Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. skundas dėl Institucijos 2013 m. liepos 19 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 19 d., apie 19.46 val., patikrinimo metu „Žardės“ stotelėje, Klaipėdos mieste, važiavo keleiviniu miesto autobusu Nr. 14 su pažymėtu keleivio bilietu, kurio pažymėjimas neatitinka komposterio varianto. Tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2013 m. liepos 19 d. nutarimu D. G. už ATPK 142 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 60 Lt dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Minėtas straipsnis numato administracinę atsakomybę už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Teigia, jog įlipęs į autobusą pasižymėjo bilietą, tačiau gali būti, kad tai padarė ne su tuo komposteriu, kadangi galbūt vienas iš jų praduria septynias skyles, o kitas šešias. Apelianto manymu, tam, kad įsitikintų, ar jis padarė administracinį teisės pažeidimą, kontrolieriai turėjo atlikti eksperimentą, t. y. jo akivaizdoje tuo pačiu komposteriu padaryti kontrolinį žymėjimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. G. važiavo keleiviniu miesto autobusu su pažymėtu keleivio bilietu, kurio pažymėjimas neatitinka komposterio varianto. Šį faktą patvirtino tiek VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovė, tiek ir faktas, jog pats apeliantas jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigė (nenuginčijo) jam inkriminuoto kaltinimo. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto visuomeninio transporto vienkartinio bilieto matyti, jog jame yra pažymėtos septynios skylės, nors nustatyta, kad turėjo būti šešios (b. l. 19). VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovai nurodė, kad kontrolieriai prieš patikrinimą padaro kontrolinį bilieto žymėjimą ir būtent pagal jį sutikrina keleivių bilietus. Atlikus minėtą patikrinimą ir buvo nustatyta, kad apelianto D. G. vienkartinis bilietas buvo pažymėtas netinkamai, t. y. žymėjimas nesutapo su kontrolinio bilieto žymėjimu, todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo būtina atlikti eksperimentą tam, kad apeliantą patrauktų administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra jokių duomenų, kad kontrolieriai būtų suinteresuoti nepagrįstai nubausti D. G., juolab, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovės parodymų teisingumas jokiais bylos duomenimis paneigtas nebuvo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių 57.2 punkte nustatyta keleivio pareiga saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki keliones pabaigos ir pateikti juos ekipažui ar kontrolę vykdančiam pareigūnui reikalaujant. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T2-41 patvirtintų Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašo 31 punkte taip pat numatyta keleivio pareiga turėti pasiruošus vienkartinį bilietą ir įlipus į autobusą nedelsiant tinkamai jį pažymėti arba turėti pasiruošus galiojantį terminuotą bilietą. Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. G. patikrinimo metu neturėjo tinkamai pažymėto bilieto ir ši aplinkybė pagrįstai prilyginama kaip važiavimui be bilieto.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėsto abstrakčius teiginius, kad jam nebuvo suteikta teisė teikti įrodymus, jog buvo pažeista teisė į gynybą ir pan., tačiau tokie teiginiai visiškai neparemti bylos medžiaga. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas turėjo galimybę teikti įrodymus bei duoti paaiškinimus. Duomenų, kad ši jo teisė būtų kaip nors apribota, byloje nėra.

Apeliantas kvestionuodamas apylinkės teismo nutartį, apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad jam įteiktas nutarimo egzempliorius neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes yra užpildytas neįskaitomai, neužpildytos tam tikros grafos, iš nutarimo neaišku, kas ir kada nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, motyvuotas jų įvertinimas. Nors nutarimo tam tikros grafos yra sunkiai įskaitomos, tačiau pažymėtina, jog apeliantui buvo įteikta nutarimo kopija, o ne originalas. Be to, ši aplinkybė nedaro nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Priešingai nei teigia D. G., nutarimo kopijoje spausdintinėmis raidėmis aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, nutarimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinė nuobauda buvo skiriama dalyvaujant pačiam D. G., todėl nutarimo turinys jam turi būti aiškus ir žinomas.

Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas, kadangi neinformavo apelianto paskirto advokato apie teismo posėdį, tačiau ATPK 272 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi įstatymas numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o advokato dalyvavimas nėra būtinas. Įstatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikia teisę, tačiau ne pareigą naudotis advokato teisine pagalba. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad D. G. privalėjo bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu, jis turėjo susisiekti su jam paskirtu advokatu per kuo trumpesnį laiką ir susitarti dėl teisinės pagalbos teikimo eigos (b. l. 9), tačiau to nepadarė. Taigi apeliantas pats privalėjo aktyviai bendradarbiauti su paskirtu advokatu, taip pat rūpintis, kad advokatas būtų tinkamai informuotas apie būsimą teismo posėdį. Tuo tarpu iš apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. G. jokio prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neprašė apie būsimą teismo posėdį informuoti teisinę pagalbą teikiantį advokatą, todėl toks aplaidus apelianto elgesys negali būti laikomas jo teisės į gynybą pažeidimu.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui turėjo būti surašytas administracinis nurodymas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutartyje nurodė, kad ATPK 260¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai nėra iki galo atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. buvo pasiūlyta atlyginti padarytus nuostolius, t. y. iš kontrolierės nusiperkant 2,40 Lt vertės bilietą, tačiau tai padaryti D. G. atsisakė. Kadangi padaryti nuostoliai nebuvo atlyginti, todėl D. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda neperžengiant ATPK 142 str. 4 d. sankcijos ribų.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. D. G. kaltė dėl ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.