kaltinamasis L. P. nukentėjusįjį V. M. taip pat spardė, koja sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kūną. Nurodė, kad jis nukentėjusiajam stovėjo iš kairės, o L. P. – iš dešinės pusės, kad L. P. koja į galvą nukentėjusiajam sudavė apie du smūgius. Pamatęs, kad V. M. nejuda, apieškojo jo kišenes, pinigų nerado, paėmė du telefonus, rankinę, kurią atidavė L. P.. Kaltinamasis nurodė, kad jis anksčiau davė kitokius parodymus, nes L. P. įkalbinėjo ryte, prieš sulaikant pareigūnams, kad vienas prisiimtų kaltę, kadangi nebuvo teistas, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant pirmą kartą bylą teisme nenurodė, kad L. P. spardė nukentėjusįjį. Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais iš esmės sutinka, tik prašo mažinti juos, ypač nukentėjusiajai V. M..

Kaltinamasis S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, ir duodamas parodymus nusikaltimo padarymo vietoje (t.1, b. l. 105–108) nurodė, kur pradėjo mušti V. M., kaip sudavė jam smūgius, kur jį pargriovė, kur spardė ir kaip pagrobė nukentėjusiojo turtą.

S. Ž. apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme 2009-02-19 (t.2, b. l. 120–123), nagrinėjant jo apeliacinį skundą dėl priimto jo atžvilgiu nuosprendžio šioje byloje, nurodė, kad jo parodymai skiriasi tuo, kad pirmosios instancijos teisme nepasakojo, jog ir L. P. spardė nukentėjusįjį bei iš rankinės jam padavė telefoną. Nepasakojo todėl, kad jis su L. P. taip buvo kalbėję, kad, jeigu jis prisiims visą kaltę, tai, kadangi neteistas, negaus realios laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis L. P. parodė, kad minimą kaltinime dieną jie kartu su nukentėjusiuoju gėrė alų. Pabaigus gerti jis su S. Ž. paprašė, kad V. M. nupirktų dar alaus, tačiau šiam atsisakius, S. Ž. pradėjo jį stumdyti, nustūmė nuo laiptų, sudavė keletą smūgių. Tuomet jis pakėlė nukentėjusįjį už atlapų, prirėmė prie medžio ir pasakė, kad šis geriau duotų pinigus, nes bus dar blogiau, tačiau jam nesudavė, nukentėjusiojo parkritusio vėliau nespardė. Matė, kaip nukentėjusįjį spardė S. Ž., spyrė į įvairias kūno vietas, paskui atsisėdo ant V. M. krūtinės ir smūgiavo ranka. Jis mėgino atitraukti S. Ž. nuo V. M., uždengti jį. Po to S. Ž. liovėsi mušti. Atsitraukęs matė, kaip S. Ž. paėmė nukentėjusiojo rankinę, o atėjęs pasakė, kad pinigų nerado. Sutinka, kad jis reikalavo iš jo pinigų, kad vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą, kad paėmė jo rankinę, kurią jam davė S. Ž., kad ją apieškojo, o kadangi ji buvo tuščia, ją išmetė. Matė pas S. Ž. du V. M. mobiliuosius telefonus – „Samsung“ ir „Nokia – 3310“, kuriuos parodė pats S. Ž.. Kaltinamasis L. P. sutinka dėl plėšimo ir turto užvaldymo, psichologinio smurto vartojimo, tačiau nesutinka, jog jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes neigia spardęs ir smūgiavęs ranka nukentėjusiajam, tik pripažįsta, jog buvo paėmęs nukentėjusįjį už atlapų ir su juo stumdėsi. Nesutiko su kaltinamojo S. Ž. parodymais dėl spardymo koja nukentėjusiajam į galvą, nes nespardė. Kadangi jie nenumanė, kad gali būti sulaikyti, su kaltinamuoju S. Ž. iš anksto nesitarė, kokius parodymus duoti, jeigu jie būtų sulaikyti. Nurodė, kad jo batas buvo nusmukęs, nes batai buvo laisvi ir ten buvo žolynas, batas nusmuko tuo momentu, kai kėlė V. M..

Kaltinamasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus nusikaltimo padarymo vietoje (t. 1, b. l. 122–125) nurodė iš esmės tas pačias nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes: kur sutiko nukentėjusįjį V. M., kur jį pradėjo stumdyti, kurioje vietoje S. Ž. smūgiavo nukentėjusiajam, kur parkritusį spardė.

L. P. apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme 2009-02-19 (t. 2, b. l. 120–124), nagrinėjant jo apeliacinį skundą dėl priimto jo atžvilgiu nuosprendžio šioje byloje, nurodė, kad S. Ž. neteisingai aiškina, kad kartu su juo spardę nukentėjusįjį, nes jis jo nespardė. Nurodė, kad fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. Pripažino, kad batas buvo nusmukęs, bet nebuvo taip, kaip sako S. Ž., kad batas buvo toliau. Jam atrodo, batas nusmuko tuo momentu, kai kėlė V. M.. Nurodė, kad tuomet, kai S. Ž. buvo užsisėdęs nukentėjusiajam ant krūtinės ir daužė į veidą, tada jis priėjo ir kojomis, keliais, pridengė nukentėjusiojo veidą.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2007-09-10 apie 20–21 val. jis su grupės draugais šventė mokslo metų pradžią. Kadangi jis dėl ligos pavėlavo į rugsėjo pirmąją, draugus vaišino alumi. Vėliau prisijungė kaltinamieji, kurių asmeniškai nepažinojo. Draugams išsiskirsčius, tie du vaikinai paprašė nupirkti dar alaus. Jis nupirko vieną butelį, kurį šie išgėrė. Jis beveik negėrė. Tuomet kaltinamieji paprašė dar alaus, tačiau jis pasakė, kad neturi pinigų ir pirkti alų atsisakė. Kaltinamieji pradėjo reikalauti, nustūmė jį nuo laiptų. Agresyvesnis buvo S. Ž., kuris smogė jam ranka keletą kartų. L. P. lyg ir gynė jį pradžioje, tačiau tampė už atlapų, sakė, kad geriau jau jis nupirktų alaus ar duotų pinigų, nes bus dar blogiau. S. Ž. jam pradžioje sudavė apie penketą smūgių į galvos sritį, jis nugriuvo, o L. P. jį pakėlė ir tampė už rūbų, stumdė. Jis ištrūko, pradėjo bėgti, tuomet jį pasivijo ir vėl smogė. Kuomet jis nuo smūgių nugriuvo, kaltinamieji jį pradėjo spardyti. Kiek kartų kuris spyrė, jis nematė, nes buvo užsidengęs veidą rankomis, kad nebūtų stipriai sužalotas, po to S. Ž. atsisėdo jam ant krūtinės ir kumščiu smogė apie penketą smūgių į dešinį smilkinį, galvą. Kiek iš tikrųjų jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali, nes buvo stipriai sužalotas, tačiau jų buvo daug. Dėl smūgių intensyvumo mano, jog jis buvo spardomas abiejų kaltininkų. Be to, tokią išvadą padarė ir iš jų pokalbio turinio, kuomet S. Ž. paklausė L. P., ar šis surado savo batą. Apsimetė, kad prarado sąmonę, kad kaltinamieji jį liautųsi mušę. Jutęs, kaip vienas iš vaikinų iškraustė jo kišenes. Pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ su SIM kortele, kurį vertina 50 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E900“ su SIM kortele, kurio vertė 700 Lt, rankinę, kurios vertė 35 Lt, akinius nuo saulės 150 Lt vertės, raktų ryšulį su keturiais raktais ir pakabuku, kurių bendra vertė 20 Lt, ir 5 Lt įvairiomis monetomis. Jo sumušimo metu buvo sugadinti jo rūbai: suplėšyta 150 Lt vertės striukė, sugadintas 70 Lt vertės džemperis. Jam dalis daiktų buvo sugrąžinta, todėl reiškia 370 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti 20000 litų neturtinės žalos.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M.: 2007-09-11 apklausoje parodė, kad sumušė abu jaunuoliai (t. 1, b. l. 50–51), 2007-11-20 apklausoje (t. 1. b. l. 52–53 ) nurodė, kad lyg mušė abu, 2008-05-29 apklausoje nurodė, kad S. Ž. su L. P. jį spardė ir spyrė ne mažiau 20 kartų, iš smūgių intensyvumo ir iš to, kad S. Ž. paklausė L. P., ar šis rado savo batą, suprato, jog jie spardė abu, smūgiavo į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį (t. 1, b. l. 68), 2008-09-23 apylinkės teisme (t. 2, b. l. 36–37) nurodė, kad spardė abu, nes vienu metu smūgių gausa sumažėjo, kai klausė dėl dingusio bato, 2009-02-19 apeliaciniame teisme (t. 2, b. l. 125) nurodė, kad spyriai kojomis negalėjo būti suduoti vieno žmogaus, suprato pagal smūgių gausą, tuo yra tikras.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad naktį po sūnaus sužalojimo jai pranešė, jog sūnus reanimacijoje. Dėl nusikaltimo prieš sūnų labai išgyveno, sutriko jos sveikata, patyrė didžiulį stresą, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos už 462 litų sumą ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino duotas 2007-12-04 ekspertizės išvadas, nurodydamas, kad pagal nukentėjusiojo pasakojimą tikėtina, kad jį spardė du asmenys. Nurodė, kad sunkus kūno sužalojimas dešinėje galvos pusėje, tikėtina, buvo padarytas iš dešinės pusės, bet galėjo būti padarytas ir iš kairės pusės.

