Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

D. G. Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį nubaustas subendrinta 1490 eurų dydžio bauda už tai kad jis, 2015 m. spalio 17 d., 00.10 val., G. k., Anykščių r., neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę AUDI 80, v.n (duomenys neskelbtini) priklausančią A. A., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, apsivertė ir apgadino automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad viešaisiais darbais bauda galėtų būti keičiama tik ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir gavus antstolio duomenis apie išieškojimo negalimumą. Pažeidėjo manymu, turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, nebuvimo faktą gali konstatuoti ir nutarimą priėmęs teismas, remdamasis atsakomybėn patraukto asmens pateiktais ir/arba savo iniciatyva surinktais dokumentais.

Nurodo, kad yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, pragyvena tik iš 102 eurų per mėnesį gaunamos socialinės pašalpos, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito vertingo kilnojamojo turto, piniginių santaupų ir pan. neturi. Šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus pateikė teismui, kuris, juos gavęs, neturėjo pagrindo tikėtis, kad paskirta bauda visgi galėtų būti išieškota. Pažymi, kad dėl baudos išdėstymo buvo kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri atsisakė išdėstyti baudos mokėjimą motyvuodama, kad jis nepateikė informacijos iš kokių šaltinių būtų mokama bauda (nes negalėjo jų pateikti). Tai rodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pripažino jį „beviltišku" skolininku. Tuo tarpu reikalavimas, kad baudos išieškojimo negalimumą patvirtintų antstolis ir tik tada baudą būtų galima pakeisti viešaisiais darbais, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes tokiu atveju jo turtinė padėtis dar labiau pablogėtų, nes papildomai atsirastų prievolė atlyginti antstolio turėtas vykdymo išlaidas.

Atkreipia dėmesį, kad yra sveikas, darbingas, neturi abejonių dėl savo gebėjimo atlikti viešuosius darbus, ir sutinka juos atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Už šių pažeidimų padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 val. trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 6 eurus baudos. Tačiau tai galima tik jei yra pažeidėjo motyvuotas prašymas ir tik tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama bauda ( ATPK 313 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju toks prašymas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo pateiktas, byla buvo išnagrinėta ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas iki D. G. prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais pateikimo, todėl keisti teismo paskirtos baudos į nemokamus viešuosius darbus vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis nėra teisėto pagrindo.

ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

ATPK 304 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti. Be to, ATPK 314 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad pažeidėjui nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, <...> protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, <...> apylinkės teismo <...> nutarimu <...> ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Tai reiškia, kad pažeidėjui baudos nesumokėjus, nutarimas skirti baudą, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 – 316 straipsniuose reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą.

ATPK 314 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, tik gavus iš antstolio duomenis apie tai, kad pažeidėjas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda priverstinai, ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo kita nuobaudos rūšimi. Šiuo metu pažeidėjo atžvilgiu priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymo procesas dar nėra pradėtas, jo skunde nurodytas teiginys, kad jo materialinė padėtis sunki nėra įrodytas tam būtinu antstolio surašomu aktu apie baudos išieškojimo negalimumą, todėl prašymas baudą pakeisti viešaisiais darbais negali būti tenkinamas, nes keisti baudą viešaisiais darbais kitaip, nei įtvirtinta įstatyme, nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį, o skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. G. atskirojo skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.