- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-2237-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelisteismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. B. ir D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-17900-638/2013 pagalpareiškėjų I. B. ir D. B. pareiškimą dėlsantuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo,ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu (b. .l 3-4) nutraukti jų santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1999 m. balandžio 23 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b. l. 5) pripažino, kad pateiktas prašymas neatitinka CK 3.53 str. reikalavimų,nustatė pareiškėjams 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje konstatavo, kad iš pareiškėjų pateiktų duomenų matyti, jogpareiškėja asmeninės nuosavybės teise turi butą, kuris yra įkeistas SEB bankui, įregistruota hipoteka. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkte pareiškėjai nurodė, kad šis turtas yra nedalinamas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kokį/kurį kreditorinį įsipareigojimą hipoteka apsaugo ir nenurodė, kaip šį įsipareigojimą ketina pasidalinti po santuokos nutraukimo. Iš sutarties 10-15 punktų matyti, kad yra kitos skolos, tačiau neaišku, ar kuri nors iš šių skolų yra apsaugota minėta hipoteka. Taip pat ne visuose sutarties punktuose nurodyta, kokio dydžio skola pareiškimo pateikimo dieną dar nėra grąžinta, todėl teismui bus neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjai pasidalina skolinius įsipareigojimus proporcingai lygiomis dalimis, t.y. ar yra laikomasi CK 3.53 straipsnio 4 dalies nustatytų reikalavimų santuokos nutraukimo pasekmių nustatymo sutarčiai.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, teismui pateiktais rašytinais paaiškinimais, informavo teismą, kad atsižvelgiant į tai, jog visos kredito sutartys buvo sudarytos santuokos metu, vadovaujantis CK 3.109 straipsniu, visas prievoles pareiškėjai prisiima solidariai (sutarties 10-15 p.). Nė vienas CK straipsnis neįpareigoja sutuoktinių santuokoje prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus dalintis proporcingai nurodant, kiek konkrečiai kiekvienas sutuoktinis turi grąžinti ir kokia yra susidariusi skola prašymo pateikimo metu. Kreditoriai apie prašymą informuoti buvo, jie dėl sutarties neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (b. l. 11) pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiems asmenims. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai teismo nustatytų trūkumų neištaisė, nenurodė visų kreditorių, todėl negalima patikrinti, ar tikrai visiems kreditoriams yra pranešta apie bylą. Pateiktas pareiškimas ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka CK 3.126 straipsnio ir CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Atsižvelgdamas į nurodytą teismas sprendė, kad pareiškėjai trūkumų šalinimo institutu naudotis nepageidauja, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Pareiškėjaiatskiruoju skundu (b.l. 14-15) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir jų prašymą priimti. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta tinkamai neįvertinus byloje pateiktų dokumentų ir bylos aplinkybių, neatsižvelgiant į teisės normas ir teismų suformuotą praktiką. Teismui buvo pateiktas paaiškinimas, kad visų skolų atžvilgiu pareiškėjai lieka solidarūs. Iš teismui pateiktų kreditų sutarčių matyti, kad visos jos sudarytos santuokoje, todėl tai nurodydami pareiškėjai tik patvirtina, jog visi įsipareigojimai buvo skirti šeimos reikšmėms tenkinti. Jokių kitų kreditorinių įsipareigojimų, neaptartų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, pareiškėjai neturi.Taip pat įvardinta, kad turtui nustatyta hipoteka AB SEB banko naudai.Skundžiama nutartis priimta kitu pagrindu nei nutartis, kuria nustatyti trūkumai, t. y. skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad nenurodyti visi kreditoriai ir jiems nėra pranešta apie santuokos nutraukimą. Visi kreditoriai yra nurodyti ir visiems yra pranešta, tą įrodo AB Lietuvos pašto kvitas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Nustatyta, kad apeliantai prašyme nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, be kitų duomenų, nurodė, jog kreditoriai AB SEB bankas, AB DNB bankas, Kredito unija ir UAB „Snoro lizingas“, bei pastarojo naudai išieškojimą vykdanti antstolė A. A. apie prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra informuoti. Su prašymu pareiškėjai teismui pateikė 2013 m. rugpjūčio 21 d. pranešimus, adresuotus šiems kreditoriams, kuriuose nurodyta apie teismui teikiamą prašymą dėl santuokos nutraukimo. Pridėtas AB Lietuvos pašto kvitas patvirtina,jog šie pranešimai nurodytiems kreditoriams buvo išsiųsti registruotais laiškais. AB Lietuvos pašto internetinio tinklapio www.post.lt duomenimis, nurodytiems kreditoriams apeliantųpranešimas buvo įteiktas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog pareiškėjai nurodė visus kreditorius, jiems apie santuokos nutraukimą ir sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pranešė.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiems asmenims dėl to, kad pareiškėjai teismo nustatytų trūkumų neištaisė (nenurodė visų kreditorių, dėl ko teismas negali patikrinti, ar visiems kreditoriams yra pranešta apie bylą), kadangi teismas pareiškimą laikė nepaduotu dėl prašymo trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs nutartyje dėl trūkumų šalinimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teisinis reguliavimas tokios galimybės teismui nenumato, t. y. trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį (prašymą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 str. 3 d., 138 str.;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1).
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nepagrįstai pripažino prašymo trūkumu tai, kad pareiškėjai nepateikė teismui duomenų kokį/kurį kreditorinį įsipareigojimą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto hipoteka apsaugo ir nenurodė, kaip šį įsipareigojimą ketina pasidalinti po santuokos nutraukimo, taip pat ne visuose sutarties punktuose nurodė, kokio dydžio skola pareiškimo pateikimo dieną dar nėra grąžinta. Kad teismas nepagrįstai nustatė tokį trūkumą , jie nurodė teismui 2013 09 05 raštu.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyta aplinkybė negalėjo būti laikoma pareiškimo trūkumu, nes CK 3.52 str. reikalauja prie prašymo pridėti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ši sutartis yra vertinama, kaip tą nustato CK 3.53 str. 4 d., teismui jau nagrinėjant pagal priimtą prašymą bylą ir priimant byloje sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pripažįsta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai pareiškėjų I. B. ir D. B. prašymą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiems asmenims. Todėlši nutartis panaikinama ir klausimo dėl pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimupriėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kartu atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad vadovaujantis CPK376 straipsniu, teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, taigi, ir savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas taip pat turi teisę reikalauti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų sukonkretinta, nurodant kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto (įsipareigojimų) dalį ir vertinę – piniginę išraišką. Visas kilusias abejones teismas turi galimybę pašalinti paskyręs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pripažinęs pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 443 str., 160 str. 1 d. 1 p., 540 str. 1 d.). Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiupunktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartįpanaikinti ir perduoti pareiškėjų I. B. ir D. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.