Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-294-498/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
1-294-498/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
M. Š.
Kaltinamasis
J. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1 -294-498/12Proceso Nr. 1-10-1—00613-2010-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.5.2.,2.3.6.4.5
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu2012 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas O.Šibkovas, sekretoriaujant G.Vasilevskai, dalyvaujant prokurorei R.Lukaševič, gynėjui advokatui G.Baziuliui, nukentėjusiajam M. Š., jo atstovei advokatei L.Jankoitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas UAB „Construs" (įmonės kodas 302502314, adresas Vilkpėdės g. 22, Vilnius) direktoriumi ir akcininku, turėdamas tikslą savo ir UAB „Construs" naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - nukentėjusiajam M. Š. priklausantį automobilį „BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 41 000 litų vertės, tyčia, piktnaudžiaudamas M. S. pasitikėjimu ir žinodamas, kad savo pažado netesės, pažadėjo M. Š. nupirkti šiam priklausantį minėtą automobilį už 41 000 Lt ir 2010-04-23, darbo metu, kartu su M. Š. nuvyko į VĮ „Regitra" Vilniaus filialą, Lentvario g. 7, Vilnius, kur sudarė minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Construs", jo atstovaujama, įsigijo iš M. Š. minėtą automobilį už 4000 Lt, iš karto sumokėdamas M. Š. 4000 Lt, o likusią dalį- 37 000 Lt, suklaidindamas M. Š., pažadėjo sumokėti netrukus po automobilio perregistravimo, nuėmęs pinigus iš bankomato, tačiau tą pačią dieną, automobilį „BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravus UAB „Construs" vardu, apie 14.20 lai., kartu su M. Š. minėtu automobiliu atvyko pastarojo gyvenamosios vietos adresu, Tilto g. 29, Vilniuje, kur, nesumokėjęs likusios sumos - 37 000 litų, su automobiliu „BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino, pažadėjęs M. Š. netrukus grįžti, tačiau savo pažado neištesėjo, o 2010-04-24 pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Construs", jo atstovaujama, minėtą automobilį pardavė M. Š., UAB „Construs" komercijos direktoriui ir akcininkui, už 6000 Lt, po ko VĮ „Regitra" Vilniaus filiale ketino įregistruoti šį automobilį M. Š. vardu, tačiau buvo sulaikytas kaip asmuo, pageidaujantis registruoti ieškomą transporto priemonę, tokiu būdu apgaule savo ir UAB „Construs" naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - M. Š. priklausantį automobilį „BMW X5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 41 000 litų vertės, padarydamas M. Š. 37 000 litų turtinę žalą.

J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad įvykiai, kurių pasekoje buvo perimtas automobilis BMW X5, prasidėjo dar 2008 metais. Tuo metu jo šeima turėjo šeimos verslą, užsiiminėjo statybomis, turėjo UAB „Baltic builder filialas“. Jo motina V. B. turėjo 70 procentų šios bendrovės akcijų, kitus 30 procentų akcijų turėjo A. P.. 2008 metais UAB „Baltic builder filialas“ direktoriumi buvo A. P., nuo 2009 m. direktoriumi tapo jis. Tuo metu jo šeima buvo pažįstama ir turėjo verslo reikalų su A. B.. Daugiau su A. B. bendravo jo tėvas R. B.. Tuo metu A. B. valdė UAB „Investicijų menas“. Tuo metu jų ir A. B. santykiai buvo geri, buvo bendrų verslo planų. A. B. įmonė planavo dideles statybas, buvo kalbų apie tai, kad jų šeimos įmonės gali būti pasirinkti rangovais. Viskas tai vyko 2008 metais. Vienu momentu A. B. paprašė paskolinti jam apie 100 000 Lt, šie pinigai buvo reikalingi UAB „Investicijų menas“ banko paskolai dengti. Jo šeima sutiko šiuos pinigus paskolinti, kadangi pasitikėjo A. B. ir manė, kad jie bus statybų rangovais. Pinigus A. B. paskolino jų įmonė „Baltic builder filialas“, iš viso paskolino apie 113000 Lt. Dalis pinigų buvo paskolinta A. B. kaip fiziniam asmeniui, dalis pinigų buvo paskolinta juridiniam asmeniui „Investicijų menas“. Kodėl nebuvo sudaryta paskolos sutartis, paaiškinti negali, jie tuo metu pasitikėjo A. B.. Pinigai buvo pervesti į sąskaitas, nurodytas A. B.. Nuo to laiko prasidėjo problemos su A. B.. Statybos neprasidėjo, jie pradėjo reikalauti skolos atidavimą. Kelių metų laikotarpiu A. B. atiduodavo pinigus dalimis, dažniausiai atiduodavo jo tėvui R. B.. Pinigų grąžinimai buvo apiforminami surašant kasos pajamų orderį. Kiek tiksliai per tą laikotarpį A. B. atidavė pinigų ir kiek tiksliai liko skolingas, pasakyti negali. 2010 metais A. B. dar buvo skolingas apie 50 000 -60 000 Lt. A. B. tempė laiką, žadėdavo pinigus grąžinti. Jie derėjosi dėl paskolos grąžinimo, buvo kalbų apie tai, kad skola gali būti grąžinta turtu. Galutiniame variante atsirado kalbos apie automobilį BMW X5. A. B. minėjo, kad šis automobilis faktiškai priklauso jam, ir tik yra užrašytas jo sūnėno M. Š. vardu. Apie automobilį buvo kalbama kurį laiką, buvo tariamasis, kad automobilis padengs likusią skolą. Apie automobilį su A. B. kalbėjosi ir jo tėvas ir jis pats. Jis tikėjo, kad automobilis priklauso A. B., kadangi A. B. ir M. Š. faktiškai buvo viena šeima, M. Š. gyveno bute, priklausančiame A. B.. A. B. jiems sakė, kad M. Š. viską apie automobilį žino. Jis taip pat žinojo, kad M. Š. automobilį pardavinėja. Jis paskambino M. Š. ir jie susitiko, iki automobilio pardavimo buvo susitikę gal du kartus. M. Š. buvo matęs ir anksčiau. Susitikimų su M. Š. metu, jis iš M. Š. pokalbių suprato, kad pastarajam viskas žinoma apie A. B. skolą ir apie susitarimą dėl automobilio. Jie apžiūrėjo automobilį, ir sutarė, kad į sutartį įrašys 4000 Lt sumą. Tokią sumą pasakė A. B., kuris sakė, kad likusi automobilio vertės dalis buvo skolos padengimas. Kiek atsimena, trise, t.y. jis A. B. ir M. Š. kartu susitikę nebuvo. Tariantis dėl automobilio su M. Š. buvo kalbėta, kad jis gaus tik 4000 Lt ir M. Š. su tuo sutiko, tačiau kas tiksliai buvo sutarta tarp A. B. ir M. Š., jis nežino, jam rupėjo tik atgauti skolą. Jie su M. Š. susitiko ir kartu nuvažiavo į „Regitrą“ forminti automobilio perdavimą. Jis su savimi turėjo 4000 Lt, kuriuos turėjo atiduoti M. Š.. Kodėl jis sutiko realiai duoti M. Š. 4000 Lt, paaiškinti negali. „Regitroje“ apiformino dokumentus, jis perdavė M. Š. 4000 Lt, kitų pinigų M. Š. ir neprašė. Automobilį registravo UAB „Construs“ vardu, kadangi jis pats yra šios bendrovės pagrindinis akcininkas. Po automobilio perdavimo su M. Š. išsiskyrė, tačiau vakare jam paskambino A. B. ir pradėjo grasinti, sakė, kad dabar jis „papuolė“, sakė, kad dabar turės grąžinti ir automobilį ir pinigus, kad dabar jis jam skolingas. Tuo metu šalia jo automobilyje buvo jo bendradarbis M. Š., kuris viską girdėjo, kadangi jis buvo įjungęs telefono mikrofoną. Po šio A. B. skambučio jis išsigando ir nusprendė perrašyti automobilį M. Š. vardu. Kitą dieną jis taip ir padarė, sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „Construs“ parduoda M. Š. automobilį už 6000 Lt, tačiau realiai pinigų M. Š. nedavė. Kuomet jie atvažiavo į „Registrą“ forminti automobilio pardavimą, „Regitroje“ automobilis buvo sulaikytas kaip paieškomas. Dėl šios priežasties automobilis taip ir nebuvo registruotas M. Š. vardu. Jis mano, kad jokio sukčiavimo nepadarė, kadangi automobilį gavo už skolas. Automobilis nebuvo registruotas UAB „Baltic builder investicijos“, t.y. tos UAB , kuri paskolino pinigus, kadangi ši UAB buvo daug skolinga ir jei automobilis būtų užpajamuotas kaip šios bendrovės turtas, iš karto būtų areštuotas už esamas skolas. Sprendimą registruoti automobilį UAB „Construs“ vardu, priėmė jis pats. Jis mano, kad kadangi UAB „Baltic builder investicijos“ ir UAB „Construs“ priklauso jam ir jo šeimai, jis turėjo tokią teisę. Po to, kai sužinojo apie tai, kad M. Š. kreipėsi į policiją, automobilio vis tiek negrąžino, kadangi mano, kad automobilis gautas už skolą. UAB „Baltic builder filialas“ dokumentų beveik neliko, kadangi juos išsivežė A. P. po to, kai jį 2009 metais atleido iš direktoriaus pareigų. Pinigai A. B. buvo paskolinti per UAB „Baltic builder investicijos“. Jam asmeniškai ar UAB „Construs“ nei M. Š. nei A. B. skolingi nebuvo. Dėl A. B. skolos jis ar jo šeimos nariai į teismą nesikreipė. Automobilį registravo UAB „Construs“ vardu tam, kad nieks jo neatimtų už skolas, kurias turėjo UAB „Baltic builder filialas“. UAB „Construs“ buvo perėmęs kai kuriuos UAB „Baltic builder filialas“ sutartis ir darbus, todėl automobilis galėjo būti užskaitytas kaip UAB „Baltic builder filialas“ skolos padengimas bendrovei „Construs“. Teisiškai UAB „Construs“ nėra UAB „Baltic builder filialas“ teisių perėmėjas, tokio proceso nebuvo. Jis sutinka, kad automobilis buvo vertas apie 40 000 Lt. Patvirtina, kad jis perdavė M. Š. 4 000 Lt ir neperdavė kitų pinigų, t.y. 35 000 – 36 000 Lt, kadangi automobilį paėmė kaip A. B. skolos užskaitą. Automobilio M. Š. grąžinti niekada neplanavo ir nesiruošė. Mano, kad jo veika negali būti vertinama kaip sukčiavimas, kadangi ji tik atgavo skolą.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad automobilį BMW X 5 2006 metais lizingo būdu įsigijo jo motina. Šiam automobiliui A. B. pinigų nedavė ir jokio ryšio su automobiliu neturėjo. Iš pradžių automobiliu naudojosi jo motina, paskui jie nusprendė tą automobilį parduoti, todėl nusprendė automobilį perregistruoti jo vardu. Jie surašė su mama sutartį dėl automobilio pirkimo-pardavimo, sutartyje buvo nurodyta 5 000 Lt suma. Jis atvarė automobilį į Vilnių ir padavė skelbimą, kad parduoda automobilį už 43 000 Lt. Maždaug po 2-3 savaičių ar po mėnesio po skelbimo padavimo jam paskambino J. B. ir paklausė dėl automobilio, sakė, kad jo draugai iš Baltarusijos nori pirkti tokį automobilį. Ji iki tol pažinojo J. B., buvo su juo bendravęs. Jie susitarė susitikti, susitiko prie parduotuvės „Banginis“. J. B. apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad automobilis jam tinka. Jie sutarė, kad automobilį jis parduos už 41 000 Lt. J. B. dar buvo prašęs atsiųsti jam automobilio nuotraukas elektroniniu paštu, sakė, kad nuotraukos reikalingos Baltarusiams. Po kelių dienų J. B. paskambino, pasakė, kad automobilis ir kaina Baltarusiams tinka. Jie susitarė susitikti ir įforminti automobilio pardavimą. Jie susitiko prie „Forum palace“ ir nuvažiavo į „Regitrą“. Dar prie jo J. B. skambino baltarusiams, kalbėjo apie automobilį. Prieš įeinant į „Regitros“ patalpas jis pasiūlė J. B. paimti sutartį, tačiau J. B. atsakė, kad sutartį jis jau atsispausdino. Sutartyje buvo nurodyta 4 000 Lt suma, taip pat buvo nurodyta, kad automobilis yra techniškai netvarkingas. Iš tikrųjų automobilis buvo techniškai tvarkingas. Jis sutiko su šiomis sąlygomis, kadangi pasitikėjo J. B.. Jie sutarė, kad likusią 37 000 Lt sumą J. B. jam atiduos truputį vėliau. Jie įformino dokumentus ir nuvažiavo namo. Automobilyje buvo likę jo mamos daiktai, todėl privažiavus prie namų ji paėmė daiktus ir nuėjo namo. Iš namų jis pamatė, kad J. B. išvažiuoja. Jis išbėgo į lauką, paskambino J. B., J.b. pasakė, kad grįš už 15 minučių. Palaukęs jis vėl paskambino J. B., tačiau pastarasis pasakė, kad pinigų daugiau neduos, kad jo dėdės A. B. įmonė yra jam skolinga, ir kad dabar jis gali prašyti savo likusius pinigus iš savo dėdės. Jis paskambino motinai, kalbėjosi su A. B.. A. B. pasakė, kad tikrai yra skolingas, tačiau jokių kalbų apie jo automobilį ir skolos grąžinimu jo automobiliu su B. niekada nebuvo. Dėl šio įvykio jis parašė pareiškimą į policiją. Su dėde A. B. santykiai yra labai geri. Jis gyvena dėdės ir jo verslo partnerės R. Z. bute (duomenys neskelbtini), už butą moka komunalinius mokesčius, nuomos nemoka.

