Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovų atstovei advokatei Vidai Kiselienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. D. apeliacinį skundą bei atsakovų V. U. ir V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-733-429/2009 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams V. U., V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. ir atsakovų V. U. ir V. U. priešieškinį, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir UAB „Kauno vandenys“, dėl teisės pripažinimo, kiemo statinių atidalijimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, savavališkų statybų nugriovimo ir pažeistų teisių atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) atidalyti ieškovui ir atsakovams V. U., V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisti 322 Lt vertės pamatus (P), 496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2); atsakovams nuosavybės teise priteisti 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt vertės kanalizacinius šulinius (k1, k2);

2) nustatyti ieškovui ir atsakovams 0,1203 ha žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą: ieškovui paskirti naudotis 413 kv. m žemės sklypo dalimi (A); atsakovams V. U. ir V. U. paskirti naudotis 233 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalimis (E), (K); atsakovams I. Ž. ir V. Ž. paskirti naudotis 404 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalimis (B), (F1), (F), (C) (bendrai), (K) (bendrai); atsakovei A. D. paskirti naudotis 153 kv. m žemės sklypo dalimis (D), (D1), (C) (bendrai), (K) (bendrai); atsakovams V. U., I. Ž., V. Ž., A. D. bendrai naudoti paskirti žemės sklypo dalimis (K), (C);

3) pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų – rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą projektą.

Atsakovai V. U., V. U. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m); atkurti atsakovų pažeistas teises – įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių užtvarą ir įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovams naudotos tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4);

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies:

nusprendė atidalyti ieškovui ir atsakovams V. U. ir V. U. kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priteisė 496 Lt vertės 33,34 kv. m aikštelę (b2), atsakovams V. U. ir V. U. – 570 Lt vertės 60,5 kv. m aikštelę (b1), 652 Lt ir 652 Lt kanalizacijos šulinius (k1), (k2);

pripažino ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m) rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų (P);

atmetė ieškovo reikalavimus dėl atidalijimo kiemo statinio – pamatų (P) – ir jų priteisimo nuosavybės teise ieškovui bei dėl naudojimosi 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo pagal UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. balandžio 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą;

atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo;

atkūrė atsakovų V. U. ir V. U. pažeistas teises – įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą ir įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4);

įpareigojo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę;

atmetė atsakovų V. U. ir V. U. reikalavimą įpareigoti ieškovą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m);

priteisė ieškovui iš atsakovo V. U. 132 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. U. iš ieškovo – 198 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo, atsakovų V. U. ir V. U., V. Ž., I. Ž., A. D. valstybei priteisė po 83 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kad šioje byloje ginčas dėl bendrąja daline nuosavybe valdomų nekilnojamojo turto objektų kilo tik tarp ieškovo ir atsakovų V. U. ir V. U.; kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas įsigijo 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 233/1203 ir 413/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas įsigijo 1996 m. rugsėjo 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir 2005 m. gegužės 3 d. turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovams V. U. ir V. U. nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys gyvenamojo namo, kurias atsakovai įsigijo 2003 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovui V. U. nuosavybės teise dar priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, garažas (10G1p), ūkinis pastatas (11I1p), kuriuos jis įsigijo statinio priėmimo naudoti akto pagrindu, taip pat 233/1203 dalys 0,1203 ha bendro ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.), kiemo aikštelė, pamatai), kurių atkuriamoji vertė 14 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė 2160 Lt, bendraturčių nepasidalyti. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog aikštelė (b2) yra ieškovo naudojamoje žemėje, o šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1) – U. naudojamoje žemėje, todėl, nesant ginčo dėl faktinio naudojimosi aikštelėmis ir šuliniais, ieškovui neprašant priteisti kompensacijos iš atsakovų už didesnės vertės turtą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsniu, sprendė, jog ieškovui nuosavybės teise priteistina (b2) aikštelė, o atsakovams V. U. ir V. U. – kanalizacijos šuliniai (k1), (k2) bei aikštelė (b1). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl pamatų (P) atidalijimo ir jam priteisimo, nes nustatė, jog atsakovai V. ir V. U. nuosavybės teises į pamatus įgijo 1974 lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas šios sutarties įstatymų nustatyta tvarka ir būdu nėra nuginčijęs, todėl pamatai (P) priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingi: ieškovas, prašydamas priteisti atsakovams V. ir V. U. naudotis žemės sklypo dalimi (K), nenurodo, kad ja bendrai naudosis ir kiti atsakovai, tačiau kitu reikalavimu prašo atsakovui V. U., I. ir V. Ž. ir A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis (K), (C), bendrai, todėl teismas sprendė, jog nėra aišku, ar prašoma paskirti ir nustatyti naudojimosi tvarka yra proporcinga šalių turimų sklypo dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti naudojimosi tvarka yra patogi ir racionali ieškovui, tačiau pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais kiemo statiniais – pamatais bei palėpe. Dėl tol teismas sprendė, kad bendras naudojimasis kiemo statiniais labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises bei tinkamą žemės sklypo bei statinių eksploatavimą.