Liudytoja D. Š. parodė, kad minimą vakarą ji dirbo bendrabutyje budėtoja. Apie 23 val. atrakinusi bendrabučio duris ant laiptų pamatė labai sumuštą jaunuolį, jo veidas buvo sutinęs, galva kruvina, rūbai ištepti. Atpažino, kad tai V. M., kuris papasakojo, kad buvo sumuštas dviejų jaunuolių, kuriuos jis pažįsta, pasakė, kad iš jo kaltininkai pagrobė du telefonus. Ji iškvietė greitąją, kuri nukentėjusįjį išvežė į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Be šių įrodymų kaltinamųjų S. Ž. ir L. P. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodoma baudžiamojoje byloje esančiais teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais :

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 12–15) liudija, kad nusikaltimo padarymo vieta, kaip nurodė visi trys įvykio dalyviai, yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Įvykio vietoje, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), krūmuose buvo surasta atsegta juodos spalvos rankinė.

Akistatų su kaltinamaisiais S. Ž. ir L. P. metu (t. 1, b. l. 128–130, 133–135) nukentėjusysis V. M. laikėsi tos pačios pozicijos, nurodė tas pačias įvykio faktines aplinkybes. Kaltinamasis S. Ž. iš esmės sutiko su tokia nukentėjusiojo pateikta įvykio versija, tik nurodė, kad mušė ir spardė nukentėjusįjį S. Ž. vienas ir ne vien dėl pinigų ir alaus, bet ir dėl to, kad nukentėjusysis, anot kaltinamojo, jį įžeidė necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis L. P. sutiko, kad tampė ir stumdė nukentėjusįjį, kad reikalavo, jog šis nupirktų alaus arba duotų pinigų, kad vartojo prieš nukentėjusįjį psichologinį smurtą, tačiau neigia, kad jį mušė, spardė ir norėjo jį sunkiai sužaloti ir tai padarė.

Daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 19–21) užfiksuota, kad S. Ž. savo iniciatyva pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ ir „Nokia – 3310“.

Daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 23–26) fiksuojama, kad mobiliojo telefono „Samsung SGH – E900“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), korpusas juodos spalvos, su išstumiama klaviatūra; mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3310“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos korpusu, apačioje raudonos spalvos dėmė; medžiaginė rankinė juodos spalvos, užsegama trimis užtrauktukais, ilga prisegama rankena. Tai daiktai, paimti nusikaltimo vietoje iš kaltininkų ar rasti netoli įvykio vietos.

Parodymo atpažinti protokoluose fiksuojama (t. 1, b. l. 27–28, 29–30, 31–32), kad šiuos daiktus, kurie buvo paimti iš kaltininkų ir surasti nusikaltimo vietoje ar šalia jos, kaip priklausančius V. M., atpažino V. M., V. M. motina. V. M. buvo grąžinti mobiliojo ryšio telefonai (t. 1, b. l. 34).

Išrašas iš VĮ Šiaulių rajono PSPC Kuršėnų greitosios medicinos pagalbos skyriaus, taip pat greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantis įrašas liudija, kad 2007-09-10 kviesta medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), kad sumušė (duomenys neskelbtini) miestelyje pil. Ž. ir kit. (t. 1, b. l. 44– 47).

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus 2007-12-04 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40–41) konstatuojama, kad V. M. nusikaltimo padarymo metu padaryti tokie sužalojimai: įspaustinis kaktikaulio lūžis dešinėje pusėje; galvos smegenų sukrėtimas; muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje; abiejų akių obuolių sumušimas su kraujosruvomis vokuose ir junginėse; odos nubrozdinimai krūtinėje ir pilve. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. M. sveikata. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais paveikus galvą, krūtinę ir pilvą ne mažiau penkių trauminių poveikių.

Tokiu būdu byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tarp jų kaltinamojo S. Ž. prisipažinimas, kaltinamojo L. P. dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo V. M., liudytojos D. Š. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada apie sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir būdą, patvirtina, kad kaltinamieji S. Ž. ir L. P. nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu padarė dvi nusikalstamas veikas: V. M. buvo apiplėštas, jam buvo sutrikdyta sveikata dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamųjų S. Ž. ir L. P. kaltę paneigiančių įrodymų ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė, teismas teisminio nagrinėjimo metu nenustatė. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamieji nukentėjusįjį V. M. sužalojo gindamiesi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jų sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamieji nukentėjusįjį tyčia sužalojo staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo V. M. neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkus poelgio.

Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimti galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Nukentėjusysis V. M. vėlų paros metą buvo su dviem nupirkti alaus ar duoti pinigų reikalaujančiais jaunuoliais, kurie jau buvo prieš jį panaudoję fizinį smurtą. Kaltinamieji S. Ž. ir L. P. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. M. užvaldydami pastarojo turtą ir taip realizavo norą dar nusipirkti alaus, būtent S. Ž. naudojant gerokai intensyvesnį smurtą, t. y. suduodant smūgius, L. P. nukentėjusįjį tampė už drabužių, stumdė, liepė nupirkti alaus ar duoti pinigų, nes bus blogiau. Atmestina kaltinamojo L. P. versija, kad jo siūlymas nukentėjusiajam nupirkti alaus ar duoti pinigų buvo noras apsaugoti nuo tolesnio S. Ž. smurto, nes šis siūlymas buvo išsakytas V. M. grėsminga forma – prirėmus prie medžio, stumdant, tampant už drabužių. Kaltinamieji nesitarė dėl bendrų veiksmų bei V. M. apiplėšimo, tačiau susitarimas padaryti nusikaltimą buvo išreikštas bendrais veiksmais, kai S. Ž. pareikalavo, jog V. M. nupirktų alaus ar duotų pinigų, prie šio reikalavimo prisidėjo L. P. žodžiais bei fiziniais veiksmais, laikydamas nukentėjusįjį už drabužių ir jį stumdydamas. Tai rodo, kad abu kaltinamieji turėjo bendrą tikslą gauti iš nukentėjusiojo V. M. alaus arba pinigų. Nukentėjusiajam atsisakius tenkinti prašymą, jis buvo parblokštas ant žemės ir sumuštas. Po to buvo paimta nukentėjusiojo rankinė, du mobiliojo ryšio telefonai. Teismas mano, kad panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą, ir nukentėjusiojo V. M. daiktų paėmimas buvo ankstesnių veiksmų tęsinys. Be to, tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 str. 1 d.), baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus jau minėto BK 180 straipsnio dispozicijoje.