Liudytojas R. B. parodė, kad yra J. B. tėvas. A. B. yra jo pažįstamas. 2008 metais A. B. prašė paskolinti pinigus ir jis sutiko paskolinti. Pinigai buvo skolinami iš UAB „Baltic builder filialas“, jis pats buvo šios UAB laiduotojas. Pinigai, iš viso apie 115 000 Lt, buvo pervesti į A. B. asmeninę sąskaitą ir į UAB „Ivesticijų menas“ sąskaitą. Tuo metu UAB „Baltic builder filialas akcininku ir direktoriumi buvo A. P.. Po pinigų paskolinimo, A. B. atiduodavo skolą dalimis, iki 2010 metų liko skolingas apie 50 000 Lt. A. B. žadėjo atiduoti šią skolą, jie intensyviai ieškojo sprendimo. A. B. užsiminė, kad gali skolą grąžinti automobiliu – džipu BMW. Jis sutiko su tokiu pasiūlymu. Kas tai buvo per automobilis ir pas ką jis buvo, jis nesidomėjo, automobiliu pasidomėti pasakė sūnui J. B.. Sandoris dėl automobilio vyko be jo dalyvavimo, jis tik žino, kad sūnus tą automobilį gavo. Taip pat žino, kad ta, kad galima būtų sudaryti sandorį dėl automobilio pirkimo sūnus sumokėjo 4 000 Lt. Jis su sūnumi buvo sutaręs, kad sūnus užpajamuos automobilį UAB „Construs“ vardu, vėliau tą automobilį parduos pirkėjui iš Baltarusijos, o pinigus atiduos jam. Kaip užregistruoti automobilį buvo jų vidaus reikalas.

Liudytoja V. B. parodė, kad yra J. B. motina. Egzistavo dvi bendrovės, kuriose akcininkais buvo jų šeimos nariai – „Balstic builder filialas“ ir „Baltic builder investicijos“. Ar šių bendrovių turtas buvo atskirtas, ji nežino. JI turėjo 70 procentų akcijų UAB „Baltic builder filialas“, kitus 30 procentų turėjo A. P.. J. B. buvo UAB „Baltic builder filialas“ ir UAB „Construs“ direktoriumi. Jų šeima buvo pažįstama su A. B., su kuriuo 2008 metais turėjo bendrų verslo reikalų. 2008 metais A. B. paprašė paskolinti jam apie 100 000 Lt. Tuo metu jis aiškino, kad jo bendrovė UAB „Investicijų menas“ turės statybų darbų ir kad dalis šių darbų gali būti perduota jų įmonei. Jie nutarė paskolinti jam pinigų, tikėjosi, kad ateityje kartu vystys verslą ir projektą. Iš viso A. B. buvo paskolinta apie 115 000 Lt, pinigus A. B. paskolino UAB „Baltic builder“ kaip juridinis asmuo. Po pinigų paskolinimo jie sužinojo, kad A. B. yra skolingas ir kitiems, bendras verslas nepavyko ir jie suprato, kad liko apgauti. Jie pradėjo reikalauti grąžinti pinigus. A. B. grąžindavo pinigus dalimis, bet iki galo neatiskaitė, likos skolingas dar apie 50 000 Lt. A. B. pradėjo siūlyti atiduoti skolą įvairiais daiktais, siūlė kaip skolos dalį atiduoti automobilį. Ji nelabai domėjosi šiuo reikalu, tik kelis kartus girdėjo kaip A. B. siūlė automobilį. Kas tai buvo per automobilis, ji nežinojo ir nesidomėjo. JI tik žino, kad kuomet automobilis buvo perduotas, jie nusprendė registruoti automobilį UAB „Construs“ vardu, kadangi UAB „Baltic builder“ turtas buvo areštuotas ir automobilį galėjo pasiimti už skolas. Kodėl už automobilio perėmimą reikėjo sumokėti dar 4 000 Lt, paaiškinti negali.

Liudytojas M. Š. parodė, kad pažįsta J. B., taip pat apžįsta A. B. ir M. Š.. Su J. B. kartu įsteigė UAB „Construs“, jis turėjo 20 procentų akcijų, kitas akcijas turėjo J. B.. J. B. taip pat buvo šios bendrovės direktoriumi, o jis buvo komercijos direktoriumi. Jis žino, kad maždaug 2008 metais B. šeima paskolino A. B. apie 100 000 Lt, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis buvo paskolinti pinigai, nežino. Žino, kad A. B. atiduodavo pinigus dalimis ir 2010 metais dar liko skolingas apie 60 000 Lt. Visą tai žinojo iš J. B. pasakojimų. Taip pat iš R.b. ir J. B. pasakojimų sužinojo, kad A. B. pasiūlė atsiskaityti automobiliu. Po šio pokalbio J. B. pasakojo jam, kad pradėjo tartis su A. B. dėl automobilio perdavimo. Jis pats šiuose pokalbiuose nedalyvavo. Vieną dieną J. B. papasakojo, kad susitarė dėl skolos atidavimo automobiliu BMW X5, kad tas automobilis bus užskaitytas už 60 000 Lt skolą ir kad dar reikia primokėti 4 000 Lt. Taip pat J. B. paklausė ar jis sutinka, kad automobilis būtų užrašytas jų naujos įmonės, t.y. UAB „Construs“ vardu. Jis sutiko. Kaip J. B. įgijo automobilį, jis tiksliai nežino, nes šiame veiksme nedalyvavo. Tos dienos vakare J. B. atvažiavo pas jį ir parodė jam automobilį BMW X5. Vakare jie buvo kartu, sėdėjo kavinėje, kuomet paskambino A. B.. To pokalbio jis negirdėjo, nes J. B. iš karto išėjo į lauką ir kalbėjo lauke. J. B. grįžo jau pabaigęs pokalbį ir pasakė, kad A. B. jam grasina, tačiau ką tiksliai pasakojo J. B., neatsimena. Taip pat J. B. pasakė, kad automobilį dabar reikia perrašyti nuo UAB „Construs“, kadangi UAB „Construs“ yra nauja įmonė ir nereikia gadinti jos reputacijos dėl minėto automobilio. Jis pasiūlė automobilį perrašyti jo vardu. Jis sutiko ir jie sutarė, kad sutartyje nurodys , kad UAB „Construs“ parduoda jam automobilį už 6 000 Lt. Iš tikrųjų jokių pinigų mokėta nebuvo. Jo vertinimu, automobilis priklausė A. B. ir tik buvo registruotas M. Š. vardu.