Spręsdamas ieškovo reikalavimo dėl teisės vykdyti statinių ir pamatų rekonstrukciją pagrįstumą, teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pradėjęs vykdyti ūkinio pastato (7Ilm), garažo (4Glp) ir pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės parengtą projektą, todėl 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir jis buvo įpareigotas iki 2007 m. vasario 1 d. nugriauti savavališką ūkio ir garažo pastatą, kad ieškovas įpareigojimo nevykdė, todėl buvo nubaustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad garažas (4Glp) ir ūkinis pastatas (7I1m) priklauso ieškovui nuosavybės teise ir jis juos turi teisę rekonstruoti, gavęs atsakovų sutikimus bei tam tikrus leidimus, taip pat įvertinęs tai, kad garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcija pradėta 2006 m., teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas dėl teisės vykdyti statinių – garažo (4G1p) ir ūkinio pastato (7I1m) – rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo tenkintinas. Tačiau teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo reikalavimą vykdyti pamatų, kurie priklauso bendraturčiams, tarp jų atsakovams V. ir V. U., rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo, nes sprendė, kad, nenuginčijus nuosavybės įgijimo pagrindo ir šalims nesusitarus geranoriškai, negalima nusavinti turto, kuris priklauso bendrąja daline nuosavybe V. ir V. U.. Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl teisės vykdyti rekonstrukciją pripažinimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas privalo patikslinti 2006 m. parengtą ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcijos projektą, neįtraukiant į rekonstrukcijos projektą naujos statybos, kuri būtų vykdoma ant pamatų, autorės I. S. parengtame plane pažymėtų skaičiumi 3.

Teismas tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, nes nustatė, kad šis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas ieškovo ir atsakovų duotais paaiškinimais, paties ieškovo pripažinimu, jog po pamatais jis yra įrengęs rūsyje katilinę, kuria kūrena ir apšildo savo namą. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovų priešieškinio reikalavimą nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą (4G1p) ir ūkio pastatą (7I1m). Nurodė, kad ieškovas veiksmų, susijusių su savavališkos statybos likvidavimu, ėmėsi iki įsigaliojant CK 4.103 straipsnio pakeitimui (2006 m. spalio 31 d): ieškinys teismui surašytas 2006 m. spalio 16 d., užregistruotas teisme 2006 m. spalio 30 d.; 2006 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. spalio 2 d. buvo gauti bendraturčių sutikimai rekonstrukcijos vykdymui, 2006 m. buvo parengtas statinio rekonstrukcijos projektas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas savavališkos statybos likvidavimą įgyvendina naudodamasis iki 2006 m. spalio 31 d. galiojusio CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija, suteikusia teisę likviduoti savavališką statybą tinkamai įforminant statinio statybos dokumentus. Kadangi statinių rekonstrukcijos atveju reikalingi bendraturčių sutikimai, o bendraturčiai V. ir V. U. duoti tokį sutikimą atsisakė, tai 2009 m. balandžio 4 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti jam teisę vykdyti rekonstrukciją be atsakovų V. ir V. U. sutikimo. Teismas nurodė, kad, patenkinus šią ieškinio dalį, ieškovas įgis teisę atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos likvidavimu, t. y. padaryti reikiamus 2006 m. projekto pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, todėl pripažino, jog savavališkai pastatytus statinius – garažą ir ūkinį pastatą nėra būtina nugriauti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ši rekonstrukcija pažeidžia atsakovų V. ir V. U. teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes rekonstrukcija vykdoma ant ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – garažo ir ūkinio pastato.

Teismas nutarė tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovui pašalinti tvoroje (t3) esančių vartelių (t4) užtvarą bei netrukdyti atsakovams naudotis tvoroje (t3) esančiais varteliais (t4), nes nustatė, jog per šiuos vartelius atsakovai V. ir V. U. patekdavo į jiems priklausančią palėpę, prieidavo prie vandentiekio trasos bei pamatų (P); ieškovui savavališkai užtvėrus vartelius (t4) tvoroje (t3), atsakovai negali tinkamai naudotis namo palėpe, kiemo statiniais bei tinkamai eksploatuoti privačios vandentiekio atšakos.

Apeliaciniu skundu ieškovas V. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje ieškinį patenkinti, taip pat sprendimo dalį, kuria priešieškinys patenkintas panaikinti ir priešieškinį šioje dalyje atmesti.

