- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- A-143-1365-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkininko rojus“
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkininko rojus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkininko rojus“ skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatui dėl ekonominės sankcijos paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Ūkininko rojus“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Ūkininko rojus“, apeliantas) skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto 1-ojo policijos komisariato (dabar – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariatas) (toliau – atsakovas, Institucija) viršininko 2009 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 50-45-AKI-1/09 skirti UAB ,,Ūkininko rojus“ 3 000 Lt baudą ir nutraukti bylą arba, pripažinus skundžiamą nutarimą pagrįstu, sumažinti piniginę baudą.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu nutarimu paskirta 3 000 Lt bauda už tai, jog 2009 m. sausio 14 d. apie 15.10 val. UAB ,,Ūkininko rojus“ parduotuvės, esančios Panevėžyje, Nemuno g. 80A, pardavėja I. Š. pardavė nepilnametei K. L. butelį sidro ,,Lucky dog light“ ir pakelį cigarečių ,,L&M“, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pareiškėjo nuomone, ekonominė sankcija paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Nepakanka fakto, jog įmonės darbuotoja yra nubausta administracine tvarka, turi būti atsižvelgta į pačios įmonės kaltę. Pažymėjo, jog, priimdamas į darbą pardavėją, ją pasirašytinai supažindino su Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, draudžiančia parduoti alkoholį nepilnamečiams. Taigi ėmėsi priemonių perspėti darbuotoją dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymosi, ir tai turėtų būti laikoma teisinančia aplinkybe. Nurodžius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – atsakomybės vengimą bei nedalyvavimą administracinės bylos nagrinėjime, paskirta Alkoholio kontrolės įstatymo numatyta maksimali bauda. Tokios sunkinančios aplinkybės įstatymas nenumato, o vienašališkai plėsti sunkinančių aplinkybių sąrašą taip pat negalima. Be to, protokolas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą buvo surašytas nedalyvaujant įmonės atstovui, šaukimas 2009 m. vasario 20 d. atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą įteiktas 2009 m. vasario 13 d. 21.30 val., tą pačią dieną priimtas ir skundžiamas nutarimas, atimant galimybę susipažinti su byla, duoti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus bei naudotis teisine advokato pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25) nurodė, kad pareiškėjas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą 3 000 Lt bauda nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 63–64) patenkino iš dalies pareiškėjo skundą. Teismas pakeitė Institucijos viršininko 2009 m. vasario 13 d. nutarimu UAB „Ūkininko rojus“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą paskirtą 3 000 Lt baudą 2 000 Lt bauda.
Teismas nustatė, kad Institucijos viršininko 2009 m. vasario 13 d. nutarimu UAB „Ūkininko rojus“ buvo nubausta 3 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, nustatytą pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: Nemuno g. 80A, Panevėžys, t. y. 2009 m. sausio 14 d. apie 15.10 val. parduotuvėje dirbusi pardavėja I. Š. pardavė nepilnametei K. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1 l sidro „Lucky dog light“. Šis pažeidimas konstatuotas ir įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarimu, kuriuo I. Š. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalies ir 185² straipsnio 3 dalies pažeidimus paskirta 175 Lt administracinė bauda. Teismas pažymėjo, jog ekonominės sankcijos, numatytos Alkoholio kontrolės įstatyme, priskirtinos tam pačiam teisės institutui, kaip ir administracinės nuobaudos už atitinkamus teisės pažeidimus, būtent administracinės teisinės atsakomybės institutui (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Dėl tokios ekonominių sankcijų teisinės prigimties (t. y. kad jos turi būti prilyginamos administraciniams teisės pažeidimams, o kai kuriais atvejais – ir baudžiamosioms teisinėms sankcijoms) pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje. Skundžiamu nutarimu UAB „Ūkininko rojus“ buvo paskirta ekonominė sankcija – bauda, kuri pagal savo dydį ir paskirtį laikytina administracinės atsakomybės rūšimi, t. y. nuobauda. Teismas taip pat pažymėjo, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatymo uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas yra įrodytas bylos medžiaga, ir pareiškėjas jo iš esmės neginčija. Nagrinėtini tik ginčai, kilę dėl proceso taisyklių laikymosi ir skundžiamu nutarimu paskirtos sankcijos dydžio pagrįstumo. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti proceso pažeidimai – protokolo nuorašo neįteikimas, nutarimo priėmimas nedalyvaujant pareiškėjo atstovui, nelaikytini šalinančiais atsakomybę. Šie pažeidimai nesukliudė pareiškėjui kreiptis į teismą, pateikti, jo manymu, reikalingus papildomus įrodymus bei teikti norimus paaiškinimus, naudotis advokato pagalba. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai dėjo daug pastangų, jog pareiškėjo atstovai atvyktų į policijos komisariatą dėl protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo, tačiau pastarieji nebendradarbiavo su pareigūnais ir iš tikrųjų vengė atsakomybės. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas yra teisėtas jo priėmimo procedūrų prasme. Teismas nurodė, kad atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą numato šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, o ekonominės sankcijos dydžio parinkimo taisykles apibrėžia įstatymo 34 straipsnio 7–9 dalys. Pareiškėjui paskirta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta maksimali 3 000 Lt bauda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas padarė nusižengimą pirmą kartą, prieš tai ėmėsi priemonių įspėti darbuotojus apie atsakomybę, gresiančią už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, konstatavo, jog atsakovo nutarimą galima pakeisti ir sumažinti baudą iki sankcijoje numatyto vidurkio. Toks baudos dydis gali užtikrinti, kad pareiškėjas ir jo darbuotojai ateityje laikysis įstatymų ir vykdys nustatytas pareigas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 67–68) prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos viršininko 2009 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 50-45-AKI-1/09 skirti UAB „Ūkininko rojus“ 3 000 Lt baudą ir nutraukti bylą arba, pripažinus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą pagrįstu ir teisėtu, sumažinti baudą iki mažesnės nei sankcijos vidurkis.
Pareiškėjas, iš esmės pakartodamas skundo argumentus, pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodytų proceso pažeidimų nelaikė šalinančiais atsakomybę, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog įmonės atstovai nebendradarbiavo su pareigūnais, vengdami atsakomybės, todėl nepagrįstai skundžiamą nutarimą pripažino teisėtu. Teigia, jog, pripažinus nutarimą teisėtu, atsižvelgiant į tai, kad įmonė nusižengimą padarė pirmą kartą, prieš tai ėmėsi priemonių įspėti darbuotojus apie atsakomybę, gresiančią už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, bei į tai, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta nepagrįstai (teismas dėl pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės visiškai nepasisakė), ekonominė sankcija turėjo būti paskirta mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. sausio 14 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje (esančioje Panevėžyje, Nemuno g. 80A) nepilnametei K. L. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) pardavėjos I. Š. (kuri dirba pas pareiškėją pagal atitinkamą darbo sutartį) buvo parduotas vieno litro talpos butelis sidro „Lucky dog laight“. Pareiškėjas, neigdamas savo kaip juridinio asmens kaltę, nurodytų faktinių bylos aplinkybių iš esmės neginčija. Todėl jos, tuo pačiu ir nurodyto alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiam asmeniui faktas laikytini nustatytais šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) ir 34 straipsnio 4 dalį (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija), tai yra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjui ekonominę sankciją – baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.
Kolegija, darydama tokią išvadą, pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais.
Atsakydama į apelianto argumentus dėl jo kaltės nebuvimo, kolegija pažymi, kad bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (šiuo atveju aukščiau nurodyta alkoholio gėrimų pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Pasisakydama dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais, konstatuoja, kad baudos dydis (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 4 d. nustatytos sankcijos vidurkis) pirmosios instancijos teismo pritaikytas, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7-9 dalių baudos dydžio nustatymo taisyklėmis. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai, kad šios taisyklės teismo buvo pažeistos.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.