Liudytojas A. B. parodė, kad M. Š. yra jo sūnėnas. Jo santykiai su sūnėnu yra labai draugiški, todėl M. Š. gyvena jo bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jam ir jo verslo partnerei R. Z.. M. Š. moka komunalinius mokesčius, buto nuomos jie nereikalauja. Jis turi UAB „Investicijų menas“, šios bendrovės akcininkai yra jis ir R. Z.. 2008 metais turėjo verslo santykių su B. šeima ir jų valdomomis bendrovėmis. Jie planavo kartu vykdyti statybos darbus, jo įmonė ruošėsi statyti centrą, tam reikalui buvo paimta paskola iš banko „Snoras“. Bankui reikėjo mokėti palūkanas, todėl jam reikėjo grynų pinigų . Jis paprašė R. B. paskolos. R. B. sutiko ir pinigus paskolino. Pinigai buvo paskolinti iš B. valdomos bendrovės „Baltic builder filialas“, jam kaip fiziniam asmeniui buvo paskolinta 27 000 Lt, o UAB „Investicijų menas“ 89 000 Lt. Skolinant pinigus sutartis sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo konkrečiai aptarta kada reikės grąžinti skolą, buvo kalbėta apie tai, kad skolą jis turi grąžinti per 1-2 mėnesius. Dėl nepavykusio verslo visos paskolos iš karto jis grąžinti negalėjo, grąžindavo dalimis, iš viso grąžino apie 73 00 Lt., 2010 metais dar buvo skolingas apie 37 000 Lt. Jokių susitarimų dėl likusios skolos dalies automobiliu su B. neturėjo. Taip pat tokio susitarimo ir negalėjo būti, kadangi jo turtas yra atskirtas nuo sūnėno ir sesers turto. Automobilis BMW X5 priklausė jo seseriai, todėl jis nekaip negalėjo grąžinti skolą automobiliu. Apie tai, kad J. B. gavo M. Š. automobilį BMW X5, jis sužinojo tik tą pačią dieną, kai automobilis buvo parduotas. Tą dieną jam paskambino sesuo ir paklausė kas vyksta. Jis paskambino J. B., taip pat skambino R. B., tačiau abiejų B. atsakymų esmė buvo tokia, kad automobilį atgaus tuomet, kai atiduos skolą. Jis jiems sakė, kad automobilis yra ne jo ir, kad sesers automobilis ne prie ko, tačiau B. į kalbas nesileido. Žino, kad M. Š. dėl automobilio vagystės kreipėsi į policiją.

Liudytojas V. L. parodė, kad 2008 metais dirbo buhalteriu UAB „Baltic builder filialas“ ir UAB „Baltic builder investicijos“. Kada tiksliai išėjo iš darbo, prisiminti negali, tai buvo maždaug 2009 metais. Atsimena, kad UAB „Baltic builder investicijos“ paskolino A. B. ir jo įmonei UAB „Investicijų menas“, A. B. kaip fiziniam asmeniui buvo paskolinta 27 000 Lt, bendrovei apie 100 000 Lt. Pinigai buvo paskolinti pavedimais, pinigus pervesti jam nurodė R. B.. Pavedimuose buvo nurodyta, kad tai yra paskola, tačiau paskolos sutartis surašyta nebuvo. DĖl ko nebuvo surašyta paskolos sutartis, tiksliai pasakyti negali. Supranta, kad kaip bendrovės buhalteris neturėjo vykdyti R. B. nurodymų, kadangi pastarasis nebuvo šios įmonės direktorius. Taip pat supranta, kad negalima buvo rašyti į pavedimus, kad pinigai skolinami sutarties pagrindu, kadangi rašytinės sutarties nebuvo. Žino, kad po to A. B. grąžino dalį pinigų. Pinigai buvo priimami pagal kasos pajamų orderius, tačiau šių dokumentų pateikti, ar pasakyti, kur jie yra, negali, kadangi visus bendrovių buhalterinius dokumentus išsivežė buvęs direktorius A. P.. Pavedimų kopijas, kurios yra byloje, ekonominei policijai pateikė jis, atspausdinęs juos užėjęs į banko internetinę svetainę dar tada, kai turėjo priėjimą. Šias pavedimų kopijas spausdino siekiant jas pateikti ekonominei policijai.

