Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-28 · Administracinė byla Nr. I-2840-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
I-2840-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00289-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2840-171/2015
Teismo proceso Nr. 3-61-3-00289-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad nuo 2012-06-12 kalinamas Lukiškių TI-K. Minėtoje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas netinkamomis, nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis, nes buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalaus ploto reikalavimą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 31).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–9).

Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-06-18. Paaiškino, kad 2012-07-09 ryte, 2012-08-02 iki 2012-08-13, 2012-08-14 ryte, 2012-08-27 vakare, 2012-08-28 iki 2012-09-11, 2013-05-27 vakare, 2013-05-28 ryte, 2013-06-18 vakare, 2013-06-19 iki 2013-09-11, 2013-09-14 iki 2013-10-06, 2013-10-14 iki 2013-10-30, 2013-11-06 iki 2013-12-04, 2013-12-05 ryte, 2013-12-16, 2013-12-18 iki 2013-12-19 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat, laikotarpiais nuo 2012-06-19 iki 2012-06-26, 2013-05-10 iki 2013-05-23, 2013-10-07 iki 2013-10-14, 2013-1-31 iki 2013-11-05, 2013-12-06 iki 2013-12-12 pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, kuri yra ir tardymo izoliatorius, ir kalėjimas. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954 ir jis nuolat viršijamas, kartais patalpinama daugiau kaip 1 000 asmenų.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti, būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad nuo 2012-06-12 buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir patyrė žalą, nes minėtoje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teismas iš byloje esančių pareiškėjo asmens įskaitos kortelių (b. l. 10–14) ir atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 5–7) nustatė, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2012-09-11 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 79 dienas, o per laikotarpį nuo 2013-05-09 iki 2013-12-22 - 197 dienas. Iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas 276 dienas, tačiau, kaip matyti su pertraukomis, vadinasi jo teisių pažeidimas nebuvo intensyvus.

Laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-09-11 (2012-09-12 paleistas į laisvę) iš 79 dienų 28,5 dienas jis laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose, t. y.: 1) 2012-07-09 ryte kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 294, kurios plotas 8,11 kv. m. (0,5 dienos); 2) nuo 2012-08-02 iki 2012-08-13 kalintas arba vienas, arba su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 361, kurios plotas 7,47 kv. m. (12 dienų); 3) 2012-08-14 ryte kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 362, kurios plotas 7,28 kv. m. (0,5 dienos); 4) 2012-08-27 vakare, nuo 2012-08-28 iki 2012-09-11 kalintas vienas arba su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 377, kurios plotas 7,33 kv. m. (15,5 dienos). Visas kitas 50,5 dienas (79 – 28,5 = 50,5) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-09-11 laikytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą.

Laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-12-22 (2013-12-23 išvyko į Alytaus pataisos namus) iš 197 dienų 159 dienas jis laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose, t. y.: 1) 2013-05-27 vakare kalintas vienas kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m. (0,5 dienos); 2) 2013-05-28 ryte, 2013-06-18 vakare, 2013-06-19 – 2013-06-30, 2013-07-01 – 2013-09-11, 2013-09-14 – 2013-09-29 kalintas vienas kameroje Nr. 216, kurios plotas 6,83 kv. m. (0,5+0,5+101); 3) 2013-09-30 kalintas vienas kameroje Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m. (1 diena); 4) 2013-10-01 – 2013-10-06 kalintas kameroje 216, kurios plotas, kaip minėta, 6,83 kv. m. (6 dienos); 5) 2013-10-14 kalintas vienas kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m. (1 diena); 6) 2013-10-15 – 2013-10-30 kalintas vienas kameroje Nr. 218, kurios plotas 6,83 kv. m. (16 dienų); 7) 2013-11-06 – 2013-12-04 kalintas vienas kameroje Nr. 221, kurios plotas 6,90 kv. m. (29 dienos); 8) 2013-12-05 ryte kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 311, kurios plotas 7,75 kv. m. (0,5 dienos); 9) 2013-12-16 kalintas vienas kameroje Nr. 104, kurios plotas 7,38 kv. m. (1 diena); 10) 2013-12-18 kalintas su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 265, kurios plotas 7,87 kv. m. ir vienas kameroje Nr. 104, kurios plotas, kaip minėta, 7,38 kv. m. (1 diena); 11) 2013-12-19 kalintas vienas kameroje Nr. 377, kurios plotas 7,33 kv. m. (1 diena). Visas kitas 38 dienas (197 – 159 = 38) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2013-12-22 laikytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą.

Pažymėtina, kad į įrodinėjimo naštą pirmiausia įeina pareiga pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Pareiškėjas kalėdamas perpildytose kamerose praleido 88,5 dienas. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti psichine kalinio sveikata.

Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.

Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95-2009).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neturinę žalą kildina tik iš to, kad įkalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo laikomas netinkamom ir nežmoniškom sąlygom, tačiau jokių papildomų aplinkybių, išskyrus kalinimą pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą, nenurodo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000 Lt žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, atsižvelgtina į tai, kad teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas laikytas ne ilgą laiką - 88,5 dienas su pertraukomis, pareiškėjas nenurodo kitų pažeidimų, ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 289,62 Eur, vidutinis darbo užmokestis – 696,68 Eur ), teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516-14, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275-14, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014 ir kt.), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 510 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. K.iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, priteisti 510 Eur (penki šimtai dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė