- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-723-337-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04024-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- D. K., ir D
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-723-337/2011
Teisėjas Artūras Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04024-2009-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir jam paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, bei pagal BK 219 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Taip pat iš D. K. solidariai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 7071,71 Lt Valstybinio socialinio draudimo valdybos Panevėžio skyriui turtinės žalos atlyginimui.
Šiuo teismo nuosprendžiu nuteisti ir D. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008-09-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., 2 d. atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-12-31, pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, o būtent:
- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 6 str. 2 d. - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes:
2008-10-07 pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08001 iš IĮ “ (duomenys neskelbtini)” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 0800 gavo 3600,- Lt, tačiau bendrovės apskaitoje apskaitė ir į kasos registrą įtraukė tik 360 Lt, t.y. 3240 Lt mažiau;
2008-10-13 pagal pinigų priėmimo kvitą serija CSA Nr.576633 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 930,36 Lt už prekes, tačiau šios ūkinės operacijos neįformino kasos išlaidų orderiu ir neįtraukė jos į kasos registrą – kasos knygą;
2008-10-13 pagal pinigų priėmimo kvitą serija CSA Nr.576636 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2238,05 Lt už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą serija MUP Nr. 0030419, tačiau šios ūkinės operacijos neįformino kasos išlaidų orderiu ir neįtraukė jos į kasos registrą – kasos knygą;
2008-10-28 pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08003 iš IĮ “ (duomenys neskelbtini)” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 2000,- Lt ir šių gautų pinigų neapskaitė bendrovės apskaitoje;
2008-11-05 pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08004 iš IĮ “ (duomenys neskelbtini)” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 2300,- Lt ir šių gautų pinigų neapskaitė bendrovės apskaitoje;
2008-11-18 pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08002 iš IĮ “ (duomenys neskelbtini)” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 1000,- Lt ir šių gautų pinigų neapskaitė bendrovės apskaitoje;
2008-12-23 pagal kasos pajamų orderį serija DUS Nr. 08005 iš IĮ “ (duomenys neskelbtini)” savininkės G. Ž. už prekes pagal sąskaitą Nr. 08003 gavo 2000,- Lt ir šių gautų pinigų neapskaitė bendrovės apskaitoje;
- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė apskaitos dokumentų, pagal kuriuos 2008 m. spalio bei 2008 m. gruodžio mėn. iš užsienio įmonių įsigijo prekes:
2008-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavus automobilį “VW G.” fiziniam asmeniui A. G. pagal 2008-11-04 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nesurašė apskaitos dokumentų ūkinei operacijai įforminti, neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš A. G. už automobilį “VW G.” gautų pinigų – 5000 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-12-31 nesurašė apskaitos dokumentų – kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 15.550,50 Lt sumokėjimą UAB “ (duomenys neskelbtini)” už automobilį “S. L.” ir šių dokumentų neįtraukė į buhalterinę apskaitą.
Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-10-07 iki 2009-12-31.
Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008-09-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Senamiesčio k., Panevėžio r., direktoriumi, ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. “Mokesčių mokėtojo pareigos” turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, mokėti mokesčius, bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. nustatytą tvarką apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privalėdamas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, 2009-04-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžyje, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetinių lėšų finansinę ataskaitą už 2009 m I ketvirtį, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 6670,71 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų ir laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-05-02 Panevėžyje nesumokėjo 6670,71 Lt mokesčių - socialinio draudimo įmokų po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2009-04-20 raštu Nr. (4.60)3-8766, kuris jam asmeniškai įteiktas 2009-04-22, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t.y. iki 2009-05-02.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas priteisė iš D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 7074,71 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytai turtinei žalai atlyginti, paliekant civiliniam ieškovui priteistą ieškinį tik iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei sušvelninti (sumažinti) teismo paskirtą subendrintą bausmę – 6500 Lt baudą.
Teigia, kad teismo išvada dėl 7074,71 Lt civilinio ieškinio išsprendimo yra nepagrįsta ir prieštaraujanti įstatymui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.4. punkto nuostatoms. Apelianto teigimu, tenkinant Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį ir priteisiant ne tik iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš jo solidariai 7074,41 Lt sumą teismas turėjo konstatuoti jo, kaip buvusio įmonės vadovo ir tuo pačiu mokestinių santykių subjekto teises ir pareigas, tyčinius veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis – mokesčių nesumokėjimu. D. K. pažymi, kad priimdamas tokį sprendimą teismas jo visiškai nepagrindė ir nemotyvavo. Byloje nėra nustatyta, kad aplaidžiai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jis būtų siekęs nuslėpti mokėtinus mokesčius. Priešingai, byloje yra duomenys, jog buvo stengiamasi atsiskaityti ir buvo atsiskaityta su mokesčių inspekcija bei įmonės darbuotojais. Be to, apelianto manymu, priteisdamas solidariai teismas išėjo iš civilinio ieškovo pareikšto ieškinio ribų, kadangi civilinis ieškinys buvo pareikštas tik juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K.. Kitaip tariant, šioje byloje įstatymo nustatyta tvarka civilinis ieškinys jam nebuvo pareikštas, todėl priteisdamas civilinį ieškinį iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo solidariai, teismas pažeidė įstatymą (BPK 110, 112 str. 1 d., 115 str. 1 d.). Be to, teismas neįvertino ir tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis prievolę mokėti mokesčius valstybei – socialinio draudimo įmokas turi juridinis asmuo, o ne jo vadovas. Todėl jis nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų valstybei socialinio draudimo įmokų. Apeliantas teigia sutinkantis, kad turėtų būti atsakingas dėl jo kaltės juridiniam asmeniui priskaičiuotų papildomų mokėjimų, t.y. delspinigių ir baudų sumokėjimo, tačiau tokie mokesčiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskaičiuoti, ir tokio pobūdžio piniginės sumos nei juridiniam asmeniui, nei jam nebuvo inkriminuotos, ir dėl to nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.
Apeliantas taipogi mano, kad teismas jam paskyrė per didelę baudą ir tokiu būdu nesilaikė BK 54 straipsnyje numatytų nuostatų. Pažymi, kad jis anksčiau nebuvo teistas, iš esmės visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailėjosi ir galisi, tačiau teismas nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog jis turi ir išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas gyvena su juo, o 2 – su motina, todėl mano, jog teismo nustatytas baudos dydis ne visiškai atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir turėtų būti sumažintas.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai byloje išsprendė civilinio ieškinio klausimą priteisdamas iš D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo valdybos Panevėžio skyriui atlyginti turtinę žalą solidariai, nes socialinio draudimo įmokas turi mokėti juridinis asmuo, bei dėl to, kad jam civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteisiant iš jo turtinės žalos atlyginimą, turėjo buti konstatuota jo, kaip įmonės vadovo, teisės ir pareigos, tyčiniai veiksmai ir priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai atlyginti turtinę žalą iš nuteistųjų D. K. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo – direktoriaus D. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios interesais ir naudai veikė D. K., veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius patyrė 7074,41 Lt turtinę žalą.
D. K. nuo 2008-09-19, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas, mokėti mokesčius pagal nustatytą tvarką, 2009-04-16 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetinių lėšų finansinę ataskaitą už 2009 m pirmą ketvirtį, kurioje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 6670,71 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų, laikotarpiu nuo 2009-04-22 iki 2009-05-02 nesumokėjo 6670,71 Lt mokesčių - socialinio draudimo įmokų po to, kai jam buvo raštu priminta apie pareigą sumokėti mokesčius. Dėl D. K., kaip įmonės vadovui priklausančios pareigos mokėti mokesčius tyčinio nevykdymo – jis pagal pateiktą deklaraciją ir būdamas įspėtas apie pareigą raštu sumokėti socialinio draudimo įmokas, jų nesumokėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius patyrė 7074,71 Lt turtinę žalą. LR CK 6.263 str. 2 d. numato, kad už žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Todėl teismo sprendimas iš D. K. priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad žala Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui padaryta bendrais D. K. ir juridinio asmens veiksmais, todėl juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusių padarinių atsako solidariąją atsakomybe ( CK 6.279 str.). Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš D. K. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas ir teisingas.
Skundo teiginys, kad baudžiamojoje byloje apeliantui nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nepagrįstas. Iš baudžiamojoje byloje pareikšto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad juo prašoma pripažinti civiliniu ieškovu dėl padarytos 7074,71 Lt turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui baudžiamojoje byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, kurioje įtarimai pareikšti D. K. ir D. K. (5 t., b.l. 6-7). Teismas pripažinęs kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 1 d., padarymo D. K., pagrįstai priteisė iš jo turtinės žalos atlyginimą.
Nepagrįstas apelianto prašymas švelninti jam paskirtą bausmę - baudą. Teismas, skirdamas D. K. bausmes, bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai. Atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, D. K. asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teisingai nustatė, kad D. K. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kaltu prisipažino iš dalies, baustas administracine tvarka, neteistas. Teismas pagrįstai nepripažino D. K. skunde nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi D. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teisme aiškino, kad žinojo apie pareigą sumokėti mokesčius, bet tikėjosi, kad Sodra pati nurašys mokesčius, nurodė, kad mokėti mokesčius Sodrai lėšų įmonėje nebuvo, tačiau byloje nustatyta, kad įmonė lėšų socialinio draudimo įmokoms sumokėti turėjo. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. K. paskyrė teisingas bausmes. Pagal BK 223 str. 1 d. paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda ir pagal BK 219 str. 1 d. paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda yra mažesnės nei sankcijose numatytų šių bausmių rūšių vidurkiai. Bendrindamas D. K. paskirtas bausmes teismas taikė švelnesnį bausmių bendrinimo būdą ir BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Įvertinusi visas šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek subendrintąją bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai bei pateikti duomenys apie šeiminę padėtį šios išvados nepaneigia.
Tokiu būdu keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.