Byloje surinkti įrodymai rodo, kad abu kaltinamieji spardė į galvą ir veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia suprato, kad savo nusikalstamais veiksmais sukelia pavojų žmogaus sveikatai, numato, kad savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir vienodai siekia bet kokių padarinių, o padariniai nustatyti – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo sužalojimo mastas nustatytas teismo medicinos instituto specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad jam padaryti sužalojimai: įspaustinis kaktikaulio lūžis dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje, abiejų akių obuolių sumušimas su kraujosruvomis vokuose ir junginėse, odos nubrozdinimai krūtinėje ir pilve; dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Liudytoja D. Š. parodė, kad prie bendrabučio laiptų ji pamatė gulintį jaunuolį, iš kartojo nepažino, nes jis buvo stipriai sumuštas, pakalbinusįjį pažino V. M., kuris jai pasakė, kad jis pažįsta jį sumušusius jaunuolius bei nurodė, kad iš jo buvo pagrobti du telefonai. Kitos dienos ryte S. Ž. ir L. P. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, S. Ž. atidavė V. M. mobiliuosius telefonus, o L. P. parodė, kur išmetė iš V. M. pagrobtą rankinę, ir tai atitinka aplinkybes, užfiksuotas daiktų pateikimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji vietoje parodė, kur buvo sumuštas V. M., nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas patvirtino duotas 2007-12-04 ekspertizės išvadas, nurodydamas, kad pagal nukentėjusiojo pasakojimą tikėtina, kad jį spardė du asmenys, kad sunkus kūno sužalojimas dešinėje galvos pusėje, tikėtina, buvo padarytas iš dešinės pusės, bet galėjo būti padarytas ir iš kairės pusės. Tokiu atveju, kai keli asmenys tiesiogiai dalyvauja plėšime ir naudoja smurtą prieš nukentėjusįjį, tai yra visi bendri veiksmai ir nesant galimybių atriboti veiksmų, atsakomybė už pasekmes tenka abiem vienodai, t. y. bendra atsakomybė ne tik už plėšimą bet ir už sunkų sveikatos sutrikdymą. S. Ž. ir L. P. spyrė bendrai ne mažiau 20 kartų. Kai plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 str. 1 d., ir pagal BK 135str. 2 d. 9 p., nes LR BK 180 str. l d. neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 str. 2 d.9 p. dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų S. Ž. ir L. P. nusikalstamos veikos – plėšimas, sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, kurias teismas pripažino įrodytomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos teisingai, todėl palieka tą pačią šių veikų kvalifikaciją.

Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str.1 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skirdamas kaltinamiesiems S. Ž. ir L. P. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį. Svarstydamas ir individualizuodamas kiekvienam kaltininkui skiriamų bausmių pobūdį ir dydį, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias pastarojo atsakomybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys nurodo, kad teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas (BK 54 str.). Tai bendroji taisyklė, kuri nustato, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą. Kiekvienas nusikaltimas turi savų individualių ypatumų ir teismas, skirdamas bausmę, privalo juos teisingai įvertinti. Todėl BK 62 str. numato išimtį iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tai reiškia, kad bausmė gali būti geriau individualizuojama ir užtikrinamas jos teisingumas. Tačiau tokia išimtis gali būti daroma tiktai tada, kai teismas įsitikina, jog to straipsnio sankcijoje numatytoji net švelniausia bausmės rūšis bei jos minimumas yra per sunki kaltininkui ir paskirti ją už atitinkamą nusikaltimą būtų visiškai neteisinga. Teismas nenustatė kaltinamiesiems numatytų BK 62 str. sąlygų, leidžiančių skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Įstatymo leidėjo kvalifikuotas plėšimas (BK 180 str. 1 d.) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. ) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 6 d.). Už juos numatyta areštas, terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas jos dydį, teismas vertina kaltinamųjų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininkų asmenybes. Skirdamas bausmes dėl plėšimo iš nukentėjusiojo V. M., nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų dalyvavimo darant šias nusikaltimas veikas vaidmenį ir padarytų veikų pobūdį.