Liudytoja R. Z. parodė, kad A. B. yra jos verslo partneris, jie kartu yra UAB „Investicijų menas“ akcininkai. 2008 metais jų bendrovė gavo iš banko „Snoras“ paskolą, paskolai grąžinti reikėjo grynų pinigų. Tuo metu jie verslo reikalais bendravo su B. šeima, todėl paprašė jų paskolos. Dėl paskolos ji ir A. B. kalbėjosi su R. B.. Jie sutarė dėl maždaug 100 000 Lt paskolos. Paskola jiems buvo suteikta iš UAB „Baltic builder investicijos“, dalis paskolos – 80 000 Lt buvo pervesta į jų bendrovės sąskaitą, dalis paskolos į A. B. sąskaitą. Vėliau verslas nenusisiekė, todėl skolą jie grąžino dalimis. R. B. pasakė skolą atiduoti jo sūnui J. B.. Pinigus skolai dengti atiduodavo ir ji ir A. B.. Paprastai J. B. išrašydavo raštelį jam duotais pinigų sumai. Ką toliau jis darė su pinigais, ji nežino. 2010 metais liko apie 35 000 Lt skolos. Šią skolą sutarė atiduoti iki 2010 m. liepos 01 d. Apie M. Š. automobilį sužinojo kitą dieną po įvykio. Apie tai jai papasakojo A. B.. Prieš tai apie automobilį nieko negirdėjo. Ji niekada negirdėjo ir pati su B. apie tai, kad skolą atiduoti automobiliu, nesitarė. M. Š. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), šis butas priklauso jai ir A. B.. Butas reikalauja priežiūros ir remonto, yra apleistas, todėl M. Š. moka tik komunalinius mokesčius.

2010-04-23 dienos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamas už 4 000 Lt (T.1,16 b.l.).

2010-04-24 dienos transporto priemonės pritkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamas už 6 000 Lt, pardavėjas UAB „Construs“, pirkėjas M. Š. (T.1, 55 b.l.).

2010-06-04 Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW X5, 2003 metų gamybos, variklio darbinis tūris 3.0 ltr., kuras – benzinas, automatinė pavarų dėžė, rida 145000 km., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2010 metų balandžio mėnesį buvo apie 44600 Lt (T.1, 34 b.l.).

Iš 2005-12-06 transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis BMW X buvo pirktas UAB „Lietkomerc“, atstovaujamos B. Š. už 5200 Lt (T.1, 83 b.l.)

Iš 2006-06-19 transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis BMW X buvo pirktas IĮ „Šeimos sveikatos centro“ atstovaujamos direktorės Z. Š. iš UAB „Lietkomerc“ už 59 000 Lt (T.1, 87 b.l.).

Iš 2009-12-08 transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis BMW X buvo pirktas M. Š. iš O. Ž. už 5 000 Lt (T.1, 87 b.l.).

2008-10-17 mokėjimo nurodyme nurodyta, kad UAB „Baltic builder investicijos“ perveda A. B. 27 000 Lt, mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“ (T.1, 136 b.l.).

2008-10-17 mokėjimo nurodyme nurodyta, kad UAB „Baltic builder investicijos“ perveda UAB „Investicijų menas“ 82 933,76 Lt, mokėjimo paskirtis „apmokama už UAB „Investicijų menas“ pagal sut.“ (T.1, 137 b.l.).

2010-04-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad mokėjimų nurodymus ikiteisminiam tyrimui savo iniciatyva pateikė J. B. (T.1, 135 b.l.).

2010-07-13 SODRA pažymoje nurodyta, kad J. B. UAB „Baltic Builder filialas“ dirbo nuo 2007-08-07 iki 2008-08-25 (T.2, 14 b.l.).

Iš 2010-04-19 dienos steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad buvo įsteigta UAB „Construs“, akcininkai – J. B. – 80 procentų akcijų, M. Š. – 20 procentų akcijų. (T.1, 56 b.l.).

Iš Valstybės įmonės registrų centro LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad „Baltic builder filialas“ buvo įregistruota 2007-05-18 kaip Latvijos įmonės SIA „Baltic builder“ filialas (T.3, 62-64 b.l.).

Iš Valstybės įmonės registrų centro LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Baltic builder investicijos“ buvo įregistruota 2008-05-19, akcininkas J. B., direktorius A. P. (T.3, 120-132 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad J. B. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra pilnai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamuoju aktu J. B. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą – M. Š. priklausantį didelės vertės turtą. Ištyrus byloje esamus įrodymus teismas konstatuoja, kad šis kaltinimas J. B. inkriminuotas pagrįstai, J. B. veiksmuose įgyjant M. Š. turto yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2010-04-23 tarp M. Š. ir J. B. buvo sudaryta transporto priemonės – automobilio BMW X5 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad M. Š. už 4000 Lt parduoda J. B. automobilį BMW X5. Tą pačią dieną J. B. perdavė M. Š. 4000 Lt ir išvažiavo minėtu automobiliu.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis J. B. šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių neneigė, tačiau duodant parodymus savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jo vertinimu, jo veiksmai neturi būti kvalifikuoti kaip sukčiavimas. J. B. parodė, kad apgaulės M. Š. atžvilgiu nebuvo, automobilis buvo perimtas už skolas, kurios susidarė M. Š. dėdei A. B. negrąžinus skolos B. šeimos bendrovei. Su A. B. ir pačiu M. Š. šios sąlygos buvo sutartos. Be to J. B. iškėlė abejonių, ar M. Š. jam perduotas automobilis yra vertas būtent 41 000 Lt.