Nurodė, jog atidalindamas dalį kiemo statinių, teismas priteisė atsakovams V. ir V. U. aikštelę b1 (60,5 kv. m) 570 Lt vertės, kanalizacijos šulinius k1, 652 Lt vertės, ir k2, 652 Lt vertės, bendros 1 874 Lt vertės, tuo tarpu ieškovui teismas priteisė tik b2 aikštelę (33,34 kv. m), 496 Lt vertės. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, ieškovo nuosavybės teises, nukrypo nuo lygių dalių principo. Be to, teismas atsakovams V. ir V. U. priteisė ženkliai vertingesnį turtą nei ieškovui ir kitiems atsakovams, ir tuo pažeidė proporcingumo principą

Ieškovo teigimu, teismas atidalindamas dalį kiemo statinių, besąlygiškai turėjo ieškovui priteisti ne tik aikštelę bet ir pamatus. Jo teigimu, teismas visiškai nevertino šalių pripažintos ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškiniu prašomi priteisti kiemo statiniai yra šalių naudojamoje žemėje. Atsakovams V. ir V. U. teismas priteisė nuosavybės teise aikštelę b1, kanalizacijos šulinius k1 ir k2, nes šie statiniai yra atsakovų U. naudojamoje žemėje ir jie aptverti. Analogiškai teismas turėjo pasielgti ir ieškovo atžvilgiu priteisiant jam pamatus P, nes jie yra ieškovo naudojamoje žemėje ir yra bendri su jam priklausančio namo pamatais.

Taip pat ieškovo teigimu, teismas visiškai nevertino šalių pripažintos ir nustatytinos šioje byloje faktinės aplinkybės, kad ieškiniu prašomi priteisti kiemo statiniai yra šalių naudojamojoje žemėje. Tačiau ieškovas nurodė kaip reikšmingą faktinę aplinkybę, lemiančią pamatų priteisimą jo nuosavybėn tai, kad iš kadastrinės VĮ Registrų centro bylos matyti, jog pamatai buvo jam priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato priklausinys. Be to, būtina pažymėti, kad statinių savininkai privalo rūpintis savo statiniais ir atsako už jų saugumą. Tačiau nei vienas atsakovas nesirūpina pamatais, jie kelia pavojų gyventojų saugumui, ir juos būtina kapitališkai suremontuoti. Anksčiau ant šių pamatų stovėjo namo dalis, todėl atsakovų argumentai apie užstatymo tankio viršijimą yra visiškai nereikšmingi ir nepagrįsti.

Ieškovo teigimu, teismui nepagrįstai atmetus reikalavimą dėl pamatų ieškovo nuosavybėn priteisimo, kaip išvestinį teismas nepagrįstai atmetė ir reikalavimą pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo. Ieškovas pageidauja rekonstruoti jam priklausančius pastatus - garažą 4G1p ir ūkinį pastatą 7I1m bei pamatus pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą, kurį parengė atestuota statinio projekto vadovė I. S. (atestato Nr. Al 194). Teismui priteisus pamatus, ieškovui pripažintina teisė vykdyti jų rekonstrukciją dėl tų pačių motyvų, kuriuos išdėstė Kauno miesto apylinkės teismas sprendime, tenkindamas ieškinį dėl kitų statinių rekonstrukcijos. Pateiktame ūkio statinio ir garažo rekonstravimo projekte yra nurodyti esminiai objektų pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis), kurie yra pakankami bendrasavininkiui nuspręsti, ar jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Ieškovas įsitikinęs, kad pateiktas projektas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių.

Teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo visiškai neatsižvelgė į tai, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka atitiko daugelį metų faktinį žemės sklypo naudojimąsi, turimas šalių nuosavybės dalis, kas pagal LR CK normas, bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, yra pagrindas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovai yra apsitvėrę jų naudojamą žemės sklypą ir niekas į jų naudojamą sklypą negali patekti.

Be to teismas nepagrįstai rėmėsi LAT 2007-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-598/2007, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios pirmiau paminėtos bylos aplinkybėms.

Taip pat nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino priešieškinio reikalavimą- įpareigojo ieškovą V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą bei įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovams V. ir V. U. naudotis tvoroje t3 esančiais varteliais t4. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai U. negali naudotis varteliais ar pastatyta užtvara.

