Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo A. M. atstovui pagal pavedimą advokatui Karoliui Rugiui, atstovei pagal įstatymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei D. Č.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbo (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, teistas

(duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

(duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą visą bausmės laiką, t. y. 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesiartinti prie nukentėjusiosios G. P. arčiau nei 50 m atstumu (įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 8 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2022m. gegužės 14 d., apie 20:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, esančiame kambaryje, sėdėdamas ant lovos ir laikydamas nukentėjusįjį mažametį savo sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, ant kelių, neturėdamas tyčios jį sužaloti, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti tokias pasekmes, po to, kai nukentėjusysis A. M. besijuokdamas pro dantų tarpą jį apspjovė, jis nukėlė nuo savęs mažametį A. M. ir stipriai pastatė ant grindų, po ko, ant grindų statomam nukentėjusiajam A. M. kojomis remiantis į grindis pastarajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio blauzdikaulio lūžio.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su buvusia sugyventine G. P. turi sūnų A. Įvykio metu gyveno pas G. P. kaime. Jis su vaiku, dviese buvo namo antrame aukšte, vaikas žaidė su žaislais. Tuomet vaikas sėdėjo jam ant kelienio, jie per kompiuterį žiūrėjo filmukus, jie juokėsi. A. visą jo veidą aptaškė seilėmis, jis negalėjo atsimerkti, bandė nusivalyti akis, kad galėtų matyti, bet A. susvirduliavo. Jis suprato, kad su viena ranka nenusivalys veido, todėl paėmė vaiką už rankyčių, perkėlė per savo dešinę koją ir padėjo ant žemės, o tuomet nusivalė veidą. Pamatė, kad vaikas stovi ant vienos kojos ir sako, ,,au au au“, jam skaudėjo dešinę koją. Jis paėmė vaiką ant rankų. G. P. buvo namo pirmame aukšte, ją pakvietė, kad pasižiūrėti kas atsitiko. Perkėlus vaiką ant žemės, girdėjosi takštelėjimas, tačiau jis to nesureikšmino, nes ir vaiko traška sąnariai. Kambaryje grindys medinės su kilimu. Vaiką statė ant kilimo. Vaiką pakėlė greitai, bet nuleido ramiai, švelniai. Sunku patikėti, kad gali taip atsitikti, per tokį švelnų procesą. Šeimoje apkalbėjo, kad buvo nelaimingas atsitikimas. Tą patį vakarą vaiką vežė į ligoninę, nustatė lūžį, sugipsavo. Dėl to, kad jis vaiko buvo aptaškytas seilėmis, nesupyko. Spjaudytis buvo vaiko pomėgis. Iš karto po įvykio nemanė, kad galėjo lūžti kaulas, todėl vaiką paguldė, jis pamiegojo, o pabudus pamatė, kad ant kojos yra guzas, suprato, kad lūžo koja. Nemano, kad G. P. galėjo girdėti garsą, kai vaiką statė ant grindų. Vaikas labai judrus, jis lakstė, žaidė su žaislais, ji galėjo girdėti tuos garsus. G. P. pasakė, kad žaidžiant įvyko nelaimė, kad vaiką perkėlė, nesakė, kad vaikas šokinėjo ant lovos ir nukrito. Po įvykio, jie dar gyveno kartu, po to tarp jo ir G. P. įvykio konfliktas ir nuo to jie kartu negyvena. Jo gaunamos pajamos virš 1000 Eur, tačiau jis jau šią savaitę bus atleistas dėl etatų mažinimo. Civilinis ieškinys per didelis, jį pripažįsta iš dalies, vaiką sužalojo netyčia, dėl to vaiko sveikatai padaryta žala. Ligonių kasų ieškinį sutinka apmokėti, nors mano, kad čia buvo nelaimingas atsitikimas.

Nukentėjusysis A. M. 2022 m. lapkričio 28 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tėtis ieškojo filmuko, jis netyčia pro tarpą (piršteliu parodė į savo dantukų tarpą) išspjovė ant savo tėčio ir tada tėtis stipriai greitai jį padėjo ant žemės ir jam lūžo kojos kaulas ir tada tėtis jo mamą sumušė kitą dieną. Jam lūžo dešinė koja. Dabar nieko nejaučia kojoje, jau užgijo. Tada jautė skausmą kojoje (parodė į dešinės kojos kelį). Neatsimena, ką darė, kai jam lūžo koja. Kai tėtis ieškojo filmuko, jis žaidė su dėžėmis, buvo šalia tėčio, tėtis sėdėjo ant lovos. Tėtis ieškojo filmuko per kompiuterį, o jis žaidė ant žemės. (Nepilnametis nukentėjusysis naudodamas žaislus parodė, kur įvykio metu buvo tėtis, o kur buvo jis). Jis apspjovė tėtį, tada tėtis stipriai greitai jį padėjo ant žemės, jis sakė ,,au“, tada išgirdo mama ir atėjo. Tada jam reikėjo gulėti lovoje pakėlus koją ir pas gydytoją eiti. Jam skaudėjo koją. Jo koja atrodė kažkaip. Neatsimena, ką jis tada darė. Įvykio metu jis buvo viršuje, kaime, ten jis tada gyveno. Kaimas vadinasi ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo kambaryje, antrame aukšte. Tame kambaryje niekas negyvena, ten jie tiesiog pabūna. Ten jie gyveno anksčiau, dabar jie gyvena Vilniuje. Kai jam lūžo koja, jis tyliai verkė, bet neverkė, jam skaudėjo. Važiavo pas gydytoją. Pas gydytoją jam apvyniojo koją, jis kažką jautė, buvo šlapia. (1 t., b. l. 30-32)

Liudytoja G. P. parodė, kad ji pati įvykio nematė, ji buvo namo apačioje, girdėjo kaip vaikas žaidė, juokavo. Kai išgirdo trinktelėjimą ir vaiko verksmą, nubėgo į viršų pamatė, kad kaltinamasis vaiką laikė ant rankų, jai liepė nesikišti, sakė, kad vaikas čiurną pasisuko. Vaiką paguldė į lovą, jis užmigo. Jie miegančiam vaikui apžiūrėjo koją ir pamatė, kad ant dešinės kojos blauzdos yra iškilimas. Nors V. M. nenorėjo važiuoti į ligoninę, tačiau ji pasakė, kad jie važiuos ne ryt, o tą pačią dieną. Ligoninėje ji pasakė, kad tai, ką jai sakė V. M., kad vaikas šokinėjo ant lovos ir nukrito. Vėliau kai ji su vaiku pradėjo gyventi atskirai nuo V. M., maždaug po dviejų savaičių po įvykio, kai ji pati V. M. buvo sumušta, vaikas jai pasakė, kad nori pasakyti paslaptį, kad koją jam sulaužė tėtis, kad pradžioje bijojo pasakyti, o dabar nori pasakyti. Jai sūnus pasakė, kad jis sėdėjo tėčiui ant kelių, juokėsi ir besijuokdamas per savo dantų tarpą apspjovė tėtį ir tuomet tėtis jį paėmė ir stipriai pastatė ant žemės. Kai vaikui koja buvo apžiūrėta Vilniuje, Santaros ligoninėje, traumatologas paklausus ji pasakė, kad vaikas šokinėjo ant lovos ir nukrito, o vaikas pats pasakė, kad tėtis sulaužė koją, o paskui sumušė mamą. Traumatologas pasakė, kad turėjo būti stiprus numetimas, švelniai pastačius ant žemės taip nebūtų įvykę. Važiuojant į ligoninę Alytuje, vaikas sakė, kad jam nereikėjo taip daryti, tačiau ko nesakė. Po kelių dienų vaikas taip pat sakė, kad jam nereikėjo taip daryti. Ji vaikui sakė, kad šokinėjant ant lovos gali taip atsitikti. Ji mano, kad V. pasakė vaikui, kad čia vaiko kaltė, kad jam nereikėjo jo apspjauti. Po to kai nuėmė gipsą, ji su vaiku liepos mėnesį buvo reabilitacijoje Abromiškėse, buvo paskira 20 dienų, išbuvo savaitė, nes vaikas susirgo Dėl sūnaus sužalojimo į policiją kreipėsi rugpjūčio mėnesį. Anksčiau nesikreipė, nes ji pati 2022 m. birželio 6 d. patyrė smurtą, nuo to laiko ji su V. negyvena, buvo ruošiami dokumentai dėl jos sužalojimo. Jai nuvykus pas psichologą, ji bendravo su socialine darbuotoja, kuriai ji papasakojo ir apie tai ką sakė sūnus, pasakė, kad ji turi kreiptis į policiją ir dėl sūnaus, nes kitaip ji neužtikrins vaiko teisių. Kai kaltinamasis supyksta, linkęs į smurtą, nes ne vieną kartą ją yra papurtęs. Su kaltinamuoju kartu praleido 9 metus, dėl to kas įvyko ji ant kaltinamojo nepyksta, jų bendras gyvenimas yra praeitis. Ji vaiko apklausai neruošė, nemokino ką sakyti, su vaiku bendravo psichologė.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. nustatytas dešinio blauzdikaulio lūžis; sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš A. M. kreipiantis medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) ; sužalojimas kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl blauzdikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t., y., ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui; neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis A. M. galėjo jausti fizinį skausmą; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; blauzdikaulio lūžis gali atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus; pateiktuose dokumentuose objektyvių duomenų, nurodančių, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis A. M. sužalojimo padarymo metu, nėra; penkių metų vaikui blauzdikaulis gali lūžti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus. (1 t., b. l. 101-103)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, neigia, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sužalojimas t.y. lūžti dešinės blauzdikaulio kojos kaulas, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas V. M. pagal baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, elgdamasis nepakankamai apdairiai, po to, kai mažametis jo sūnus, nukentėjusysis A. M. besijuokdamas pro dantų tarpą jį apspjovė, o jis nukėlė nuo savęs mažametį sūnų ir stipriai pastatė ant grindų, po ko, ant grindų statomam nukentėjusiajam kojomis remiantis į grindis buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo.

Nors kaltinamasis aiškina, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kad jis nukentėjusįjį ant grindų padėjo atsargiai, kad dėl tokio jo veiksmo galėjo lūžti vaiko kojos blauzdikaulis, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu analogiškai nurodė aplinkybes kaip ir teismo posėdyje, kad vaiką atsargiai perkėlė nuo savo kelienių, girdėjo, kad vaikas atsirėmė į grindis, išgirdo, kad kažkas trakštelėjo, o vaikas pradėjo aimanuoti, kad skauda, pamatė, kad vaikas stovi sulenkęs dešinę koją ir sakė, kad skauda koją.

Kaltinamasis nurodė, kad jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad nukeliamas nuo kelienių vaikas nesusižalotų, nes vaiką nukėlė švelniai, nors ir greitai, tačiau statydamas vaiką ant grindų, įsitikino, kad jis koja atsirėmė į grindis ir tik tada paleido iš rankų. Iš kaltinamojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kontaktas, ko pasėkoje, nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinės kojos blauzdikaulio lūžis, neneigia aplinkybės, kad iki nagrinėjamo įvykio vaikas buvo sveikas.

Tačiau byloje surinkti įrodymai, kurie buvo patikrinti teismo posėdyje, sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo paaiškinimų patikimumu. Mažametis nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos metu paaiškino prie kokių aplinkybių jam buvo sulūžusi koja. Nukentėjusysis pripažino, kad jis pro dantų tarpą, netyčia išspjovė seiles ant tėčio, o tuomet tėtis stipriai ir greitai, jį padėjo ant žemės, jis pasakė ,,au“ ir jam lūžo koją. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam nebuvo pilnai penkerių metų, o ikiteisminio tyrimo metu, apklausos metu jau buvo penkerių metų, tačiau vaiko parodymai nekelia abejonių, nes atskiras jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pats kaltinamasis ir liudytoja G. P..

Be nukentėjusiojo jo parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytoja G. P., specialisto išvada. Liudytoja, nukentėjusiojo motina ir buvusi kaltinamojo sugyventinė, G. P., patvirtino, kad kai išgirdo trinktelėjimą ir vaiko verksmą, nubėgo į viršų pamatė, kad kaltinamasis vaiką laikė ant rankų, jai liepė nesikišti, sakė, kad vaikas čiurną pasisuko, o nuvykus į ligoninę buvo nustatyta, kad vaikui lūžęs dešinės kojos blauzdikaulis. Liudytoja įvykio pati nematė, todėl apie aplinkybes galėjo žinoti tik iš kaltinamojo pasakojimo, kad neva vaikas šokinėjo ant lovos ir nukrito, o vėliau vaikas jai pats pasakė, kaip paslaptį, kad tėtis sulaužė koją.

Nukentėjusiojo A. M. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas - blauzdikaulio lūžis; sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai, paviršiumi. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu.

Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. V. M., neturėjo tyčios nukentėjusiojo sužaloti, elgėsi neapgalvotai ir neatsargiai, tačiau galėjo ir turėjo numatyti pasekmes, kad jis greitai nukeldamas nukentėjusįjį ir stipriai jį pastatydamas ant grindų, gali padaryti vaikui sužalojimą. Teismas daro išvadą, kad tarp netyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo V. M. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas už smurtavimą artimoje aplinkoje, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1, b.l.159,160). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina, kad veika padaryta mažamečiui. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors kaltinamasis nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau neneigė veikos padarymo aplinkybių. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už sankcijoje nustatytą vidurkį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų išrašo matyti, kad kaltinamojo V. M. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo yra priimtas nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio nuostatas, bausmes iš dalies sudedant.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovas pagal pavedimą advokatas Karolis Rugys pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos. Kaltinamasis nesutinka atlyginti tokio dydžio žalos, nes mano kad ieškinio suma per didelė.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžiamas tuo, kad mažametis nukentėjo nuo savo tėvo, dėl to išgyvenimai ne tik, kad sukėlė stiprias dvasines kančias, tačiau neigiami išgyvenimai vaiką lydės visą jo likusį gyvenimą. Nukentėjusysis patyrė kojos lūžį, patyrė stiprų fizinį skausmą, koja buvo sugipsuota, suprastėjo miegas, teko lankytis pas gydytojus. Nukentėjusiajam kojos lūžis padarytas labai jauname amžiuje, todėl tai turės įtakos ir jo tolimesniam vystymuisi ir gali turėti pasekmių ir padarinių ir jau suaugus, nes kojos lūžis buvo palyginti sunkus. Dėl to vaikas patyrė ne tik stiprius neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, bet ir baimę, šoką, stresą, vaikas iki šiol labai bijo savo tėvo, išgyvena, kad jis gali nuskriausti jo motiną. Tai turės įtakos ir vaiko emociniai raidai, neleis pasitikėti suaugusiais ir kels jam neigiamus išgyvenimus. Vaiko tėvas ne tik smurtavo jo atžvilgiu, bet ir jo akivaizdoje sumušė jo motiną. Vaikas iki šiol bijo tėvo, šiuo pagrindu sutriko jo miegas, jis bijo nepažįstamų vyrų, nuolatos jaudinasi, o tas pasunkino jo lūžių gijimą ir atsistatymą.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 4000,00 Eur dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl blauzdikaulio lūžio, kad patyrė fizinį skausmą, emocinius pergyvenimus.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neatstatomus padarinius nukentėjusiojo sveikatos būklei, jo psichologinei būsenai. Byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kas būtų apsukinę lūžių gijimą ir atsistatymą. Be to, šioje byloje V. M. nebuvo kaltinamas nukentėjusiojo motinos sužalojimu, todėl civilinio ieškinio pagrindimas, kad kaltinamasis vaiko akivaizdoje sumušė motina, bei kad vaikas iki šiol bijo tėvo, nepagrįstas. Kaltinamasis nurodė, kad jo pajamos yra daugiau 1000 Eur, ir kad nuo (duomenys neskelbtini) jis bus atleistas iš darbo, dėl etatų mažinimo. Teismui patikrinus duomenis pasitvirtino, kad paskutinė jo darbo diena buvo (duomenys neskelbtini) Teismo nuomone, aplinkybė, kad kaltinamasis nedirba nuo (duomenys neskelbtini) nėra tokia reikšminga aplinkybė, nes kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi susirasti darbą ir dirbti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį t. y. nusikaltimas padarytas dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 1195,30 Eur sumai už nukentėjusiajam A. M. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam A. M. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1195,30 Eur už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, b.l.53-56). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1195,30 Eur už nukentėjusiojo gydymą.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas Karolis Rugys, pateikė prašymą (t.2, b.l. 99-108) 2057,00 Eur atstovavimo išlaidas mažamečio nukentėjusiojo motinos G. P. naudai ir pateikė PVM sąskaitas faktūras bei banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad G. P. advokatui Karoliui Rugiui sumokėjo 2057,00 Eur (2022 m. rugsėjo 1 d. – 726,00 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. – 300,00 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. – 63,00 Eur, 2022 m. gruodžio 22 d. – 605,00 Eur, 2023 m. balandžio 18 d. – 363,00 Eur už nukentėjusiojo A. M. atstovavimą. Byloje yra pateiktas advokato Karolio Rugio orderis atstovauti nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir teisme (t.1, b.l.47). 2057,00 Eur suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiojo A. M. motinos G. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo A. M.;

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant:

per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo A. M.;

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Į bausmės laiką įskaityti, atliktą bausmės laiką pagal (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš V. M. 1195,30 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt penkis eurus, 30 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš V. M. 1000,00 eurų, (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. M. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M. 2057,00 Eur ( du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) G. P. proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. M., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.