Skiriant kaltinamajam S. Ž. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, iš esmės nuosekliai davė parodymus apie padarytą nusikaltimą ir jo motyvus, tačiau nusikalto esant dviem atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėms, kad padaryti tyčiniai, vienas apysunkis, kitas labai sunkus, ir pavojingi nusikaltimai, kad jo veiksmai darant nusikalstamas veikas buvo aktyvesni. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – S. Ž. neteistas, bylos duomenys liudija, kad jo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jis yra baustas administracine tvarka. Vadovaujantis LR BK 61 str. numatytos bausmės skyrimo taisyklėmis, bausmė S. Ž. parinktina mažesnė, nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Skiriant kaltinamajam L. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis teistas, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad padaryti tyčiniai, vienas apysunkis, kitas labai sunkus, ir pavojingi nusikaltimai, kas, teismo manymu, rodo jo nenorą taisytis ir paisyti nustatytų visuomenės elgesio normų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu L. P. iš dalies atlygino nukentėjusiajai V. M. padarytą žalą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, vadovaujantis LR BK 61 str. numatytos bausmės skyrimo taisyklėmis, parinktinas artimas straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

Teismas mano, kad kaltinamiesiems S. Ž., L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl jos bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajam S. Ž. paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str.5 d. 2 p. 9 d. taisyklėmis, bendrintina su bausme, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendžiu.

LR BK 66 str. pagrindu į kaltinamiesiems S. Ž. ir L. P. paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Kadangi vienas iš S. Ž. ir L. P. įvykdytų nusikaltimų priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), siekiant neapsunkinti bausmės vykdymo, kaltinamiesiems S. Ž. ir L. P. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l.102, 118), keistina į suėmimą, suimant S. Ž. ir L. P. teismo posėdžių salėje.

Dėl civilinio ieškinio – turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nustato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta, ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidedant baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinį.

Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 1.5 str.,6.250 str.2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Nukentėjusysis V. M. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškė reikalavimą priteisti jam 370 litų ieškinį, kurį sudaro netekta turto dalis ir sugadinti rūbai, bei atlyginti jam neturtinę žalą, kurią sukėlė kaltininkų nusikalstami veiksmai – iš viso 20000 litų (dvidešimt tūkstančių litų), nurodo, kad dėl sužalojimo jis patyrė didžiulę fizinę ir psichologinę traumą, neteko sveikatos, buvo pažemintas ir sužalotas, kentė skausmą.