Apeliaciniu skundu atsakovai V. U. ir V. U. prašo panaikinti apeliaciniu skundu apskųstą 2009-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį ir toje dalyje sprendimą pakeisti - atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti jam teisę vykdyti statinių garažo 4Glp, ūkinio pastato 711 m ir pamatų P rekonstrukciją be atsakovų sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. paruoštą projektą; įpareigoti ieškovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai rekonstruotą garažą 4G1 p ir ūkio pastatą 711 m; priteisti iš ieškovo atsakovui V. U. 816 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje 2009-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, jog teismas leisdamas ieškovui be atsakovų sutikimo vykdyti garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m rekonstrukciją pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. paruoštą patikslintą projektą (neįtraukiant pamatų- P), pažeidė CPK 267 str. Byloje nėra patikslinto I. S. projekto, kuriame būtų numatyta ieškovo pageidaujama rekonstrukcija, neįtraukiant pamatų - P. Taigi, teismas susiejo ieškovo teisę vykdyti ūkinių pastatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo su patikslintu projektu, kuris nėra paruoštas ir kurio byloje nėra. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes dokumento, kurio pagrindu suteikė ieškovui teisę atlikti rekonstrukciją, neištyrė ir neturėjo galimybių įvertinti.

Atsakovų teigimu, teismas pripažindamas, kad iš dalies architektės I. S. paruoštas projektas dėl garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus lūkesčius, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, privalėjo nurodyti kokie tie pažeidimai yra ir kodėl jie nėra esminiai. Iš sprendimo turinio neaiški nei pažeidimų apimtis, nei kodėl teismas laiko šiuos pažeidimus neesminiais. Be to, atsakovai detaliai yra nurodę, kodėl rekonstrukcija pažeidžia jų teises, bei patvirtina, kad paruoštas I. S. rekonstrukcijos projektas neatitinka statybos techninių reglamentų, LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str., 23 str. nuostatų, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Atsakovai nesutiko, kad būtų vykdoma bendrame sklype komercinė veikla, nes jie įsigijo dalį valdos dar 1974 m. Tuo metu žemės sklype nebuvo vykdoma komercinė veikla ir jie siekė įsigyti namų valdos dalį, kurioje nevykdoma komercinė veikla. Be to, dėl vykdomos komercinės veiklos didėja namų valdos triukšmingumas, oro tarša, kas neigiamai atsiliepia V. ir V. U. sveikatai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai V. ir V. U. yra netekę 60 proc. darbingumo. Todėl tiek triukšmas, tiek oro tarša ypatingai kenkia jų sveikatai.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad statiniai: garažas 4Glp ir ūkio pastatas 711 m yra savavališkai rekonstruoti, teismas netinkamai taikė LR CK 4.103 str. ir nepagrįstai leido ieškovui V. D. vykdyti savavališkai rekonstruotų pastatų rekonstrukciją be apeliantų sutikimo. Minėta įstatymo nuostata aiškiai nurodo, kad savavališkų statinių statytojas netenka teisės tokiu statiniu naudotis. Atsakovų teigimu, teismo argumentas, kad leidžiama rekonstruoti be apeliantų sutikimo garažą 4Glp ir ūkio pastatą 711 m, „nes ši rekonstrukcija jau pradėta 2006 metais", prieštarauja materialinės teisės normoms ir šis argumentas teismo sprendime nėra paremtas jokia įstatymo norma. Teismas nenurodo sprendime nei vieno byloje surinkto rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų tokį teismo sprendimą.

Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas ir kreipėsi į teismą 2006-10-30, tačiau toliau naudojosi savavališkai pastatytais statiniais, pažeidinėjo apeliantų teisėtus lūkesčius ir interesus, todėl nepriklausomai nuo to kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka iki šio laiko. Todėl šios savavališkos statybos padarinių pašalinimui turi būti taikytini įstatymai, galioję teismo sprendimo priėmimo metu. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tas aplinkybes, jog ieškovas V. D. elgėsi ypatingai įžūliai, nes pastatęs savavališkus statinius neturėdamas projekto, statybos leidimo, bendraturčių sutikimo statyti statinius bendrame sklype, vykdė savavališkai pastatytuose statiniuose komercinę-ūkinę veiklą taip pat tam neturėdamas bendraturčių sutikimo.

Be to, atsakovų teigimu, teismas priteisdamas iš ieškovo atsakovui V. U. tik 66 Lt bylinėjimosi išlaidų, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas V. U., atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvo priverstas atlikti gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų tikslinimą, dėl ko patyrė 750 Lt išlaidų. Tas nebuvo padaryta, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, priteisiant iš ieškovo V. D. atsakovui V. U. 816 Lt.