Vertinant byloje surinktus įrodymus pažymėtina, kad J. B. ir jo gynybos nurodytos abejonės dėl automobilio vertės nėra pagrįstos. Byloje nustatyta, kad M. Š. perdavė J. B. automobilį BMW X5, 2003 metų gamybos, variklio darbinis tūris 3.0 ltr., kuras – benzinas, automatinė pavarų dėžė, rida 145000 km. 2010-06-04 Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW X5, 2003 metų gamybos, variklio darbinis tūris 3.0 ltr., kuras – benzinas, automatinė pavarų dėžė, rida 145000 km., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2010 metų balandžio mėnesį buvo apie 44600 Lt (T.1, 34 b.l.). Byloje taip pat nustatyta, kad iki automobilio perdavimo J. B., M. Š. pardavinėjo automobilį už 43 000 Lt (T.1, 26-32 b.l.). Pats nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad automobilį vertina 41 000 Lt, taip pat nurodė, kad būtent tokią sumą suderino su J. B., kuris, sumokėjęs 4 000 Lt, turėjo sumokėti dar 37 000 Lt. Tokios aplinkybės ir parodymai įrodo ir patvirtina, kad automobilio perdavimo dienai – 2010-04-23 automobilio vertė buvo apie 41 000 Lt.

J. B. ir jo gynybos iškeltos abejonės dėl automobilio vertės, techninės būklės ir to fakto, kad M. Š. iki automobilio perdavimo J. B. galimai jo nepardavinėjo, yra paneigiami byloje surinktais įrodymais. Automobilio pardavinėjimo faktą patvirtina paties nukentėjusiojo aprodymai, jau minėti byloje esantys interneto puslapių išrašai. Be to, pats J. B., duodant parodymus teisminio nagrinėjimo pradžioje parodė, kad žinojo tą faktą, kad M. Š. automobilį pardavinėjo (T.3, 75 b.l.). J. B. ir jo gynybos abejonės dėl automobilio vertės taip pat paneigiami nukentėjusiojo parodymais. M. Š. parodė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, tai, kad automobilis buvo tvarkingas parodo ir tas faktas, kad iki perdavimo M. Š. juo važinėjo, minėtu automobiliu J. B. išvažiavo po automobilio perėmimo. Tokios aplinkybės parodo, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir turėjo tuometinę rinkos vertę. Be to, automobilio vertę patvirtina ir paties J.b. teismui pateiktas raštas, kuriame jis nurodo, kad sutinka, kad perdavus automobilį skola mažėja 37 000 Lt (T.3, 135 b.l.). Siejant J. B. nurodytą sumą – 37 000 Lt su suma, kurią jis sumokėjo M. Š., perduodant jam automobilį – 4 000 Lt, bei su J. B. paaiškinimais, kad automobilis buvo perimamas už A. B. skolą, sudarančią maždaug 40 000- 50 000 Lt, galima daryti išvadą, kad reali automobilio vertė, kurią pripažįsta ir J. B., yra 41 000 Lt.

Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti, kad J. B. neatlygintinai įgijo svetimą turtą 37 000 Lt vertės. Konstatavus šį faktą būtina įvertinti kieno turtą įgijo J. B. ir, ar įgyjant svetimą turtą buvo panaudota apgaulė.

Byloje nustatyta, kad automobilį J. B. įgijo iš M. Š., kuriam automobilis priklausė sutarties sudarymo metu. Tokios aplinkybės neneigia ir kaltinamasis J. B., tačiau nurodo, kad automobilis N. Š. priklausė tik formaliai, iš tikrųjų tai buvo A. B. turtas. Teismo vertinimu, tokia J. B. nurodyta aplinkybė nėra pagrįsta byloje surinktais duomenimis ir įrodymais. Pats nukentėjusysis M. Š. parodė, kad automobilį gavo iš savo motinos, automobilis priklausė jam ir niekada neprikalstė A. B.. Liudytojas A. B. parodė, kad automobilis niekada jam nepriklausė. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad automobilis buvo pirktas 2005 m. gruodžio mėn. UAB „Lietkomerc“ atstovaujamos B. Š., 2006 m. birželio mėn. perduotas Z. Š.. Byloje esančiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo automobilio įgijimo iki jo perdavimo J. B., automobilis būtų priklausęs A. B.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. B. šiuo automobiliu naudojosi, ar turėjo galimybę juo disponuoti. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilį 2010 metais pardavinėjo M. Š.. Tokiu būdu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad automobilis BMW X5 2010 m. balandžio mėn. faktiškai priklausytų A. B..

J. B. išsakytas manymas, kad vien tas faktas, kad A. B. ir M. Š. yra artimi giminaičiai ir kad M. Š. gyvena A. B. bute, gali patvirtinti, kad automobilis faktiškai priklausė A. B., negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas šiam faktui pripažinti. Tokia J. B. nuomonė paneigiama aukščiau paminėtas įrodymais ir nustatytais faktais.