Teismas pripažįsta pagrįstu tokį nukentėjusiojo V. M. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos ir mano, kad civiliniai ieškiniai nėra per dideli jie yra realūs, todėl nukentėjusiojo reikalavimus tenkina.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios V. M. ieškinio reikalavimus, pripažįsta, kad nukentėjusioji ir tiesiogiai (patirdama materialinius nuostolius, t. y. vykdama pas sūnų į ligoninę), ir netiesiogiai (patirdama dvasinius išgyvenimus) nukentėjo nuo kaltininkų tyčinių veiksmų. Tačiau jos reikalaujamas turtinės žalos dydis pagrįstas tik iš dalies, adekvatus ir proporcingas tik toms išlaidoms, kurias ji realiai patyrė ir įrodė, t. y. išlaidoms, kurias ji patyrė lankydama sūnų ir jį slaugydama. Nors byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji turėjo lankyti ir lankė sūnų, todėl kelionės išlaidos jai priteistinos. Byloje esantis vaistų pirkimo kvitas nieko nei pagrindžia, nei įrodo, nes iš jo neaišku, nei kokie vaistai buvo pirkti, nei už kokią sumą, nei kam, nei tai, ar šie vaistai buvo skirti būtent V. M.. Nesant duomenų apie tai, koks papildomas maitinimas buvo skirtas V. M., nei kokius konkrečiai produktus ir už kokią sumą nukentėjusioji pirko, šioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos taip pat netenkinamas. Todėl teismas, patenkindamas nukentėjusiosios reikalavimą, jį mažina iki 120 Lt (už transporto išlaidas). Taip pat pripažįsta pagrįstu reikalavimą atlyginti išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos jai suteikimu. Tačiau V. M. reikalaujamas neturtinės žalos dydis aiškiai neproporcingas tai realiai jos asmeniškai patirtai žalai, kurią sukėlė nusikalstami kaltininkų veiksmai. Teismas pažymi, kad didžiausią neturtinę žalą šiuo atveju patyrė pats nukentėjusysis V. M., kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininkų veiksmų, todėl pirmiausiai atsižvelgiama į jo patirtos žalos dydį, o po to vertinama V. M. patirta neturtinė žala. Todėl tik iš dalies tenkinant nukentėjusiosios ieškininį reikalavimą, nukentėjusiajai priteistina 3000 litų neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinio ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos netenkinami.

Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros pareikštas civilinis ieškinys dėl 4455,40 litų gydymosi išlaidų (t. 1, b. l. 83–84) pagrįstas, todėl tenkintinas. Šiuo atveju tretysis asmuo Valstybinė ligonių kasa nusikalstama veika žalą patyrė netiesiogiai gydydama nukentėjusįjį V. M. nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. pašalindama nusikaltimo pasekmes, sumokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas, todėl šios turėtos išlaidos iš kaltųjų asmenų išieškomos Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 117 str.).

Pareikšti nukentėjusiųjų V. M., V. M., Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos, gydymo išlaidų priteistini iš kaltų asmenų solidariai ( LR Civilinio kodekso 6.279 str.1 d.).

Dėl sumokėjimo už teisinę pagalbą reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas iš nuteistųjų, taikant dalinę atsakomybę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti – pas nukentėjusiuosius V. M. ir V. M. saugomi rasti pavogti daiktai –grąžintini nukentėjusiems.

S. Ž. ir L. P. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-310 str.,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kaltu nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl V. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo iš V. M.) ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą (6) šešeriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį laisvės atėmimą (3) trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą (6) šešeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d., nuo 2008 m. spalio 09 d. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. 18 d., bei laiką, išbūtą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendį.

Kardomąją priemonę pakeisti suėmimu, suimant nuteistąjį teismo posėdžių salėje.

L. P. (P.) pripažinti kalti nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dėl V. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dėl plėšimo iš V. M.) ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimą (6) šešeriems metams (6) šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį laisvės atėmimą (3) trejiems metams (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą (6) šešeriems metams (6) šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d., nuo 2008 m. spalio 09 d. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. 17 d.

Kardomąją priemonę pakeisti suėmimu, suimant nuteistąjį teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš nuteistųjų S. Ž. ir L. P. solidariai nukentėjusiajam V. M. 370 litų turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš nuteistųjų S. Ž. ir L. P. solidariai nukentėjusiajam V. M. (20000 ) dvidešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistųjų S. Ž. ir L. P. solidariai nukentėjusiajai V. M. 120 litų.

Priteisti nukentėjusiajai V. M. iš nuteistųjų S. Ž. ir L. P. solidariai 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo tenkinti. Priteisti iš nuteistųjų S. Ž. ir L. P. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos už V. M. gydymą 4455,40 litų.

Priteisti iš nuteistųjų S. Ž. ir L. P. po 50 litų nukentėjusiajai V. M. turėtų išlaidų už teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti – pas nukentėjusiuosius V. M., ir V. M. saugomi rasti pavogti daiktai – grąžintini nukentėjusiems.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.