Atsiliepime atsakovai V. Ir V. U. nurodė, jog teismas padalino kiemo statinius atsižvelgdamas į tai, kas faktiškai naudojasi ginčo statiniais ir iš kieno lėšų minėti kiemo statiniai buvo pastatyti ir įsigyti. Teismas teisingai nustatė, kad nuosavybės teisę į pamatus atsakovai įgijo pagal sandorį, todėl, nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka pirkimo-pardavimo sutarties, nėra teisinio pagrindo panaikinti bendrą dalinę nuosavybę. Iki šio laiko atsakovai V. ir V. U. yra pagrindinio daikto savininkai, todėl antraeilių daiktų likimas pagal įstatymą ištinka pagrindinio daikto likimą. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pamatų P nuosavybės iš atsakovų V. ir V. U. negali atimti. Be to, iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinės bylos inventorinis Nr. 756 matyti, jog pamatai P visada buvo gyvenamojo namo lAlm priklausinys, todėl ieškovo teiginys, jog pamatus naudojo tik jis bei šie pamatai yra V. D. naudojamame žemės sklype yra neapgrįsti. Atsakovo nuomone, ieškovas stengiasi savo veiksmais neteisėtai uždrausti kitiems bendraturčiams naudotis bendrai priklausančiais kiemo statiniais.

Atsakovų teigimu, teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nustačius naudojimosi tvarką, bendroji dalinė nuosavybė neišnyksta ir pagrįstai atmetė tokį reikalavimą, nes pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu būtų apribota atsakovų V. ir V. U. teisė naudotis pamatais P, vandentiekiu. Taip pat iš pateikto projekto bei ieškinio neaišku kas sudaro nurodyta VI. ir V. U. tenkančią 233 kv.m. žemės sklypo dalį, nėra aišku ar prašoma paskirti ir nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu yra proporcinga šalių turimų žemės sklypo idealių dalių, valdomų bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydžiui. Be to, ieškinyje suformuluotas reikalavimas neatitinka 2008-04-24 UAB „Žemėtvarkos darbai" pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano.

Be to, atsakovų teigimu, teismo 2009-11-26 sprendime teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu pats pripažino, jog užtvėrė vartelius. Ši aplinkybė yra įrodyta ir atsakovų pateiktomis foto nuotraukomis.

Atsakovai V. ir V. U. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti, jog atsakovai šioje namų valdoje gyvena nuo 1974 m., pirko šią namų valdą kaip savo gyvenamąjį būstą, todėl pagrįstai nenori, jog bendroje namų valdoje būtų vykdoma komercinė veikla.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kiemo statinių unikalus Nr. 1992-0024-7129, kuriuos pagal 2007-12-07 kitų statinių kadastro duomenis (nekilnojamojo kadastro ir registro bylos II t. b.l. 184-186) yra tvora, kiemo aikštelės (b1) ir (b2), du kanalizacijos šuliniai (k1) ir (k2) ir pamatai (P). Šalys nesutaria dėl nuosavybės teisės į šiuos kiemo statinius, o ieškovas laiko, kad atidalindamas juos pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes jam paskyrė mažesnės vertės turtą be kompensacijos. Sprendžiant ginčą šiuo aspektu kolegija laiko tikslingu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.20/152549 duomenimis, kurie gali turėti įtakos ir sprendžiant dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymui ir reikalavimu pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų (P) rekonstrukciją.

Dėl ieškovo V. D. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 3A1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.20/152549 duomenimis nustatyta, kad 0,49 dalis gyvenamojo namo 3A1/p su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 238) 1995-09-26 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu įgijo J. D..

1999-09-22 sutartimi S. Ž. pardavė, o M. K. pirko 51/100 dalis plytų vieno aukšto individualaus gyv. namo ir visą medinių rastų ūkinį pastatą, plane pažymėtą 7I1m., su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). S. Ž. nuosavybės teisę patvirtino 1976-07-01 dovanojimo sutartis ir NTKRVĮ Kauno filialo 1999-09-08 pažyma Nr. 20/30258 (kadastro bylos I t., b.l. 279). Dovanojimo sutartis (I t., b.l. 137) taip pat patvirtina, kad dovanotojai J. M. (ji nuosavybės teisę įgijo 1974-02-14 kaip J. Ž., I t., b.l. 121) priklausė 0,51 dalis gyv. namo 3A1p ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini).

Vėliau M. K. pardavė savo dalį J. ir R. D. (I t., b.l. 362-364), ginčo kiemo statiniai jau buvo nurodyti unikaliu Nr. 19/920-0247-12-9, o pastaram mirus, turtas perėjo pergyvenusiai sutuoktiniai (II t., b.l. 45, 55). Pastaroji visą savo turtą – gyv. namą, plane pažymėtą 3A1p, 2005-05-03 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovui. Sutartyje nurodyta, kad tvora, kanalizacijos šuliniai - 3 vnt., kiemo aikštelė, kiemo pamatai, tarp bendraturčių nepasidalinti (II t., b.l. 85-86).