Tokiu būdu, nustačius faktą, kad J. B. neatlygintinai įgijo M. Š. turtą 37 000 Lt vertės, vertintina, ar įgyjant šį turtą R.b. panaudojo apgaulę M. Š. atžvilgiu. Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad su R. B. sutarė 41 000 Lt sumą už automobilio pardavimo, iš šios sumos gavo 37 000 Lt. J. B. parodė, kad tokio susitarimo nebuvo, M. Š. žinojo, kad automobilį perduoda A. B. skolos padengimui. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad būtent M. Š. parodymai yra teisingi. M. Š. tiesiogiai patvirtino, kad tarp jo ir J.b. buvo susitarimas pirkti - parduoti automobilį už 41 000 Lt. Tokius M. Š. parodymus patvirtina liudytojo A. B. parodymai. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai tiesiogiai paneigia J. B. parodymus. Be to, pastebėtina, kad duodant parodymus ir pats J. B. ir jo tėvas liudytojas R. B. neparodė, kad automobilio atidavimą už skolas nors kartą būtų aptarinėję su pačiu M. Š.. J. B. parodė, kad jo manymu, M. Š. turėjo būti žinoma apie jų susitarimą su A. B., tačiau pats J. B. neparodė, kad su M. Š. būtų aptaręs, kad automobilis yra paimamas kaip skolos padengimas. Be to, faktas, kad J. B. sumokėjo 4 000 Lt M. Š., taip pat patvirtina, kad šiuo atveju vyko automobilio pirkimas – pardavimas, nes priešingu atveju, jei automobilis buvo atiduodamas už skolas, 4 000 Lt mokėti nereikėjo. J. B. negalėjo paaiškinti kodėl jis sumokėjo 4 000 Lt, nors pats buvo nurodęs, kad A. B. skola buvo atiduodama ilgą laikotarpį.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. neturėjo jokios teisės ar teisinio pagrindo įgyti automobilį savo ar savo UAB „Construs“ naudai. Byloje nustatyta, kad A. B. skola atsirado kuomet UAB „Baltic builder investicijos“ pervedė pinigus A. B. ir UAB „Investicijų menas“. Lietuvoje galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės, kaip juridinio asmens, turtas yra atskirtas nuo fizinių asmenų, kurie yra šios bendrovės akcininkai ar valdytojai. Tokiu būdu, reikalauti skolos grąžinimą iš A. B. turėjo teisę tik UAB „Baltic builder investicijos“.

Byloje nustatyti J. B. veiksmai parodo, kad įgyjant automobilį, J. B. siekė neteisėtos naudos sau ir savo valdomai bendrovei „Construs“. Nustatyta, kad įgijus automobilį J. B. jo neužpajamavo kaip UAB „Baltic builder investicijos“ turtą, automobilį įgijo savo ir UAB „Construs“ naudai. Byloje taip pat nustatyta, kad nei M. Š., nei A. B. nebuvo skolingi nei J. B., nei UAB „Construs“, todėl J. B., kaip fizinis asmuo, neturėjo jokio teisinio pagrindo įgyti M. Š., ar A. B. turtą.Ta aplinkybė, kad J. B. automobilį iš karto po įgijimo perdavė M. Š. nuosavybei, taip pat įrodo, kad J. B. veiksmų tikslas buvo ne teisėtas automobilio įgijimas, o siekis neteisėtai gauti turtinės naudos.

Siejant šiuos faktus su M. Š. parodymais, galima konstatuoti, kad J. B., siekdamas turtinės naudos sau ir savo valdomai bendrovei „Construs“ panaudojo apgaulę M. Š. atžvilgiu, pažadėjo jam pilnai apmokėti už automobilio pirkimą, tačiau jau iki sandorio žinojo, kad savo pažado nevykdys, automobilį įgis savo ir savo bendrovės naudai. J. B. apgaulė M. Š. atžvilgiu buvo esminė, nulėmusi, kad M. Š., patikėdamas J. B., perdavė jam savo turtą. Savo veiksmų pasekoje, apgavus M. Š., J. B. įgijo svetimą turtą 37 000 Lt vertės. Tokie J. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sudėtį.

Lengvinančių ir sunkinančių J. B. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi. Sprendžiant bausmės klausimą teismą taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas nusikaltimas.

Vertinant bausmės tikslus bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, bei vertinant tą aplinkybę, kad J. B. apgaule įgyto turto vertė tik nedaug viršija įstatyme numatytą minimali pagrobto turto vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., teismas daro išvadą, kad LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų keliamų tikslų. Teismo vertinimu, J. B. atžvilgiu visi bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. J. B. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį 37 000 Lt sumai, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka, kad civilinis ieškinys būtų patenkintas tuo, kad jam būtų perduotas automobilis. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka neturi kompetencijos pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu ar negaliojančiu, be to, negali spręsti restitucijos klausimų, todėl M. Š. paduotas civilinis ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298,302 str.str.

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti jam baudą 150 MGL (19 500 Lt) dydžio, baudą sumokant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėjas /parašas/ O.Šibkovas