Dėl atsakovų V. U. ir V. U. ir kitų bendraturčių nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1/m, esantį (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.20/152549 duomenimis (I t., b.l. 124) nustatyta, kad 1974-11-28 V. U. iš A. S. pirko 0,26 dalis medinio su trimis priestatais gyvenamojo namo 1A1m, ½ dalį medinio ūkio pastato 5J1/m (dabartinis 5I1ž) su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). 2003-01-24 sutartimi ir priėmimo-pardavimo aktu, atsakovas V. U. nusipirko iš J. K. 12/100 gyvenamojo namo 1A1m, su pastaba sutartyje, kad kiemo įrenginiai tarp bendraturčių nepasidalinti (II t., b.l. 5-7) (pastarasis turtas 12/100 dalių nuosavybės teisėje įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių – abiejų atsakovų nuosavybė). 2005-07-04 sutartis patvirtina, kad bendraturčiai M. B., V. V., I. Ž., V. U., V. U. ir R. P. sudarė sutartį, pagal kurią, atlikus gyvenamojo namo 1A1m rekonstrukciją buvo nustatytos jų nuosavybės dalys – abiejų atsakovų 9/100 dalys, atsakovo V. U. 39/100 pastato 1A1m ir ½ dalis ūkio pastato 5I1m (dabartinis 5I1ž). Pastarojo pastato po ¼ dalį taip pat priklauso V. Ž. ir I. Ž. ir M. B. (II t., b.l. 124—125). Pastaroji perleido Ž. žemės sklypą ir ¼ dalį pastato 5I1m (dabartinis 5I1ž) 2005-07-26 sutartimi (II t., b.l. 132-138).

Apibendrinant pirmiau nurodytus duomenis dėl nuosavybės teisės į kiemo statinius unikalus Nr. 1992-0024-7129 žemės sklype (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad pamatai (P) priklauso tik atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 1974-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus jų įgijimo pagrindą šie kiemo statiniai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek ieškovui, tiek atsakovams, tiek kitiems abiejų gyvenamųjų namų bendraturčiams. Atsakovai atsikirsdami į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad kiemo statiniai priklauso tik gyvenamajam namui 1A1/m, nes įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti NTKR duomenys, nurodyti 2002-03-13, 2001-10-03, 2002-03-27, 2002-04-11 pažymėjimuose (kadastro bylos I t., b.l. 339-342, 348, 355, 365). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog po šių pažymėjimų yra išduoti dar 13 kadastro bylos II tome esančių pažymėjimų (b.l. 9-12, 15-17, 22-29, 38-41, 46-49, 50-53, 56-59, 61-69, 70-73, 76-77, 80-83), tame tarpe, po ieškovo nuosavybės teisės įgijimo pagrindo - 2005-05-04 (b.l.93-100), 2007-10-25 (b.l. 175-177), kurių duomenys atitinka byloje dalyvaujančių asmenų pirmiau nurodytus nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas atidalinti pamatus negali būti pripažintas neteisėtu atsakovų nurodytu pagrindu, kad jis neturi dalinės nuosavybės teisės į juos.

Ieškiniu buvo prašoma atidalinti kiemo aikšteles (b1), (b2), kanalizacijos šulinius (k1) ir (k2) bei pamatus (P). Atsakovams skundžiamu teismo sprendimu buvo atidalinti kiemo statiniai: aikštelė (b1), kanalizacijos šuliniai (k1), (k2), bendros 1874 Lt vertės, o ieškovui nuosavybės teise priteista tik 496 Lt vertės aikštelė (b2). Šio turto vertė, kaip ir pamatų (322 Lt.), buvo nustatyta 2009-02-09 VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymoje dėl vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo (III t., b.l. 75). Atsakovai kitais argumentais, išskyrus, kad jie negali būti atidalinti, nes ieškovui nepriklauso, neatsikirtinėjo, todėl nesant kitų bendraturčių prieštaravimų, kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo jų neatidalino. Atsakovai sprendimo dėl jiems priteistų aikštelės (b1), kanalizacijos šulinių (k1), (k2) neginčijo, todėl kolegija laiko pagrįstu ieškovo argumentus dėl neproporcingo atidalinimo, kuris pašalintinas patenkinus ieškinį dėl pamatų (P) - 322 Lt vertės atidalinimo ieškovui. Pažymėtina, kad pamatai (P) yra prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių – garažo (4G1p) ir ūkio pastato (7I1m).

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo

2007-10-24 pažymėjime (II t., b.l. 181) užfiksuota, kad ieškovui V. D. nuosavybės teise priklauso 413/1203, A. D. – 153/1203, I. ir V. V. – 404/1203 ir atsakovui V. U. – 233/1203 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl 2008-04-24 UAB „Žemėtvarkos darbai" pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas atitinka byloje dalyvaujančių asmenų nuosavybės teisę (V t., b.l. 28). Akivaizdu, kad plane (II t., b.l. 150) „K“ raide pažymėta bendro naudojimo žemės sklypo dalis tarp trijų bendraturčių ir „C“ raide – tarp dviejų bendraturčių. Ieškinio reikalavimo aplinkybės, nurodant bendro naudojimo plotus, plane pažymėtus „K“ ir „C“ neišskiriant bendraturčių nedaro reikalavimo nesuvokiamu ar neatitinkančiu plano, kaip nurodė apeliaciniame skunde atsakovai. Kolegija nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad jeigu per žemės sklypą eina vandentiekio trasa, tai naudojimosi juo tvarka nenustatytina. Pagal CK 4.75 straipsnį bendro naudojimo objektai bendraturčių valdomi bendru sutikimu, o esant nesutarimams ginčas sprendžiamas teismine tvarka. Pažymėtina, kad ieškiniu yra patenkintas atsakovų reikalavimas pašalinti tvoroje t3 esančių vartelių t4 užtvarą, todėl atsakovai turės galimybę patekti prie vandentiekio trasos, esant jos gedimams. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs (IV t., b.l. 165-166, 217). Nėra kliūtis nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir dėl ginčo statinio – pamatų (P), kurie priteistini ieškovui ir esantys tik jam paskirtinoje naudotis žemės sklypo dalyje. Atsakovas naudosis bendrai su kitais atsakovais nedidele žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „K“ raide, todėl jo apeliacinio skundo argumentai kitų atsakovų teisių atžvilgiu dėl jiems bendrai naudotis skirtos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos „C“ raide, kai šie dėl to jokių prieštaravimų nereiškia, negali būti pagrindu atmesti ieškovo ieškinį šioje dalyje. Pažymėtina, kad atsakovui V. U. tenka labai nedidelė dalis bendrai naudojamo žemės sklypo, kuris pažymėtas plane raide „K“. O žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raidė „E“ atsakovai naudojasi faktiškai ilgą laiką ir net yra ją atsitvėrę nuo kitų bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalies tvora.

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovui teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų – rekonstrukciją be atsakovų V. U., V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą projektą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010-02-10 nutartyje (IV t., b.l. 145-147), priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. II-37-422/2010 dėl administracinio teisės pažeidimo ieškovui V. D. (IV t., b.l. 60-63) nurodyta, kad Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2009-08-14 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. 3-10.4-K-011 ( b.l. 39) nustatė, jog statiniuose 711 m ir 4Gl po 2006-09-12 savavališko statybos akto surašymo ir statybos darbų sustabdymo, statybos darbai nebevykdomi, statiniuose 711 m ir 4Gl yra įrengta gėlių parduotuvė, pastatai savavališkai naudojami kaip gėlių parduotuvė ( b.l. 37), tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 -08 -28 reikalavimas Nr. (10.4)-2D-1973 Kauno apskrities viršininkui, kuriuo nurodyta spręsti klausimą dėl savavališko statinių naudojimo ( b.l. 38). Administracinėje byloje nustatyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstravus garažą 4G'p ir ūkio pastatą 71'm buvo išgriauta siena tarp kadastro duomenų byloje šifrais 4G'p ir 7I'm pažymėtų pastatų, pakeistas pastatų aukštis, po pastatais įrengtas rūsys ir prie kadastro duomenų byloje šifru 7I'm pažymėto pastato, įrengta rūsyje katilinė, kadastro duomenų byloje šifru 7I'm pažymėto pastato sienos pakeistos į plytų mūro sienas - atlikti rekonstravimo darbai ir įrengta parduotuvė, taigi rekonstruotam pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta parduotuvė, buvo pakeista statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, neįvykdžius neypatingam statiniui keliamų reikalavimų: nebuvo parengtas statinio - parduotuvės, rekonstravus garažą 4G'p ir ūkio pastatą 7I'm, projektas, nebuvo gautas statybos leidimas, neatlikti pastato kadastriniai matavimai ir statinys nepripažintas tinkamu naudoti, t.y. pažeisti Statybos įstatymo 40 str. 2p., STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" 5 p. reikalavimai, todėl konstatuota, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1892 str. 1d.

Sprendžiant dėl bendraturčių teisių apsaugos statybos procese, civilinių teisinių neteisėtos statybos pasekmių ir pažeistų suinteresuotų asmenų teisių gynimo būdų turi būti taikomos civilinės teisės normos, nagrinėjamu atveju yra aktualūs Civilinio kodekso 4.75 straipsnis ,,Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas“ ir 4.103 straipsnis ,,Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinės teisinės pasekmės“. Pastarasis dėl to, kad neteisėtos statybos faktas užfiksuotas 2006-09-12. Taigi pagal aktualias Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas tam, kad gautų statybos leidimą, statytojas savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti ne tik rekonstrukcijos projektą, bet ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą, nes žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Jų nedavė tik atsakovai V. U. ir V. U.. Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos pasekmes, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nagrinėjamų šioje byloje ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, neišsprendus klausimo, ar ieškovas turi teisę atlikti garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčių atsakovų sutikimo, negalima nustatyti, ar bus įvykdytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas statybos leidimui išduoti ir atitinkamai - ar savavališka statyba galės būti įteisinta. Atsakovų priešieškinio reikalavimas, nugriauti savavališką rekonstrukciją yra kraštutinė priemonė, todėl jis galėtų būti tenkintas tik nustačius esmingus jų teisių pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad rekonstrukcija atliekama tik ieškovui priklausančių statinių dalyje ir, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, jo naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurią nuo atsakovų naudojamo žemės sklypo dalies skirs kitų bendraturčių bendram naudojimui skirtas žemės sklypas, todėl rekonstrukcija nebus trukdoma atsakovams nei naudotis jiems paskirtu žemės sklypu, nei kitomis teisėmis. Kolegija pažymi, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių - triukšmingumo ar oro taršos viršijimo leistinoms normoms. Visgi, kaip minėta pirmiau, savavališka statyba galės būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai. Pripažinus, kad ji nepažeidžia atsakovų interesų, kompetentingos valstybės institucijos, į kurias privalės kreiptis ieškovas, turės teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams. Juolab, kad ieškovui Kauno miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-512-364/2011 pareikštas ieškinys dėl savavališkų statinių naudojimo nutraukimo (IV t., b.l. 67-68), kuri atnaujinta įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2010-06-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-377-402/2010 pagal V. D. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl atsakovo 2009 09 24 rašto Nr. 11-1403 panaikinimo, kuriuo buvo prašoma nedelsiant nutraukti statinių, nepripažintų tinkamais naudoti naudojimą (V t., b.l. 22-26). Reikalavimas nugriauti savavališką statybą nereiškiamas. Pažymėtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu neprieštaravo, kad būtų leista ieškovui savavališką statybą likviduoti tinkamai įforminant statinio statybos dokumentus (III t., b.l. 147-148).

Taigi pripažinus ieškovo teisę vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m), pamatų rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, apeliantų apeliacinio skundo argumentai dėl jų priešieškinio - savavališkos statybos nugriovimo neteisėto atmetimo yra nepagrįsti.

Atidalinus ieškovui pamatus (P) ir pripažinus teisę atlikti (įteisinti) rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalintina nuoroda dėl rekonstrukcijos, neapimant pamatų (P). Tuomet nepagrįstai patenkintas atsakovų priešieškinys dėl įpareigojimo ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę, todėl šioje dalyje sprendimas taip pat pakeistinas.

Dėl atsakovų V. U. ir V. U. apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidų dalyje

Apeliantai laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė iš ieškovo 750 Lt išlaidų, kurias atsakovai patyrė atlikdami gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų tikslinimą atsikirsdami į ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau ieškovo ieškinį šioje dalyje patenkinus, atsakovai prarado teisę į šias bylinėjimosi išlaidas, todėl jų apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. D. ieškinys dėl pamatų (P) atidalinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.

Atidalinti iš bendro turto kiemo statinį unikalus Nr. 1992-0024-7129 - pamatus (P) ir juos priteisti nuosavybės teise ieškovui V. D..

Nustatyti naudojimosi tvarką 0,1203 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2007-11-05 parengtą žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių nustatymo planą taip: ieškovui V. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ – 413 kv.m. ploto; atsakovui V. U. – žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide – „E“; atsakovams I. Ž. ir V. Ž. – žemės sklypo dalimi plane pažymėta raidėmis „B“, „F“ ir „F1“; atsakovei A. D. – žemės sklypo dalimi plane pažymėta „D“ ir „D1“.

Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „K“ paskirti naudotis bendrai atsakovams V. U., I. Ž., V. Ž. ir A. D.; žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C“, paskirti naudotis bendrai atsakovams I. Ž., V. Ž. ir A. D..

Pašalinti iš sprendimo, kuriuo buvo pripažinta ieškovui V. D. teisė vykdyti statinių – garažo (4G1p), ūkinio pastato (7I1m) rekonstrukcija be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. parengtą patikslintą projektą nuorodą „neįtraukiant pamatų (P)“.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo V. D. reikalavimas pripažinti teisę vykdyti pamatų rekonstrukciją be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovas V. D. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką statinį – panaikinti po pamatais (P) rūsyje įrengtą katilinę;

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.